JAV tankai Abrams Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Spalį į Lietuvą "atgrasymui ir pratyboms" atvyks per 500 JAV karių

217
KAM skelbia, kad JAV kariai liks Lietuvoje iki kitų metų pavasario, kartu kariai atsigabens 30 tankų, 25 pėstininkų kovos mašinų, 70 ratinių transporto priemonių

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Spalį į Lietuvą atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų bataliono dydžio vienetas, kuriame bus per 500 JAV sausumos pajėgų karių, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba (KAM).

Pranešime pabrėžiama, kad Į Lietuvą Amerikos kariai atvyksta kaip Sausumos pajėgų operacijos "Atlanto ryžtas" dalis ir bus čia iki kitų metų pavasario.

"JAV pajėgos yra itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, todėl prisidės prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione", — sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad į Lietuvą atvyksta JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas. Be to kartu kariai atsigabena ir savo sunkiąją techniką: 30 tankų "Abrams", 25 pėstininkų kovos mašinas "Bradley", 70 ratinių transporto priemonių. Bataliono kariai ir technika išsidėstys Gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.

Pasak Karoblio, šį JAV karių atvykimą "įgalino valstybės investicijos į mokymų infrastruktūrą" Pabradėje ir kitur. Be to ministras pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenės logistai išsprendė visus praktinius JAV karių atvykimo ir buvimo Lietuvoje klausimus.

Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 metų pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą.

Lietuva atvykstantiems JAV kariams suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą ( apgyvendinimą, logistinę paramą, kt.). JAV kariai taip pat naudosis Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, pabrėžiama pranešime.

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje "Atlanto ryžtas". Nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukštieji kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo pat metu prie Rusijos sienų jau labai išaugo aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV ir rengia bendras karines pratybas.

Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 25 iki 40 tūkst. — padidėjo 1,6 karto.

Pirmą kartą XXI a.: kam vokiečių povandeninis laivas įplaukė į Klaipėdos uostą >>

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskvoje nėra, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, rinkdamosi JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik
NATO pajėgos Baltijos šalyse
217
Tegai:
"Rusijos grėsmė", tarptautinis batalionas, batalionas, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda pažadėjo Stoltenbergui didinti šalies gynybos finansavimą
Ekspertas: kreipdamasi į NATO sekretorių, Lietuva nori būti išgirsta JAV
Ekspertas: Baltijos šalys sugalvojo būdą, kaip gauti paramą iš ES ir JAV
Londonas

"Dieve, saugok karalienę": Lietuvos parlamentarai aptarė "Brexit" su JK ambasadoriumi

(atnaujinta 22:18 2021.01.22)
Lietuvos parlamentarai mano, kad Britanijos išstojimas iš ES bus proga sustiprinti šalių bendradarbiavimą

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) surengė bendrą susitikimą su Didžiosios Britanijos ambasadoriumi John Brian Olley. Apie tai Facebook pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Posėdžio iniciatyva priklausė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkui Laurynui Kasčiūnui ir pačiam John Brian Olley.

"Jungtinės Karalystės karinis dalyvavimas Baltijos šalyse — pati didžiausia išorinė šios mūsų strateginės partnerės operacija pasaulyje (tūkstantis britų karių, tankai, koviniai sraigtasparniai, 6 kartus dalyvavimas NATO oro policijoje ir kt.). Telieka pasakyti God Save the Quenn ir padaryti viską, kad Brexit, kaip visi sutarėme bendrame posėdyje, būtų ne iššūkis, o dar didesnė galimybė pagilinti mūsų dvišalį bendradarbiavimą užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje su Jungtine Karalyste", — rašė jis.

Pavilionis taip pat sakė, kad kitą savaitę Užsienio reikalų komitete bus svarstomi ekonominiai santykiai su JK ir galimybė sustiprinti bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikoje.

JK ir Europos Sąjunga baigė pereinamąjį "Brexit" laikotarpį ir įsigaliojo šalių susitarimas dėl prekybos ir bendradarbiavimo. Didžioji Britanija tapo nepriklausoma po 47 metų narystės ES ir 4,5 metų po "Brexit" referendumo.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad piliečiai, kurie jau yra Jungtinėje Karalystėje ir yra gavę vieną iš dviejų ES piliečiams ir jų šeimos nariams (nuolatiniams ar iš anksto apgyvendintiems) suteiktus gyventojo statusus, nepajus jokių pokyčių.

Tegai:
Lietuva, Didžioji Britanija
Aleksandras Lukašenka

Ant kelių nepulsime. Lukašenka apibūdino Baltarusijos raidos vektorių

(atnaujinta 18:40 2021.01.22)
Jis pažymėjo, kad respublikos valdžia pirmiausia turi sutelkti viską, kas yra, ir tik tada "imtis kažko naujo"

VILNIUS, sausio 22 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pažadėjo, kad 2021 metais šalis "nepuls ant kelių", tačiau būtina atsižvelgti į neaiškią situaciją pasaulyje, pranešė Sputnik radijas su nuoroda į Baltarusijos lyderio spaudos tarnybą.

