Dalia Grybauskaitė  pasaulio socialinės politikos lyderių forume Concordia Annual Summit

Grybauskaitė stoja į feminisčių gretas

86
(atnaujinta 15:13 2019.09.25)
Ši perspektyva atsivėrė buvusiai Lietuvos prezidentei apsilankius kasmetiniame pasaulio socialinės politikos lyderių forume "Concordia Annual Summit" kasmetiniame viršūnių susitikime Niujorke, kur ji atvyko su pranešimu apie lyčių lygybę

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. Pirmą kartą Daliai Grybauskaitei oficialiai pasiūlyta užimti naują poziciją — ji gali tapti feministinės iniciatyvos "Lygių teisių karta" ambasadore, rašo portalo Rubaltic.ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

Ši perspektyva atsivėrė buvusiai Lietuvos prezidentei apsilankius pasaulio socialinės politikos lyderių forume "Concordia Annual Summit" kasmetiniame viršūnių susitikime Niujorke, kur ji atvyko su pranešimu apie lyčių lygybę. Postas ne itin solidus, tačiau Grybauskaitei nėra ko tikėtis daugiau.

Pasibaigus antrajai prezidento kadencijai, jai buvo pranašaujama aukšta ES vadovybės pozicija. Tačiau į Europos politinį olimpą Grybauskaitė nepateko.

Tada ji pasitraukė iš "nacionalinės kandidatų į eurokomisarus  atrankos". Vietoj patyrusios Dalios Polikarpovnos, už kurią agitavo konservatoriai, Lietuvos Seimas į EK delegavo 28-erių Virginijų Sinkevičių.

Atrodytų, kad dabar Grybauskaitė turėtų likti Lietuvoje ir pasirinkti tautos moralinio autoriteto vaidmenį — žmogaus, kuris naujajai valdžiai aiškintų iš TV ekranų "kas yra gerai, o kas — blogai". Pagyvenusiam Lietuvos politikos patriarchui" Vytautui Landsbergiui vis sunkiau susitvarkyti su šia užduotimi.

Bet naujajai respublikos vadovybei dar nereikia vyresniųjų bendražygių globos.

Gitanas Nausėda susitiko su parlamentu ir vyriausybe, pradėjo aktyviai domėtis užsienio politika ir sulaukė plačiosios visuomenės palaikymo. Jo reitingai sparčiai auga: remiantis rugsėjo mėnesį atliktos "Vilmorus" apklausos duomenimis, beveik 80% gyventojų pritaria prezidento politikai.

Galbūt todėl Grybauskaitė nekomentuoja to, kas vyksta Lietuvoje. Net garsus skandalas, kilęs dėl Jono Noreikos atminimo lentos, liko be dėmesio.

Tuo tarpu Grybauskaitės pavardės nesimato naujuose sociologiniuose tyrimuose. Tai suprantama: buvusi prezidentė daugiau nedalyvauja politiniame šalies gyvenime.

Bet sakyti, kad Dalia Polikarpovna visiškai pasitraukė ir tapo ramia Lietuvos pensininke, taip pat negalima. Nors buvusios prezidentės gyvenimo forma dabar yra rami, kaip žolėdžio gyvūno.

Pavyzdžiui, rugpjūtį Gribauskaitė apsilankė Bitininkystės muziejuje Ignalinoje. Iškilmingai atidarė naujus avilius, paragavo medaus ir sužinojo, kaip Lietuvos bitės išgyvena aplinkos taršos padarinius.

Tuomet ji dalyvavo renginiuose, skirtuose "Baltijos kelio" 30-mečio proga, susitiko su Biržų našlaičių namų auklėtiniais, sveikino vidurinių mokyklų moksleivius Ukmergėje prasidėjus mokslo metams, o vėliau išvyko kalbėti apie lyčių lygybę Niujorke.

Apskritai, kad nebūtų nuobodu išėjus į pensiją, Dalia Polikarpovna atranda sau pramogų.

Tačiau pakeliui į JAV jai labai pasisekė — atsirado darbo.

"Tai yra iniciatyva, kuria siekiama suteikti teisę į darbą ir vienodą užmokestį, teisę į švietimą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat dalyvavimą priimant visuomenei svarbius sprendimus iš deklaracijų, kad galų gale jie taptų realybe, kad pokyčiai būtų kuo labiau jaučiami kuo daugiau moterų", — taip buvusios Lietuvos prezidentės biuras apibūdina neseniai Jungtinių Tautų globojamą iniciatyvą "Lygių teisių karta".

Viena iš tų, kas įvykdys šią užduotį, gali būti Dalia Grybauskaitė.

Buvusiai Lietuvos prezidentei vienai pirmųjų pasiūlytas ambasadorės postas. Ir nenuostabu, nes sunku rasti tinkamesnį kandidatą.

Visų pirma, nedaugelis moterų ėjo aukščiausias savo valstybės pareigas; Grybauskaitė dešimt metų buvo prezidentė ir tuo tarpu aktyviai palaikė lyčių lygybę.

Antra, ji turi pirmininkavimo panašiai organizacijai, Pasaulio moterų lyderių tarybai (CWWL), patirtį.

