vilkikas, archyvinė nuotrauka

"Mobilumo paketo" priešininkai pareiškė apie jo žalą ekologijai

63
(atnaujinta 23:42 2019.09.23)
Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Rumunijos atstovai pabrėžė, kad reikalavimas grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį prieštarauja ES klimato kaitos politikos tikslams

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Mobilumo paketas prieštarauja ES klimato kaitos politikos tikslams, pareiškė Europos Sąjungos Transporto ministrų tarybos posėdyje susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Penktadienį Briuselyje vykusiame posėdyje valstybės narės pabrėžė, kad ES transporto sektorius neišvengiamai privalo prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimo mažinimo.

"Su Bulgarijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos ir Rumunijos atstovais atkreipėme kitų valstybių narių dėmesį, kad Europos Parlamento reikalavimas Mobilumo paketo I derybose periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį prieštarauja ES klimato kaitos politikos tikslams bei siekiui sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiek", — sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.

Lietuva sutinka, kad transporto sektorius turi mažinti išmetamų dujų kiekį, tačiau atkreipia dėmesį, kad tam būtina nuosekli ES transporto politika ir politinė valia netvirtinti šiam tikslui prieštaraujančių nuostatų atskiruose teisės aktuose.

Kaip praneša ministerija, Estija, Kipras, Malta ir Airija taip pat išreiškė palaikymą tokiai pozicijai. Šalių atstovai pabrėžė, kad siekiant ES aplinkosaugos tikslų turėtų būti išlaikytas nuoseklumas, o rengiant ES teisės aktus neturėtų būti taikomi dvigubi standartai.  

Tarptautinės kelių transporto sąjungos duomenimis, reguliarus vilkikų grąžinimas į įmonės įsteigimo šalį sunkiasvorių transporto priemonių nuvažiuotą atstumą padidintų iki 75 proc., o bendrą vilkikų išmetamą CO2 kiekį — net iki 100 000 t per metus.

Dvišaliuose susitikimuose su Europos Komisija ir bendramintėmis šalimis Lietuvos atstovai diskutavo dėl galimybių peržiūrėti Mobilumo paketo nuostatas tolesnėse derybose. 

Mobilumo paketas

ES "Mobilumo paketu" siekiama reglamentuoti kelių transporto vežėjų galimybes verstis profesine veikla, pateikimą į krovinių vežimo rinką, nustatyti vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles. 

Dokumentu nepatenkintos šalys siekia atkreipti EP dėmesį į reikalavimą periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, į vairuotojų poilsio infrastruktūros Europos keliuose trūkumą, ES transporto rinkos skaidymą įvedant dvigubus standartus vairuotojų komandiravimo atžvilgiu bei į protekcionistines kabotažo sąlygų nuostatas, galinčias neigiamai paveikti ES pakraščiuose esančių valstybių vežėjų konkuravimą su trečiųjų šalių vežėjais.

63
Tegai:
Rumunija, Vengrija, Bulgarija, Latvija, Lietuva, ekologija, ekologai
Dar šia tema
Lietuva, Lenkija ir Latvija ketina ginti vežėjų interesus
Lietuvos vežėjai gali iškelti verslą į Lenkiją, rašo žiniasklaida
Lietuva reikalauja iš naujojo EP peržiūrėti "Mobilumo paketą"
Prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda: valstybių narių sienų atvirumo klausimas turėtų būti išspręstas ES lygiu

(atnaujinta 16:36 2020.08.03)
Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. ES valstybių narių nacionalinių sienų atidarymo ar uždarymo klausimas, susijęs su koronaviruso pandemija, turėtų būti išspręstas visos Europos bendruomenės lygiu. Šią poziciją pirmadienį paskelbė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, praneša "TACC".

Anot jo, padėtis koronaviruso keičiasi į blogąją pusę.

"Sienos kontrolės klausimas turi būti sekantis etapas ir jis reikalauja bendraeuropinių sprendimų. (...) Matome vidaus režimo sugriežtinimą daugelyje ES valstybių, galimas dalykas, kad prie to klausimo vėl teks grįžti", — sakė jis.

Kaip pažymėjo prezidentas, ES lygiu būtina susitarti dėl tokios priemonės taikymo mechanizmo, kuris būtų vienodai taikomas kaip karantino priemonė.

Šiuo metu Vilnius reikalauja 14 dienų izoliacijos atvykstantiems iš šalių, kuriose per pastarąsias 14 dienų užregistruota daugiau nei 16 koronavirusinės infekcijos atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Šalies piliečiams leidžiama grįžti į Lietuvą, tačiau draudžiama atvykti užsieniečiams iš Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Liuksemburgo, Maltos, Portugalijos, Rumunijos, Kroatijos, Čekijos ir Švedijos.

Pirmasis koronavirusinės infekcijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas vasario 28 dieną. Nuo pandemijos pradžios šalyje žuvo 80 žmonių, 1645 žmonės pasveiko. Iš viso šiandien Lietuvoje yra 2120 užsikrėtusių žmonių.

