JAV tankai Abrams Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Spalį į Lietuvą "atgrasymui ir pratyboms" atvyks per 500 JAV karių

213
KAM skelbia, kad JAV kariai liks Lietuvoje iki kitų metų pavasario, kartu kariai atsigabens 30 tankų, 25 pėstininkų kovos mašinų, 70 ratinių transporto priemonių

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Spalį į Lietuvą atvyksta Jungtinių Amerikos Valstijų bataliono dydžio vienetas, kuriame bus per 500 JAV sausumos pajėgų karių, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba (KAM).

Pranešime pabrėžiama, kad Į Lietuvą Amerikos kariai atvyksta kaip Sausumos pajėgų operacijos "Atlanto ryžtas" dalis ir bus čia iki kitų metų pavasario.

"JAV pajėgos yra itin reikšmingas atgrasymo veiksnys, todėl prisidės prie NATO vykdomų pastangų Baltijos regione", — sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad į Lietuvą atvyksta JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko 1-asis batalionas. Be to kartu kariai atsigabena ir savo sunkiąją techniką: 30 tankų "Abrams", 25 pėstininkų kovos mašinas "Bradley", 70 ratinių transporto priemonių. Bataliono kariai ir technika išsidėstys Gen. S. Žukausko kariniame poligone Pabradėje.

Pasak Karoblio, šį JAV karių atvykimą "įgalino valstybės investicijos į mokymų infrastruktūrą" Pabradėje ir kitur. Be to ministras pabrėžia, kad Lietuvos kariuomenės logistai išsprendė visus praktinius JAV karių atvykimo ir buvimo Lietuvoje klausimus.

Planuojama, kad JAV sunkusis batalionas Lietuvoje bus dislokuotas iki 2020 metų pavasario. Būdami Lietuvoje JAV kariai bendradarbiaus su Lietuvos kariais, keisis patirtimi įgyvendinant Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizacijos projektą.

Lietuva atvykstantiems JAV kariams suteiks visą reikiamą priimančiosios šalies paramą ( apgyvendinimą, logistinę paramą, kt.). JAV kariai taip pat naudosis Lietuvos kariuomenės poligonų infrastruktūra, pabrėžiama pranešime.

JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV Sausumos pajėgų operacijos rytinėje Aljanso dalyje "Atlanto ryžtas". Nuo 2014 metų pavasario Lietuvoje jau buvo dislokuota daugiau nei dešimt JAV sausumos pajėgų rotacijų. Pastarąjį kartą Lietuvoje JAV rotacinės pajėgos buvo dislokuotos 2017 metais.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukštieji kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo pat metu prie Rusijos sienų jau labai išaugo aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV ir rengia bendras karines pratybas.

Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 25 iki 40 tūkst. — padidėjo 1,6 karto.

Pirmą kartą XXI a.: kam vokiečių povandeninis laivas įplaukė į Klaipėdos uostą >>

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskvoje nėra, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, rinkdamosi JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
213
Tegai:
"Rusijos grėsmė", tarptautinis batalionas, batalionas, JAV, Lietuva
Dar šia tema
Nausėda pažadėjo Stoltenbergui didinti šalies gynybos finansavimą
Ekspertas: kreipdamasi į NATO sekretorių, Lietuva nori būti išgirsta JAV
Ekspertas: Baltijos šalys sugalvojo būdą, kaip gauti paramą iš ES ir JAV
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, archyvinė nuotrauka

Nausėda su Sinkevičiumi aptarė nacionalinio plėtros banko steigimą

(atnaujinta 12:35 2020.08.05)
Šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas turi plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų teikimu

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį susitikęs su ekonomikos ir inovacijų ministru Rimantu Sinkevičiumi, aptarė klausimus, susijusius su valstybinio plėtros banko steigimu, valstybės duomenų ir registrų saugumo užtikrinimu bei turizmo sektoriaus plėtra. Apie tai pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

Per susitikimą šalies vadovas pabrėžė, kad valstybinis plėtros bankas, kurio idėjos įgyvendinimą kuruoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, turėtų užpildyti rinkos spragas – plėsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, taip pat ilgalaikių valstybės investicijų galimybes, o ne užsiimti mažmeninių finansinių paslaugų, kurios pareikalautų reikšmingų valstybės išlaidų, teikimu.

"Dirbdamas Lietuvos regionuose, girdžiu nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusio verslo atstovų nusiskundimų dėl vėluojančios paramos ir kompensacijų. Akivaizdu, kad valstybė šiuo metu tam stokoja pajėgumų. Todėl pirmas žingsnis kuriant valstybinį plėtros banką turėtų būti jau egzistuojančių valstybės finansinių plėtros įstaigų konsolidacija", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas taip pat pabrėžė, kad reikėtų parengti pandemijos laikotarpiu naujai įgyvendintų priemonių, tokių kaip tiesioginis kreditavimas ir pagalbos verslui fondas, pritaikymo ilgalaikiams tikslams planą.

