Viktorija Čmilytė-Nielsen, archyvinė nuotrauka

Liberalai išrinko naują lyderę: pirmininke tapo Čmilytė-Nielsen

35
(atnaujinta 13:36 2019.10.01)
Naujoji liberalų vadovė teigė esanti pasiryžusi imtis efektyvių veiksmų, kad "2020 metų rudenį liberalai išlaikytų bene svarbiausią egzaminą savo partijos istorijoje — Seimo rinkimus"

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Šeštadienį Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen buvo išrinkta naująja Liberalų sąjūdžio pirmininke, praneša Sąjūdžio spaudos tarnyba.

Vadovauti Liberalų sąjūdžiui iš pradžių pretendavo penki kandidatai. Joniškio r. merui Vitalijui Gailiui atsiėmus savo kandidatūrą pirmajame rinkimų ture liberalai rinkosi iš keturių kandidatų.

Į antrąjį turą kartu su Čmilyte-Nielsen pateko Trakų rajono merė Edita Rudelienė. Antrajame rinkimų ture už Čmilytę-Nielsen balsavo 744, o už Editą Rudelienę — 187 balsavimo teisę turinčių partijos narių. Rudelienė tapo pirmąja partijos pirmininkės pavaduotoja.

"Ar esu galvojusi apie partijos lyderio poziciją? Apie lyderystę — taip. Niekada nelipau per galvas, nesiveržiau į postus. Man visada buvo svarbiau galimybė laisvai išsakyti savo nuomonę, sudalyvauti racionalioje, korektiškoje diskusijoje. Būtent tokia laisvės ir tarpusavio pasitikėjimo atmosfera mane ir paskatino jungtis prie liberalų. Esu įsitikinusi, kad tai didžiulė vertybė, kurią sugebėjome išlaikyti ligi šiol — nepriklausomai nuo įvairių aplinkybių", — po rezultatų paskelbimo kalbėjo naujoji liberalų vadovė.

Čmilytė-Nielsen teigė pasiryžusi imtis atsakomybės ir siūlo imtis aiškių, ryžtingų ir efektyvių veiksmų, kad "2020 metų rudenį liberalai išlaikytų bene svarbiausią egzaminą savo partijos istorijoje — Seimo rinkimus".

Partijos pirmininko kadenciją baigęs Eugenijus Gentvilas pareiškė, kad atsistatydino, nes partijai reikia atsinaujinti.

"Atsistatydinu ne dėl to, kad pavargau, neturiu idėjų, atsibodo ar bijočiau atsakomybės. Partijai reikia atsinaujinti ir tą pademonstruoti savo rinkėjams ir visai Lietuvai", — kalbėjo Gentvilas.

Jis pažadėjo dirbti toliau: dalyvauti skyrių susirinkimuose, koordinacinėse tarybose, šventinėse vakaronėse bei vasaros iškylose.

Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir partijos valdyba renkami dvejų metų kadencijai.

2016 metų Lietuvos Seimo rinkimų pirmajame ture partija surinko 9,06 % dalyvavusių rinkėjų balsų ir gavo 8 mandatus. Dar 6 mandatus partija laimėjo antrajame rinkimų ture ir iš viso gavo 14 mandatų.

Artimiausi Seimo rinkimai vyks 2020 metų spalio 11 dieną.

35
Tegai:
liberalai, Viktorija Čmilytė-Nielsen
Dar šia tema
Ekspertas: Vakarai nesugebės "ištrinti istorinės tiesos"
Liberalai siūlo vėl sujungti dvi ministerijas
Dėvėtų drabužių krautuvės ir lauko tualetai: ar tokia iš tikrųjų Gerovės valstybė?
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja papasakojo apie savo gyvenimo sąlygas Lietuvoje

(atnaujinta 20:34 2020.10.22)
Moteris interviu metu taip pat pasakojo, ką sakė savo vaikams apie persikėlimą į kaimyninę respubliką

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja teigė, kad butas, kuriame ji gyvena su vaikais Lietuvoje, mokamas per labdaros fondus. Apie tai ji pasakojo laidoje "A, pogovorit?" žurnalistei Irinai Šichman.

Tichanovskajos paklausta, ar ji nuomojasi būstą, ar jį suteikė vyriausybė.

"Tai labdaros fondai. Aš gyvenu su vaikais, jie eina į mokyklą", — sakė moteris.

Pasak Tichanovskajos, ji persikėlimą į Lietuvą vaikams paaiškino siedama situaciją su koronavirusu. Taip pat ji priduria, kad ši istorija iš dalies skirta jauniausiai dukrai paaiškinti, kodėl jie nelanko darželio.

"Baltarusijoje turime koronavirusą ir išvažiavome iš ten, kad nesusirgtume", — paaiškino ji.

Rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka (CRK duomenimis, jis surinko 80,1 proc. balsų), prasidėjo masiniai opozicijos protestai. Opozicija mano, kad laimėjo Tichanovskaja.

Po rinkimų Tichanovskaja išvyko į Lietuvą. O Baltarusijoje jos iniciatyva opozicija sukūrė Koordinacinę tarybą (KT). Opozicija Tichanovskają laiko išrinktąja vadove, reikalauja skirti naujus rinkimus šalyje, primygtinai reikalauja derybų su dabartine valdžia.

