vilkikas, archyvinė nuotrauka

"Mobilumo paketo" priešininkai pareiškė apie jo žalą ekologijai

69
(atnaujinta 23:42 2019.09.23)
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos atstovai pabrėžė, kad reikalavimas grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį prieštarauja ES klimato kaitos politikos tikslams

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Mobilumo paketas prieštarauja ES klimato kaitos politikos tikslams, pareiškė Europos Sąjungos Transporto ministrų tarybos posėdyje susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Penktadienį Briuselyje vykusiame posėdyje valstybės narės pabrėžė, kad ES transporto sektorius neišvengiamai privalo prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo.

"Su Bulgarijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos atstovais atkreipėme kitų valstybių narių dėmesį, kad Europos Parlamento reikalavimas Mobilumo paketo I derybose periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį prieštarauja ES klimato kaitos politikos tikslams bei siekiui sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiek", — sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Lietuva sutinka, kad transporto sektorius turi mažinti išmetamų dujų kiekį, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam būtina nuosekli ES transporto politika ir politinė valia netvirtinti šiam tikslui prieštaraujančių nuostatų atskiruose teisės aktuose.

Kaip praneša ministerija, Estija, Kipras, Malta ir Airija taip pat išreiškė palaikymą tokiai pozicijai. Šalių atstovai pabrėžė, kad siekiant ES aplinkosaugos tikslų turėtų būti išlaikytas nuoseklumas, o rengiant ES teisės aktus neturėtų būti taikomi dvigubi standartai.  

Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, reguliarus vilkikų grąžinimas į įmonės įsteigimo šalį sunkiasvorių transporto priemonių nuvažiuotą atstumą padidintų iki 75 proc., o bendrą vilkikų išmetamą CO2 kiekį — net iki 100 000 t per metus.

Dvišaliuose susitikimuose su Europos Komisija ir bendramintėmis šalimis Lietuvos atstovai diskutavo dėl galimybių peržiūrėti Mobilumo paketo nuostatas tolesnėse derybose. 

Mobilumo paketas

ES "Mobilumo paketu" siekiama reglamentuoti kelių transporto vežėjų galimybes verstis profesine veikla, pateikimą į krovinių vežimo rinką, nustatyti vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles. 

Dokumentu nepatenkintos šalys siekia atkreipti EP dėmesį į reikalavimą periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, į vairuotojų poilsio infrastruktūros Europos keliuose trūkumą, ES transporto rinkos skaidymą įvedant dvigubus standartus vairuotojų komandiravimo atžvilgiu bei į protekcionistines kabotažo sąlygų nuostatas, galinčias neigiamai paveikti ES pakraščiuose esančių valstybių vežėjų konkuravimą su trečiųjų šalių vežėjais.

69
Tegai:
Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, Lietuva, ekologija, ekologai
Dar šia tema
Lietuva, Lenkija ir Latvija ketina ginti vežėjų interesus
Lietuvos vežėjai gali iškelti verslą į Lenkiją, rašo žiniasklaida
Lietuva reikalauja iš naujojo EP peržiūrėti "Mobilumo paketą"
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Aleksandras Lukašenka

Ant kelių nepulsime. Lukašenka apibūdino Baltarusijos raidos vektorių

(atnaujinta 18:40 2021.01.22)
Jis pažymėjo, kad respublikos valdžia pirmiausia turi sutelkti viską, kas yra, ir tik tada "imtis kažko naujo"

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo, kad 2021 metais šalis "nepuls ant kelių", tačiau būtina atsižvelgti į neaiškią situaciją pasaulyje, pranešė Sputnik radijas su nuoroda į Baltarusijos lyderio spaudos tarnybą.

Ketvirtadienį Lukašenka su ataskaita priėmė Mogiliovo srities gubernatorių Leonidą Zajcą. Aptardamas regiono plėtrai reikalingus veiksmus, Lukašenka pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į šių metų "ypatybes". Jis pabrėžė, kad trūksta tikrumo dėl būsimos pasaulio ekonomikos raidos, dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to, kaip "vyks pasauliniai procesai".

"Todėl yra daug neaiškumų, ir į visa tai reikia atsižvelgti. Ir ribotos lėšos, ir tam tikras spaudimas iš visų pusių: iš vidaus, iš išorės. Mes, žinoma, nepulsime ant kelių, tai yra vienareikšmiška, tačiau vystydamiesi turime į tai atsižvelgti", — sakė Baltarusijos prezidentas.

Jis pažymėjo, kad respublikos valdžia pirmiausia turi sutelkti viską, kas yra, ir tik tada "imtis kažko naujo".

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžiai perimti skirta Koordinacinė taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie pasirengimą surengti pasaulio čempionatą be Latvijos 
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje
Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų
Donaldas Trampas

Daugelis amerikiečių mano, kad Trampas yra blogiausias prezidentas istorijoje

(atnaujinta 10:14 2021.01.23)
Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad Amerikos lyderis bus prisimenamas kaip vienas blogiausių, dar 13 procentų išreiškė nuomonę, kad jis bus prisimenamas kaip žemiau vidutinio lygio prezidentas

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Dauguma amerikiečių (60 proc.) Donaldą Trampą įvardijo kaip vieną blogiausių prezidentų istorijoje. Tai liudija radijo stoties NPR, "PBS NewsHour" programos ir sociologinės firmos "Marist" apklausų rezultatai.

Beveik pusė apklaustųjų teigė, kad Amerikos lyderis bus prisimenamas kaip vienas blogiausių, dar 13 procentų išreiškė nuomonę, kad jis bus prisimenamas kaip žemiau vidutinio lygio prezidentas.

Geriausiu valstybės vadovu jį paskelbė 16 procentų amerikiečių, o dar 11 procentų apklaustųjų teigė, kad jo prezidentavimas bus įvertintas aukščiau ar vidutiniškai. Tuo pačiu metu daugiau nei 90 procentų demokratinių pažiūrų piliečių jį įvardijo blogiausiu ir blogesniu nei vidutiniškai. Tarp respublikonų buvo ir daugiau teigiamai vertinančių Trampo nuopelnus. Taigi daugiau nei 60 procentų amerikiečių jį įvertino kaip vieną geriausių ar geresnių nei vidutiniškai.

Remiantis apklausa, Trampas palieka savo postą turėdamas 38 procentų patvirtinimo reitingą — beveik žemiausią rodiklį nuo jo prezidentavimo. Be to, nuo 2020 m. Vasario labai sumažėjo amerikiečių, manančių, kad šalis juda teisinga linkme. Prieš metus taip manė daugiau nei 40 procentų piliečių, dabar — 20 procentų.

Anksčiau buvo pranešta, kad dauguma Amerikos rinkėjų pamatė sausio 6 dieną įvykusį Kapitolijaus šturmą, keliantį grėsmę demokratijai. Remiantis interneto bendrovės "YouGov" apklausa, 93 proc. Demokratų šį įvykį vertino kaip grėsmę demokratijai, o prie jų prisijungė dauguma neutralių rinkėjų — 55 proc. Tačiau jų nuomonę palaikė tik 27 respublikonai.

Sausio 6 dieną Trampo šalininkų mitingas, nepripažįstantis lapkričio mėnesio balsavimo, kuris prezidentu išrinko demokratą Džo Baideną, rezultatų, baigėsi audringu Kapitolijaus užpuolimu ir susirėmimais su policija. Žuvo penki žmonės, dešimtys buvo sulaikyti.

Tegai:
JAV, Donaldas Trampas