Pasak prezidento, valstybei reikalinga finansų institucija, pajėgi skaidriai ir efektyviai administruoti ekonomikos transformavimo plane numatytas priemones. Būtina sąlyga tam – profesionalus depolitizuotas valdymas.

Šalies vadovas su ekonomikos ir finansų ministru taip pat aptarė valstybės duomenų ir registrų situaciją po Registrų centro serverius užliejusios liūties, kuri buvo sutrikdžiusi e. sveikatos sistemos veiklą.

Prezidentas paragino ministrą atidžiai išnagrinėti Registrų centro užliejimo atvejį – pateikti situacijos įvertinimą bei sprendimo būdus, kurie leistų užtikrinti valstybės duomenų saugumą. Pasak Nausėdos, siekiant ateityje išvengti didelės žalos valstybei, ilgalaikė duomenų valdymo strategija turi būti prioritetinis klausimas.

Birželio mėnesį Seimas priėmė nutarimą dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Seimas pripažino Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu projektu ir įgaliojo Vyriausybę ne vėliau kaip iki rugsėjo pradžios pradėti konsultacijas su EK dėl techninės paramos banko steigimo klausimais.

Pasiūlymo iniciatoriai tikina, kad Valstybinis plėtros bankas padidins finansinių paslaugų prieinamumą šalyje, ypač regionuose, ir galės paskatinti tvarią konkurenciją bankiniame sektoriuje, be to, tai yra perspektyvi alternatyva tradiciniams komerciniams bankams, galinti nukreipti finansinius išteklius projektams, orientuotiems į ilgalaikę socialinę ir ekonominę gerovę.

Tegai:
Rimantas Sinkevičius, Gitanas Nausėda
Kazlų rūda, archyvinė nuotrauka

Karo ekspertas: Lietuvai reikia dar vieno poligono tik dėl JAV ir NATO karių poreikių

(atnaujinta 10:21 2020.08.05)
Lietuvos gyventojai išvyksta iš šalies, palikdami daug neužimtų teritorijų, kurias valdžia bando kažkaip pritaikyti, mano karo ekspertas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuva svarsto galimybę įrengti naują karinio rengimo poligoną šalies Vakaruose, prie Rusijos sienos, sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas interviu Sputnik Lietuva, komentuodamas šiuos planus, pažymėjo, kad Lietuvos vadovybės ir vietinės žiniasklaidos propaganda siekiama sukurti priešišką požiūrį į Rusiją ir išaukštinti JAV.

"Visa Lietuvos politika verčia atsiriboti nuo Rusijos ir užsidirbti tam tikrų dividendų už atsidavimą JAV ir NATO. Tai, kad jie atidaro dar vieną poligoną, yra tik todėl, kad JAV ir NATO kariuomenių padaliniams reikia kažkur treniruotis, Lietuvos žemė tam puikiai tinka. Pusė Lietuvos gyventojų išvyko iš šalies. Šalis praranda savo gyventojus, lieka daug neužimtų teritorijų. Taip, reikia prisitaikyti, kad kažkaip užsidirbtų pinigų valstybės biudžetui, jei kitaip neišeina", — sakė jis.

Paskelbęs apie ketinimus įrengti naują poligoną, krašto apsaugos ministerijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu JAV ir NATO pajėgos turi pakankamai mokymo vietų Pabradėje, tačiau "Lietuvos kariuomenės pratybų" sąskaita, kurios turi tenkintis mažesnėmis teritorijomis. Todėl artimiausiu metu planuojama daugiau investuoti į Pabradės ir Ruklos poligonus.

Anksčiau Lietuva JAV lėšomis modernizavo oro bazę Šiauliuose. Vašingtono parama buvo 24 milijonai eurų. Įrengti infrastruktūros objektai buvo perduoti Lietuvos kariuomenei.

NATO stiprina savo pajėgas prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindama galima "Rusijos grėsme". Be to, Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, aiškindamos tai, kaip "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Tuo tarpu Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia pulti nė vienos šalies, o Vakarų aljansas tai puikiai supranta.

NATO pajėgos Baltijos šalyse
© Sputnik /
NATO pajėgos Baltijos šalyse
Tegai:
poligonai, Lietuva, NATO
Dar šia tema
Kieno sąskaita? Lietuva yra pasirengusi mokėti JAV už "tėvynės apsaugą"
Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose
Ekspertas: Baltijos šalims nepavyks aplenkti Lenkijos kovoje dėl JAV lojalumo
Algirdas Monkevičius, archyvinė nuotrauka

Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai

(atnaujinta 16:11 2020.08.05)
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo, kad būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, pareiškė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Reaguodamas į šiuos rezultatus, Monkevičius pareiškė, kad mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

"Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka", – skelbia ministras. 

Be to, Monkevičius akcentavo, kad nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Jis pažadėjo aptarti su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams.  

"Klausiama, ar pasiteisins sprendimas didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Atsakau – taip, nes šis sprendimas yra ilgalaikis, brėžiantis valstybės kryptį užtikrinti, kad studijos būtų prieinamesnės visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės", - pažymi ministras Monkevičius.

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
matematika, brandos egzaminai
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą