prezidentas Gitanas Nausėda JT susitikime

JT susitikime Nausėda siūlė mažinti iškastinio kuro naudojimą

1 / 2
37
(atnaujinta 10:33 2019.09.24)
JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Lietuvos prezidentas pristatė naują iniciatyvą, kurios tikslas — mažinti iškastinio kuro naudojimą keičiant jį biomase

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Antradienį, rugsėjo 24 dieną, prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą Klimato kaitos viršūnių susitikime, praneša Prezidentūra.

Konferencijoje Nausėda pristatė Lietuvos iniciatyvą "Perėjimas prie tvaraus šildymo", kurios tikslas — sumažinti iškastinio kuro naudojimą centrinio šildymo sistemoje ir pateisinti įsipareigojimus dėl anglies dvideginio mažinimo.

Kaip pažymėjo Lietuvos vadovas, Vilnius iškastinį kurą keičia biomase ir ilgainiui ketina visiškai pereiti prie šios rūšies kuro centriniam šildymui.

"Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus biokuro dalis daugiabučių šildyme išaugo nuo 30 iki 70 proc., kai tuo pačiu metu šildymo kainos krito 30–40 procentų. Sukurta biokuro birža pademonstravo, kad tokiu būdu organizuojama prekyba yra vienas esminių elementų pereinant prie tvaraus šildymo", — sakė šalies vadovas.

Jis taip pat akcentavo klimato neutralumo programą ir siekį minimizuoti energijos gamybą iš iškastinio kuro.

Prezidentas priminė, kad Lietuva palaiko sprendimą pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, ir pakvietė energijos vartotojus tapti "žaliosios" energijos gamintojais.

"Mes plėtojame konkrečias priemones, skirtas paskatinti energijos vartotojus tapti gaminančiais vartotojais — tokiais vartotojais, kurie aktyviai ir tvariai dalyvauja elektros energijos gamyboje. Mes taip pat pradedame taikyti unikalią nuotolinės apskaitos sistemą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių ir jos vartojimui skirtingose vietovėse", — teigė prezidentas.

Pabrėžiama, kad prie Lietuvos iniciatyvos jau prisijungė Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas, Latvija. Tikimasi, kad prie jos prisijungs ir daugiau šalių, naudojančių centrinį šildymą.

Rugsėjo 24 dieną Nausėda lankysis JTGA sesijos atidaryme, o 25 dieną sakys pirmąją savo kalbą daugiašalei auditorijai. Planuojamas ir šalies vadovo bei JT Generalinio Sekretoriaus Antonio Guterreso susitikimas.

Lietuvos energetika

Birželio mėnesio Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Elektros poreikis Lietuvoje pernai padidėjo 2,2 proc. ir sudarė 13,1 mlrd. kilovatvalandžių. Šalies poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros, o pagaminta tik 3,5 mlrd. kWh.

2017 metais elektrinės ir katilinės, naudojančios kietąjį biokurą, pagamino 63,4 proc. visos šiluminės energijos ir 29,6 proc. visos elektros. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau elektrai gaminti panaudojamos biodujos. 2018 metais iš biodujų buvo pagaminta 139,9 mln. kilovatvalandžių elektros, arba 10 proc. daugiau nei 2017 metais.

Per pastaruosius metus Lietuvos vėjo jėgainės pagamino 1,1 TWh elektros energijos, kuri sudarė dešimt procentų šalies elektros poreikio.

Atsinaujinančią elektrą generuojančios saulės elektrinės pernai pagamino 86,6 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros, arba 27,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Vandens jėgainės pagamino 431 mln. kWh elektros, arba 28,5 proc. mažiau.

Vandens jėgainės 2018 metais pagamino 431 mln. kWh elektros energijos, t. y. 28,5 proc. mažiau nei 2017 metais. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtos sąlygos.

Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė apie šalies planus panaudoti Baltijos jūros vėjų potencialą vėjo energijos plėtrai. Jei vyriausybė patvirtins šį projektą, pirmieji aukcionai gali įvykti jau 2022 metais.

37
Tegai:
JT Generalinė Asamblėja, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Baltijos šalys nesugėbėjo susitarti dėl Astravo AE elektros boikotavimo
Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuva negali varžytis su Minsku energetikoje
Minskas primena, kad Lietuva tebeperka Baltarusijos elektrą
Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas

URM: Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas

(atnaujinta 10:54 2020.06.03)
Konsulatui vadovaus Ispanijos pilietė verslininkė Ana Belén Gutiérrez Lavín. Atidarymo ceremonija buvo surengta vaizdo konferencijos būdu

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Ispanijoje atidarytas penktasis Lietuvos garbės konsulatas, praneša respublikos Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Pastatas įsikūrė Kantabrijos regiono Santanderio mieste. Iškilmingas atidarymas įvyko pirmadienį. Atsižvelgiant į Covid-19 pandemiją ir galiojančius judėjimo apribojimus tarp šalies regionų, Lietuvos garbės konsulato atidarymas buvo surengtas vaizdo konferencijos būdu.