Ketvirtadienį Lukašenka su ataskaita priėmė Mogiliovo srities gubernatorių Leonidą Zajcą. Aptardamas regiono plėtrai reikalingus veiksmus, Lukašenka pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į šių metų "ypatybes". Jis pabrėžė, kad trūksta tikrumo dėl būsimos pasaulio ekonomikos raidos, dėl koronaviruso pandemijos ir dėl to, kaip "vyks pasauliniai procesai".

"Todėl yra daug neaiškumų, ir į visa tai reikia atsižvelgti. Ir ribotos lėšos, ir tam tikras spaudimas iš visų pusių: iš vidaus, iš išorės. Mes, žinoma, nepulsime ant kelių, tai yra vienareikšmiška, tačiau vystydamiesi turime į tai atsižvelgti", — sakė Baltarusijos prezidentas.

Jis pažymėjo, kad respublikos valdžia pirmiausia turi sutelkti viską, kas yra, ir tik tada "imtis kažko naujo".

Po rugpjūčio 9 dienos Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, oficialiais šalies CRK duomenimis, surinkęs 80,1 % balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos saugumo pajėgos slopino naudodamosi specialiomis priemonėmis ir specialia įranga. 

Opozicija mano, kad Tichanovskaja laimėjo rinkimus. Jos iniciatyva Baltarusijoje buvo sukurta valdžiai perimti skirta Koordinacinė taryba.

Prieš Tichanovskają ir Koordinacinės tarybos prezidiumo narius Baltarusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, jie kaltinami suformavę ekstremistinę grupuotę, kad antikonstitucinėmis priemonėmis užgrobtų valstybės valdžią.

Dalis opozicijos politikų ir pati Tichanovskaja išvyko į užsienį, iš kur tęsia savo veiklą. Tichanovskaja buvo įtraukta į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą Baltarusijoje ir Rusijoje, ji su vaikais gyvena Lietuvoje.

Tegai:
Baltarusija, Aleksandras Lukašenka
Dar šia tema
Lukašenka pranešė apie pasirengimą surengti pasaulio čempionatą be Latvijos 
Tichanovskaja apkaltino Lukašenką dėl situacijos su sanatorija Lietuvoje
Prezidentė Sveta, homofobija ir Lukašenkos režimas. Lietuva neturi jokių kitų problemų
COVID-19 testas

Penktadienį nenustatyta vieno nuteistųjų užsikrėtimo koronavirusu atvejo

(atnaujinta 10:37 2021.01.23)
Per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai, paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai

VILNIUS, sausio 23 — Sputnik. Penktadienį skaičiuojant duomenis nebuvo nustatyta nė vieno nuteistųjų naujo susirgimo COVID-19 atvejo, praneša Kalėjimų departamentas.


"Pagaliau galime įrašyti nulį užsikrėtusių nuteistųjų eilutėje. Kai yra keli tūkstančiai žmonių uždarose vietose, kur neįmanoma visų žmonių izoliuoti po vieną ar net po kelis, laisvės atėmimo įstaigose tenka imtis išskirtinių priemonių saugantis viruso protrūkių. Kaip rodo tyrimų statistika — jos pasiteisina", — sakė Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Birutė Semėnaitė.

Kai kuriuose pataisos namuose jau ne pirmą parą nefiksuojama naujų užsikrėtimo atvejų. Sergamumas kalinimo įstaigose, pasak Kalėjimų departamento atstovų, mažėja. Tiesa, vis dar nustatoma naujų atvejų dirbantiems bausmių vykdymo sistemoje. Per ketvirtadienį nustatyti 3 užsikrėtę COVID-19 darbuotojai.

Kalėjimo departamento atstovės minimos išskirtinės priemonės — sumažinti nuteistųjų kontaktai, teismo ir kiti teisiniai procesai keičiami į nuotolinius, pasimatymai su artimaisiais — į telefoninius pokalbius, nuteistųjų patalpos dezinfekuojamos, vėdinamos, užsikrėtusieji arba su jais turėjusieji kontaktus izoliuojami atskirai.

Pažymima, kad darbuotojų darbo grafikai pataisos namuose per pandemiją sudarinėjami taip, jog būtų užtikrintas kuo mažesnis darbuotojų tarpusavio kontaktas, organizuojamas darbas pamainomis. Darbuotojams, grįžtantiems po atostogų, atliekami COVID-19 testai. Nuolat pagal indikacijas testuojami ir darbuotojai, ir nuteistieji — per visą pandemijos laikotarpį kalinimo įstaigose atlikti 18 866 testai. Taip pat buvo paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai.

Tegai:
koronavirusas, Kalėjimų departamentas
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Karantinas sumažino besikreipiančiųjų dėl traumos skaičių
Ekonomistai papasakojo, kaip antroji pandemijos banga paveikė Lietuvos ekonomiką
PSO paaiškino "britiškosios" koronaviruso padermės sukeliamą mirštamumą