Teismas, archyvinė nuotrauka

Advokatas paprašė Nausėdos išaiškinti poziciją dėl "Sausio 13-osios bylos"

63
(atnaujinta 12:54 2019.09.20)
Buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo advokatas teigė, kad kreipdamasis į prezidentą jis atkreipė dėmesį į daugybę teismo proceso neatitikimų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Buvusio TSRS KGB pareigūno Michailo Golovatovo, už akių nuteisto "Sausio 13-osios byloje", advokatas, istorijos mokslų daktaras Ryšardas Burda kreipėsi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu paaiškinti požiūrį ir poziciją dėl šios bylos, praneša RIA Novosti.

Anot jo, jis išsiuntė savo kreipimąsi prezidento kanceliarijai, jis buvo priimtas ir užregistruotas. Advokatas tikisi, kad per 30 dienų peržiūros laikotarpį jis gaus atsakymą.

Burda papasakojo, kad kreipimesi atkreipė dėmesį į daugybę teismo proceso neatitikimų. Kalbama apie naujojo Lietuvos baudžiamojo kodekso straipsnių taikymo atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinės humanitarinės teisės principams. 

"Noriu užkirsti kelią precedentui, leidžiančiam apkaltinti mano šalį — Lietuvą — šališkumu", — teigė teisininkas.

Kaip pažymėjo Burda, dar prieš priimant nuosprendį jis kartu su kitais teisininkais prašė sustabdyti procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis paaiškintų esamų straipsnių pritaikomumą.

Advokatas paaiškino, jog pagrindinė pretenzija buvo ta, kad prokuratūra taikė baudžiamosios teisės normas, kurios neegzistavo per Sausio 13-osios įvykius. Priimdamas nuosprendį Vilniaus apygardos teismas vadovavosi 2003 metais priimtomis nuostatomis, kurios vėliau, po septynerių metų, buvo pakeistos.

Burda taip pat abejoja priimtomis pataisomis, nes kai kurios iš jų prieštarauja Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto, priimto 1998 metais ir Lietuvoje ratifikuoto 2003 metais, nuostatoms.

"Advokatas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) anksčiau sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu dėl 1991 metų įvykių, kad tai buvo pasikėsinimas į valstybės perversmą, ir ši EŽTT pozicija yra galutinė", — rašo RIA Novosti.

Burda taip pat teigė, kad daugiau nei pusė visų nuteistųjų advokatų apskundė Lietuvos teismo nuosprendį. Be to, nėra patenkinta ir prokuratūra, kuri mano, kad buvo paskirti per "švelnūs" terminai. Apeliacinis procesas dar nepradėtas.

Advokatas šioje byloje paminėjo dar vieną netikslumą — nuteistųjų kaltės įrodymų nebuvimą. Pasak Burdos, teisme buvo pristatyti kitų įvykių vaizdo įrašai — ne tų, kurie buvo aptarti, o tragiškų įvykių organizatoriai buvo nuteisti trumpesnėmis laisvės atėmimo bausmėmis nei jų įsakymus vykdę kareiviai.

1991 metų įvykius jis pavadino "kertiniu akmeniu Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, formavimo istoriniame vertinime". Žuvusius prie Vilniaus televizijos bokšto Burda laiko didvyriais, todėl teismo virsmą politiniu procesu jis pavadino "mirusiųjų atminimo žeminimu".

Jis pažymėjo, kad teismas nesigilino į tų metų įvykių esmę, o prokurorai bando viską interpretuoti kaip "žmogaus teisių pažeidimą". Kartu Burda pažymėjo, kad nei TSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas, nei buvęs TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, nei Golovatovas nedavė įsakymų žudyti civilius.

Burda taip pat pridūrė, kad norėjo dalyvauti dviejų savaičių trukmės ESBO susitikime Varšuvoje, tačiau jam neleista. Jis patikino, kad visų reikalaujamų formalumų buvo laikomasi.