Atidarydama garbės konsulatą Lietuvos ambasadorė Ispanijoje Skaistė Aniulienė pažymėjo, kad Lietuva suinteresuota plėtoti ryšius su šiuo Ispanijos turizmui bei pramonei svarbiu regionu.

Pasak jos, garbės konsulatas, esant reikalui, ne tik teiks pagalbą turistams iš Lietuvos, bet ir prisidės prie dvišalių ekonominių ryšių ir investicijų skatinimo, padės atrasti naujas rinkas lietuviškoms prekėms.

Konsulatui vadovaus Ispanijos pilietė verslininkė Ana Belén Gutiérrez Lavín.

Ispanijoje, naujausiais duomenimis, yra daugiau nei 240 tūkst. koronaviruso atvejų, o Lietuvoje — daugiau nei 1680 atvejų.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 6,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 376 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
Užsienio reikalų ministerija (URM), Ispanija, Lietuva
Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

"Sveikas protas pagaliau nugalėjo": Seimas "uždarė" Rozovos apkaltos klausimą

(atnaujinta 10:46 2020.06.03)
Antradienį Lietuvos Seimas galutinai atmetė opozicijos iniciatyvą skelbti apkaltą parlamentarei Irinai Rozovai

VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Seimas nepritarė iniciatyvai surengti apkaltos procesą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos atstovei Irinai Rozovai.

Balsavimas vyko antradienį Seimo vakariniame posėdyje.

Už apkaltos proceso pradėjimą antradienį Seime balsavo 41 Seimo narys, prieš buvo 62.

Balsavimas antradienį vyko gavus Etikos ir procedūrų komisijos išvadą dėl ankstesnio balsavimo, kai kilo ginčas, ar Seimas privalo sudaryti opozicijos inicijuotą komisiją.

Po balsavimo Rozova padėkojo Seimo nariams.

"Aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kolegoms už šį balsavimą, kuris ką tik įvyko. Aš manau, kad mes visi galime džiaugtis ir konstatuoti, kad sveikas protas pagaliau Seimo salėje nugalėjo. Labai norisi tikėti, kad mano kolegos iš dešinės pagaliau sustabdys tą raganų medžioklę ar bent padarys kažkokią pauzę", — dėkodama sakė parlamentarė.

Be to, ji pridūrė, kad Lietuvoje yra daug klausimų, problemų, ir "šios dienos įvykiai — ne išimtis".

"Taigi, jeigu mes eisime tuo keliu, visi mūsų rinkėjai bus dėkingi ir jums, ir mums", — užbaigė Rozova.

Po balsavimo taip pat pasisakė ir Seimo nariai, kurie balsavo už apkaltą.

Pasak Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Eugenijau Gentvilo, šitas Seimas nuosekliai atsisako tirti Rusijos įtaką Lietuvos politiniams, verslo procesams.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Irina Rozova
Dar šia tema
"Rusų aljansas" Rozovos bylą laiko "hipotetiniu perlenkimu"
Rozova paprašė Seimo nustatyti oficialią poziciją dėl TOA
Audio šou iš Seimo. Iš vyriausybės ir video: kaip vyksta nuotoliniai posėdžiai
Seimo narių grupė prašo išslaptinti visą medžiagą apie "Rusijos įtaką" Rozovai

Paskelbtas "specialiosios gulbių šeimos gelbėjimo operacijos" Klaipėdoje vaizdo įrašas

(atnaujinta 11:43 2020.06.03)
Šioje vietoje abipus kelio yra du maži ežerai. Savanoriai padėjo paukščiams persikelti į saugią vietą

Klaipėdoje policija 

sustabdė važiavimą greitkeliu, kad jį galėtų pereiti gulbių šeima. Vaizdo įrašą paskelbė NTV.

Paukščiai sušalę stovi ant važiuojamosios kelio dalies, išsigandę dėl automobilių srauto.

Kaip nurodė televizijos kanalas, abipus plento yra du maži ežerai. "Specialiosios operacijos" metu paukščiai nebuvo sužeisti.

Lietuvos policijos "Facebook" paskyroje po pranešimu apie incidentą vartotojai džiaugėsi, kad paukščiai sėkmingai išgelbėti.

Tegai:
gulbė, Klaipėda