Pirmosiomis protestų Baltarusijoje dienomis veiksmai virto smurtiniais protestuotojų ir teisėsaugos institucijų susidūrimais. Opozicija ragina tęsti protestus, valdžia reikalauja nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga priėmė keletą sankcijų Baltarusijos valdžios institucijoms, kurias tada palaikė Šveicarija, kuri nėra ES narė, tačiau laikėsi jos sankcijų politikos.

Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad vykstantys protestai šalyje koordinuojami iš užsienio. Lukašenka apkaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje, pažymėjo, kad riaušėms vadovauja JAV, o europiečiai "žaidžia išvien". Tarp šalių, iš kurių galimai koordinuojami protesto veiksmai, Lukašenka įvardijo Lenkiją, Čekiją, Lietuvą ir Ukrainą.

Tegai:
politika, Lietuva, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Sustabdykite lėktuvą, Briuselis nori išlipti — ES užsienio politikos kančios
"Liko penkios dienos". Tichanovskaja kreipėsi į Baltarusijos jėgos struktūras
Seimo rinkimai

Lietuvos lenkai kreipėsi į teismą dėl rinkimų rezultatų atšaukimo

(atnaujinta 17:28 2020.10.22)
LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. LLRA-KŠS prašo teismo panaikinti rinkimų rezultatus Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje, rašo leidinys Ekspress nedelia.

Konservatorė Agnė Bilotaitė (29,27 % balsų) ir Laisvės partijos kandidatė Rita Balčiūnienė (11,92 %) šioje apygardoje pateko į antrąjį turą.

Trečią vietą šioje apygardoje užėmė LLRA-KŠS atstovė Renata Cytacka, surinkusi 11,22 % balsų.

LLRA-KŠS kartu su Cytacka prašo teismo nutraukti pakartotinį balsavimą šioje apygardoje, taip pat įpareigoti VRK teikti informaciją apie žinomus pažeidimus rinkimų metu.

LLRA-KŠS ir Darbo partijos atstovai dėl anksčiau šią savaitę nustatytų pažeidimų paprašė Vyriausiosios rinkimų komisijos panaikinti rezultatus Panerių-Grigiškių apygardoje ir perskaičiuoti balsus visoje Lietuvoje.

Pasak politikų, abejonių kelia biuleteniai, rasti balsadėžėse be antspaudų, didelis negaliojančių biuletenių skaičius ir tai, kad reitingo balai keliuose biuleteniuose buvo užrašyti tuo pačiu rašikliu, ta pačia ranka.

Trakų Vokės apylinkėje ir Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje nustatyta, kad maždaug dešimtadalis visų balsų nebuvo suskaičiuoti arba suskaičiuoti netinkamai. VRK atleido šios apygardos rinkimų komisijos pirmininką dėl prastos rinkimų darbo organizavimo kokybės.

Antrasis Lietuvos Seimo rinkimų turas vyks sekmadienį, spalio 25 dieną.

Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
© Sputnik
Pirmasis 2020–2024 m. Lietuvos Seimo rinkimų turas
Tegai:
rinkimai, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Lenkų klausimas" rado atsakymą: Lietuvoje kurstoma nacionalinė nesantaika
Skvernelis: pasisakome prieš bet kokį nesantaikos kurstymą
LLRA-KŠS kandidatė pareiškė apie "beprecedentį persekiojimą" rinkimų metu
VRK atidėjo sprendimą dėl LLRA-KŠS skundo, susijusio su Seimo rinkimais
Veido kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje sulaikyta per 254 tūkst. nesaugių veido kaukių ir respiratorių

Muitinės pareigūnai dalyvavo tarptautinėje operacijoje, skirtoje užkirsti kelią saugumo reikalavimų neatitinkančių produktų ir medicininių priemonių patekimui į rinką

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Lietuvos muitinė, bendradarbiaujant su rinkos priežiūros institucijomis, neišleido per 254 tūkst. vienetų nesaugių apsauginių veido kaukių ir respiratorių, praneša Muitinės spaudos tarnyba.

Minėtas saugumo reikalavimų neatitinkančias prekes buvo bandoma importuoti iš Kinijos ir Singapūro ir vėliau platinti Lietuvoje.

Pranešama, kad saugos reikalavimų neatitinkančios, suklastotos bei neoriginalios  medicininės priemonės ir farmacijos produktai kelia pavojų sveikatai bei gyvybei, neužtikrina tinkamo gydymo, trikdo ligų plitimo kontrolę.

Lietuvos muitinė šiais metais dalyvavo Pasaulio muitinių organizacijos koordinuojamoje operacijoje "STOP", skirtoje užkirsti kelią saugumo reikalavimų neatitinkančių bei neoriginalių farmacijos produktų ir medicininių priemonių patekimui į rinką.

Daugiau nei 2 mėnesius trukusioje "STOP" operacijoje dalyvavo 99 šalių policijos, muitinės, rinkos priežiūros institucijų ir privataus sektoriaus atstovai. Operacijoje buvo sulaikyta virš 3 mln. vienetų nesaugių ir pavojingų prekių – apsauginių veido kaukių, respiratorių, kitų asmens apsaugos priemonių, testų, termometrų, vaistinių preparatų, dezinfekcinio skysčio ir kt.

Tegai:
muitinė, Lietuva, kaukės
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai papasakojo, kokios veido kaukės tinka kelionei lėktuvu
Virusologas: susirgti COVID-19 gali asmuo, turintis bet kokią kraujo grupę
Prognozuojama, kad pirmadienį bendras COVID-19 atvejų skaičius gali viršyti 10 000