Tegai:
ES, koronavirusas, Gitanas Nausėda
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvos oro uostuose — tik su apsauginėmis veido kaukėmis
Rusišką vaistą, skirtą gydyti COVID-19 tieks į Lotynų Ameriką ir Pietų Afriką
Neringa Venckienė, archyvinė nuotrauka

Paskelbta, kad Venckienė dalyvaus Seimo rinkimuose

(atnaujinta 09:17 2020.08.03)
Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu Seimo rinkimuose šių metų liepą

VILNIUS, rugpjūčio 3 — Sputnik. Partijos Drąsos kelias Kauno rajono skyrius socialinio tinklapio Facebook puslapyje paskelbė, kad Neringa Venckienė — kandidatė į rudenį šalyje vyksiančius Seimo rinkimus.

Politinė partija "Drąsos kelias" įregistruota politinės kampanijos dalyviu 2020-ųjų LR Seimo rinkimuose 2020 metų liepos 15 dieną.

Buvusi teisėja aršiai kritikuoja Lietuvos valdžią, ypač dažnai ji primena glaudžius ryšius su konservatoriais palaikančios buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės klaidas.

Anksčiau Venckienė priminė Grybauskaitės pažadą sustabdyti liustraciją, kurio ji taip ir neįvykdė. Venckienė padarė išvadą, kad buvusi prezidentė "nesulauks liustracijos pabaigos".

Pati Venckienė Lietuvoje kaltinama teismo sprendimo nevykdymu, antstolio veiklos trukdymu, sveikatai padaryta žala ir pasipriešinimu valstybės tarnautojai. Buvusi teisėja nepripažino kaltės. Ji pasinaudojo teise duoti parodymus po to, kai bus apklausti visi liudytojai.

Birželio 15 dieną Panevėžio apygardos teismas sušvelnino kardomąją priemonę buvusiai teisėjai. Teismas nusprendė kaltinamajai taikytą sustiprintą priežiūrą pakeisti švelnesne priemone — įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Neringa Venckienė
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Venckienė priminė buvusios Lietuvos prezidentės rinkiminės kampanijos pažadą
Venckienė sureagavo į Lietuvos skirtą humanitarinę paramą JAV 
Venckienė: Lietuva nepateikė JTO įrodymų, kad Deimantė yra gyva
Šventasis Jonas Marija Vianėjus, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: rugpjūčio 4-osios šventės

(atnaujinta 16:52 2020.08.03)
Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos, katalikai šią dieną mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų

Rugpjūčio 4 yra 216-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 217-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 149 dienos.

Rugpjūčio 4 dieną, liturginis kalendorius mini šventąjį Joną Mariją Vianėjų — didį kunigą, uolų sielų ganytoją ir nuodėmklausį.

Šv. Jonas Marija Vianėjus (1786–1859), kunigas. Daugiau nei keturiasdešimt metų nuostabiai administravo pavestąją Arso (Prancūzijoje) parapiją, uoliai sakydamas pamokslus, melsdamasis ir atgailaudamas, kasdien katechizuodamas vaikus ir suaugusiuosius, sutaikydamas nusidėjėlius su Dievu karšta meile artimui, kurios semdavosi iš Eucharistijos kaip iš šaltinio. Ta veikla taip iškilo, kad jo patarimai plačiai pasklido ir daugybę žmonių atvedė prie Dievo.

Fi­ziš­kai iš­se­kęs jis mi­rė 1859 metų rug­pjū­čio 4 dieną bū­da­mas sep­ty­nias­de­šimt tre­jų me­tų. 1925 me­tais Pi­jus XI jį pa­skel­bė šven­tuo­ju, o 1929 me­tais — visų pasaulio klebonų ypatinguoju globėju.

Ši diena istorijoje

1392 metų rugpjūčio 4 dieną Ostrove (Lenkijos ir Lietuvos pasienyje) Vytautas sudarė sutartį su Jogaila, pagal kurią gavo Trakų kunigaikštystę ir tapo faktišku Lietuvos valdovu.

Šią dieną 1873 metais gimė Alfonsas Petrulis, kunigas, politinis veikėjas, 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Mirė 1928 metais.

O 2014 metais šią dieną švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2016-ųjų įvedamas privalomas matematikos egzaminas visiems abiturientams, siekiantiems studijuoti aukštosiose mokyklose valstybės finansuojamose vietose.

1900 metų rugpjūčio 4 dieną mirė rusų tapytojas peizažistas Isaac Levitan (Isakas Levitanas). Jis sukūrė daugiau kaip 1000 tapybos darbų, akvarelių, pastelių, iliustracijų, piešinių. Gimė 1860 metais Kybartuose, neturtingų žydų šeimoje.

Savo vardadienius šią dieną švenčia Domantas, Domas, Dominyka, Dominykas, Domitas, Gerimantas, Gerimantė, Gerutė, Gerutis, Irta, Irtautas, Irtautė, Milgeda, Milgedas, Milgedė, Milgeidas, Milgeidė.

Tegai:
Lietuva, šventės, šventė