Trečia, Lietuva buvo išrinkta į JT lyčių lygybės skyrių 2020-2022 metams, todėl būtų gerai įtraukti vieną iš šios Baltijos šalies atstovų į kovą su moterų diskriminacija. Ką, jei ne Grybauskaitę?

O ir jos įvaizdis tinka. Savotiška "self made woman" — moteris, sukūrusi save pati. Vieniša ir nesusituokusi visą savo gyvenimą ji skyrė karjerai, kopė karjeros laiptais. Ir pasiekė tokių aukštumų, kurios nepasiekiamos net sėkmingiausiems vyrams.

Pridursime, kad Baltijos "geležinė ledi" turėjo vadovauti šaliai "sukarintais" laikais. Ar net karo laikais.

Anot Grybauskaitės, 2015 metais Rusija jau puolė Lietuvą. Ir būtent ponia prezidentė, apsijuosusi juodą karatė diržą, ėmėsi atremti "grėsmę iš Rytų".

Ji pasirašė privalomojo visuotinio šaukimo į kariuomenę įstatymą, jos iniciatyva padidėjo gynybos išlaidos, "Kremliaus agentai" buvo persekiojami, stiprinama "energetinė nepriklausomybė" ir pan. Sunkūs buvo laikai, bet Dalia susitvarkė.

Tiesą sakant, ji buvo pakviesta į Niujorko forumą kaip puiki moteris lyderė. Ir šiai moteriai tapus pensininke, pats Dievas liepė ją įsitraukti į lyčių lygybės kovą. Nors "kova" yra per skambus žodis. Geriausiu atveju Grybauskaitė eidama naująsias pareigas "Concordia Annual Summit" darys tą patį — skaitys skambius pranešimus. Blogiausiu atveju tiesiog dalyvaus renginiuose ir saldžiai šypsosis.

Tai yra, buvusiai Lietuvos prezidentei buvo pasiūlyta tapti tipiška "vestuvių generole". Garbinga šventės viešnia, pakviesta, kad suteiktų šiam veiksmui reikšmingumo.

Akivaizdu, kad ne to tikėjosi Grybauskaitė. Tačiau tarptautinė bendruomenė nesiūlo jai jokio rimto darbo. Tai akivaizdus jos dešimties metų karaliavimo rezultatas.

Nei Lietuvos "geležinės ledi" ekonominė patirtis, nei jos kovos su korupcija patirtis, nei SGD terminalo Klaipėdoje "sėkmės istorija" nedomina Vakarų.

Šiek tiek domina tik vizualinis-agitacinis aspektas — tai, kad Grybauskaitė yra sėkminga moteris. Dabar galima ją vežioti po visą pasaulį ir pasakoti, kad ji dešimt metų buvo prezidentė.

Ji taip pat praktikavo karatė ir nugalėdavo "rusų užpuolikus" nematomo karo frontuose!

Apskritai, kai nėra kuo daugiau pasigirti, gali pasigirti savo lytimi.

Sprendžiant iš to, kad informaciją apie galimą Grybauskaitės užimtumą išplatino jos biuras, buvusi Lietuvos prezidentė šį pasiūlymą bent jau įvertino. Kodėl gi ne? Lyčių lygybė ir ekologija tampa viena pagrindinių Vakarų tendencijų. Kovotojoms už moterų teises reikia savo gyvųjų simbolių, o Grybauskaitei puikiai tinka šis vaidmuo.

Nereikia daug pastangų — Dalia Polikarpovna tikrai turės laiko susitikti su gimnazijos moksleiviais ir bitininkais.

Jei bičių problemos globalizacijos epochoje ją labai jaudins, tuomet galima tapti ir kokios nors Tarptautinės bitininkų asociacijų federacijos ambasadore.

Apskritai, bus įvairių variantų. Išskyrus vieną — užimti tikrai atsakingą politinę poziciją.

86
Tegai:
Niujorkas, Dalia Grybauskaitė, Lietuva
Dar šia tema
Dalia Grybauskaitė nepageidaujama ES vadovų gretose
Grybauskaitė paragino Lietuvą tapti Vakarų vertybių "nešėja"
Grybauskaitė papasakojo apie "slaptą Lietuvos Prezidento "tašę" su dokumentais"
Dalia Grybauskaitė perdavė Gitanui Nausėdai Prezidento rūmus
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 08:55 2020.07.05)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų 50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis nei esantis pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Koronaviruso testas

Lietuvoje per parą patvirtinti 5 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai

(atnaujinta 11:50 2020.07.05)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Lietuvoje bendras užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius išaugo iki 1836, pranešė Vyriausybės tinklalapis, skirtas kovai su koronavirusu.

Šiuo metu nuo koronaviruso jau pasveiko 1545 žmonės.

Iš viso nuo COVID-19 mirė 79 asmenys, dar 11 koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių.

Per praėjusią parą ištirti 1789 ėminiai, iš viso — 442242.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 11 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 526 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM uždraudė atvykti į Lietuvą Liuksemburgo piliečiams
Iš Armėnijos grįžo Lietuvos medikai ir ekspertai, kurie atliko svarbią misiją