Teismas dėl "Sausio 13-osios bylos"

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams. Jo gynyba taip pat apskundė nuosprendį.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.

Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad "Sausio 13-osios byloje" valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė ne vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir vidaus Lietuvos teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos Tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

63
Tegai:
teismas, Diana Nausėdienė, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji
Dar šia tema
Lietuva išmokės "Sausio 13-osios bylos" advokatams daugiau nei 0,5 mln. eurų
Parengtas rezoliucijos projektas EP dėl Sausio 13-osios bylos
Dirbo Lietuvos "labui". Už ką sumokėta advokatams "Sausio 13-osios byloje"
Svetlana Tichanovskaja ir Gabrielius Landsbergis

Landsbergis: greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti Baltarusijos reikalavimus

(atnaujinta 12:26 2021.03.05)
Pasak užsienio reikalų ministro, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Lietuva Baltarusijos valdžiai neperduos buvusios kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos. Tai pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Pasak jo, Lietuva buvo ir bus mūro siena, už kurios prieglobstį ras visos demokratinės jėgos, kurias persekioja režimai.

"Tad visi, radę prieglobstį Lietuvoje, gali jaustis saugūs, kad jie nebus perduoti režimams — nei dėl savo kovos už demokratiją, nei už žodžio ar tikėjimo laisvę. O Baltarusijos režimui galime pasakyti - greičiau pragaras užšals, negu mes imsime svarstyti jūsų reikalavimus", — pareiškė Landsbergis.

Anksčiau Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti buvusią kandidatą į prezidentus Svetlaną Tichanovskają.

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Vytautas Landsbergis
Dar šia tema
Baltarusijos tyrimų komitetas inicijavo Tichanovskajos ekstradiciją
Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai
Экс-кандидат в президенты Белоруссии Светлана Тихановская

Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Tichanovskają

(atnaujinta 10:18 2021.03.05)
Anksčiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas"

VILNIUS, kovo 5 — Sputnik. Baltarusijos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskaja, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei, pranešė prokuratūros spaudos tarnyba.

Kovo 2 dieną Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti respublikos Generalinei prokuratūrai. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šalis "neišduoda žmonių, kuriems taikomas politinis persekiojimas".

"Baltarusijos Respublikos generalinė prokuratūra išsiuntė Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai prašymą išduoti Svetlaną Tichanovskają, kad ji būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimus visuomenės saugumui ir valstybei", — rašoma Baltarusijos generalinės prokuratūros "Telegram" kanale paskelbtame pranešime žiniasklaidai.

Po 2020 metų rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc., šalyje prasidėjo protestų akcijos. Joms išsklaidyti saugumo pajėgos naudojo specialias priemones ir specialią įrangą. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Akcijos palaipsniui atslūgo. Vasario 11 dieną Baltarusijos KGB paskelbė, kad padėtis šalyje stabilizavosi, protestų pikas praėjo, jų apraiškos praktiškai išnyko.

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai >>

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus, reikalauja naujų rinkimų ir inicijuoja anksčiau Vakarų šalių priimtų tarptautinių sankcijų Minskui išplėtimą. Baltarusijoje baudžiamosios bylos iškeltos keliems opozicijos Koordinacinės tarybos, kuri buvo sukurta Tichanovskajos iniciatyva, nariams. Jie ragino užgrobti valdžią, sukurti ekstremistinį darinį ir rengė sąmokslą užgrobti valstybės valdžią antikonstituciniu būdu. Po rinkimų į Lietuvą išvykusi Tichanovskaja taip pat yra kaltinamoji byloje dėl ekstremistinės grupuotės sukūrimo ir bandymo užgrobti valdžią; Minskas ją įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą.

Tegai:
baudžiamoji atsakomybė, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas nominavo Tichanovskają Nobelio taikos premijai
Tichanovskaja su JAV ambasadore Minske aptarė sankcijas Baltarusijai
Tichanovskaja paragino Italiją padėti išplėsti sankcijas Minskui
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą