Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

Nausėda bandė įtikinti tarptautines institucijas nepasitikėti Rusija

98
(atnaujinta 11:24 2019.09.26)
Lietuvos vadovas priminė susirinkusiems apie Antrojo pasaulinio karo pradžią ir trijų Baltijos šalių "okupaciją "

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda nuo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tribūnos paragino tarptautines institucijas susilaikyti nuo santykių su Rusija plėtros.

Lietuvos vadovo kalbos vaizdo įrašas paviešintas JT puslapyje YouTube.

Kalbą Nausėda pradėjo pasakojimu apie Lietuvos istoriją, Antrojo pasaulinio karo pradžią ir trijų Baltijos šalių "okupaciją". Pasak Lietuvos vadovo, istorija yra puiki mokytoja, kuri moko nekartoti praeities klaidų.

Lietuvos vadovas atkreipė dėmesį į "grėsmę" kaimynams bei tarptautinei bendruomenei, kuri tariamai kyla iš Rusijos. Jis pareiškė, kad Maskva "toliau destabilizuoja kaimynines šalis". Visų pirma Nausėda paminėjo padėtį Ukrainoje ir Gruzijoje.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Lietuva "niekada nepripažins neteisėto Krymo prisijungimo" prie Rusijos teritorijos.

"Kai kurie politiniai lyderiai nori sukurti naują geopolitinę sąjungą nuo Atlanto vandenyno iki Vladivostoko, įtraukiant Rusiją. Tai skamba įdomiai, bet ar mes tam turime bendrų interesų? Atsakymas, deja, yra ne. Mes turime prisiminti istoriją", — tikino Nausėda.

Anot Lietuvos vadovo, iki šiol Rusija nepadarė nieko, kad "nusipelnytų mūsų pasitikėjimo".

Nausėda savo kalboje minėjo ir Sausio 13-osios įvykius.

"Praėjus 28 metams, Lietuvos teismas pripažino 67 buvusius sovietų karininkus ir karius kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui. Tačiau Rusija iki šiol slepia kaltininkus nuo teisingumo ir net inicijavo byloje dalyvavusių Lietuvos teisėjų bei teisininkų baudžiamąjį persekiojimą. Mes laikome tai neleistinu kišimusi į suverenios valstybės vykdomą teisingumą", — tikino prezidentas.

"Sovietų okupacija" Baltijos šalyse

Baltijos šalių valdžios ne kartą pareiškė, kad jų įstojimas į TSRS buvo "okupacijos" padarinys. Lietuva, Latvija ir Estija nuolat kovoja su "okupacijos padariniais" ir reikalauja atlyginti "žalą".

Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad negali būti net kalbos apie TSRS neva įvykdytą Baltijos šalių okupaciją 1940 metais. Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą aiškino, kad departamentas vertina Latvijos, Lietuvos ir Estijos įstojimą į TSRS kaip atitinkantį to meto tarptautines teisės normas.

Anot Rusijos diplomatų, terminas "okupacija" čia negali būti vartojamas, nes tarp TSRS ir Baltijos šalių nebuvo vykdomi karo veiksmai, o kariuomenė buvo įvesta pagal susitarimą ir gavus aiškų šių respublikų valdžios institucijų sutikimą. Be to, visą sovietmetį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos, respublikos gaudavo nemažų lėšų pramonės, infrastruktūros ir socialinei sferai plėtoti.

Sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į šalį buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Susidūrimų metu žuvo 14 žmonių.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. 

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir vidaus Lietuvos teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą prieš Lietuvos prokurorus ir teisėjus dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

98
Tegai:
Lietuva, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Politologas: Vilnius stengiasi įvaryti gyventojams "okupacijos" baimę
Estija pasipiktino sovietinių dokumentų apie šalies išlaisvinimą paskelbimu
Vokietijos žiniasklaida: sankcijos "Nord Stream-2" gali atnešti žalos JAV
Rusijos ambasadorius Latvijoje įsitikinęs, kad sankcijos pasibaigs
Europos Parlamento rezoliucija kelia grėsmę Europos ateičiai