Linas Linkevičius, archyvinė nuotrauka

TS-LKD baiminasi, kad Linkevičius atsisakys Lietuvos pozicijos dėl Astravo AE

43
(atnaujinta 15:34 2019.09.26)
Konservatoriai kaltina Linkevičių pasyvumu dėl Astravo AE ir reikalauja, kad ministras pasiaiškintų dėl susitikimo su Baltarusijos ministru, o prezidentas ir Vyriausybė užtikrintų Nacionalinio saugumo strategijos dėl nesaugios elektros laikymąsi

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai šaukia neeilinį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį dėl užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus susitikimo su Baltarusijos URM vadovu Vladimiru Makėjumi Niujorke.

Raginimas surengti posėdį skelbiamas TS-LKD tinklalapyje.

Frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Emanuelis Zingeris ir Žygimantas Pavilionis, remdamiesi Seimo statuto 53 straipsnio antru punktu, surinko reikalingus parašus dėl neeilinio Užsienio reikalų komiteto posėdžio sušaukimo pirmadienį, rugsėjo 30 dieną.

Seimo nariai Linkevičiaus ketina klausti apie Lietuvos poziciją derybose dėl Europos Sąjungos-Baltarusijos partnerystės prioritetų ir šių derybų eigos.

"Informacija, kuri mus pasiekė oficialiais ir neoficialiais kanalais, kelia nerimą dėl Lietuvos valstybės pozicijos Astravo atominės elektrinės bei laikysenos šiuo ir kitais susijusiais klausimais Europos Sąjungoje. Todėl naudojamės parlamentine teise reaguoti greitai sušaukiant neeilinį komiteto posėdį", — motyvavo Ažubalis.

Be to, konservatoriai savo kreipimesi į Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vyriausybę ragina neišduoti Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir užtikrinti, kad Lietuva "neatsitrauks nuo ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimų vetavimo, kaip instrumento Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti".

"Nepaisant Seimo priimto įstatymo dėl nesaugios elektros nepirkimo ir neįleidimo į Lietuvos teritoriją ir galiojančios Nacionalinio saugumo strategijos bei kitų teisės aktų, kuriuose aiškiai įtvirtinta nuostata dėl nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo AE keliamos grėsmės, Vyriausybė ir, ypatingai užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nesiima jokių aktyvių politinių ir diplomatinių priemonių siekiant vieningos Baltijos šalių ir visos ES pozicijos dėl elektros energijos, pagamintos nesaugiose atominėse elektrinėse, neįsileidimo į ES šalių rinkas", — pabrėžiama TS-LKD pranešime.

TS-LKD prezidiumas siūlo frakcijai Seime svarstyti užsienio reikalų ministro politinę atsakomybę, jei būtų atsitraukta nuo Lietuvos pamatinių nuostatų dėl Astravo keliamos grėsmės.

"Mus pasiekė informacija, jog yra ketinimų spalio mėnesio viduryje planuojamoje Europos Sąjungos Užsienio reikalų Taryboje galimai išduoti nacionalinius interesus ir atsisakyti dabartinės Lietuvos pozicijos vetuoti ES ir Baltarusijos partnerystės susitarimą dėl jos vykdomos nesaugios Astravo AE statybos, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui", — pažymėjo partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Taigi, neeiliniame posėdyje konservatoriai ketina prašyti informacijos apie 2019 metų spalio mėnesį planuojamą ES Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federikos Mogherini vadovaujamos delegacijos vizitą į Baltarusiją.

Anksčiau Lietuvos URM teigė, kad ES ir Baltarusijos susitarimas dėl partnerystės prioritetų gali būti priimtas, jeigu baigdamas statyti elektrinę Minskas atsižvelgs į ES streso testų rekomendacijas ir parengs planą jėgainės saugumui užtikrinti.

Lietuvos požiūris į Baltarusijos AE

Lietuva ir Baltarusija turi skirtingas pozicijas dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos, todėl abiejų šalių santykiai paaštrėjo.

Vilnius nuolatos kritikuoja projektą, visų pirma, nėra patenkintas statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

2017 metų vasarį Lietuvos Seimo partijos pasirašė susitarimą ir tų pačių metų balandį priėmė "Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą".

Vėliau, tų pačių metų birželį, Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus už, įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, "keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui".

Lietuva ne kartą ragino boikotuoti objekto statybą. Lietuvos valdžios institucijos atsisakė pirkti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" AE.

Baltarusijos valdžios institucijos ne kartą pažymėjo, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Minskas pabrėžė, kad elektrinė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

43
Tegai:
Seimas, Astravo AE, Linas Linkevičius, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (411)
Dar šia tema
Lietuva išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos ir Baltarusijos integracijos
Ekspertas paaiškino, kodėl Lietuva negali varžytis su Minsku energetikoje
Nesibaigianti Lietuvos isterija dėl Astravo AE
Politologas: Vilnius stengiasi įvaryti gyventojams "okupacijos" baimę
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

Karbauskis pareiškė, jog privalomų skiepų nuo COVID-19 nebus

(atnaujinta 09:55 2020.09.24)
"Valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, opozicija skleidžia melą, neva skiepai nuo koronaviruso Lietuvoje bus privalomi

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Jokių privalomų skiepų dabartinė valdžia neketina įvesti, paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis socialiniame tinkle Facebook.

Jo teigimu, opozicija skleidžia melą, neva skiepai nuo COVID-19 bus privalomi.

"Įdomiausia tai, kad šį melą skleidžia tie, kurie patys vien per pernai metus bent keturis kartus siūlė įstatymu įvesti tvarką, pagal kurią Lietuvos žmonės būtų buvę skiepijami privalomai. Ant tų įstatymų projektų – pagrindinių opozicijos lyderių, tarp jų ir konservatoriaus Landsbergio, socialdemokratų  Sabatausko,  Budbergytės parašai", —  rašo Karbauskis.

Pasak "valstiečių" lyderio, visi opozicijos siūlymai buvo arba atmesti, arba net neįtraukti į Seimo darbotvarkes. Be to, pasak Karbauskio, konservatoriai buvo užsimoję skiepijimą padaryti privalomu visoje Europos Sąjungoje.

"Skirtingai nei konservatoriai, mes manome, kad Lietuva yra demokratinė valstybė ir tikime žmonių atsakomybės, pareigos suvokimu bei gebėjimu sąmoningai apsispręsti. Matome, kaip žmonės rūpinasi vieni kitais visos pandemijos metu. Dėl to net neabejojame, kad atsakomybė už savo ir kitų sveikatą bus tai, kas skatins apsispręsti ir pasirinkti skiepus", — tikina Karbauskis

Politikas pabrėžia, kad Europos Komisija jau yra atrinkusi septynių gamintojų kuriamas vakcinas nuo COVID-19, kurias visoms ES šalims narėms siūlo iš anksto pirkti drauge. Atrinktos vakcinos yra skirtingose kūrimo stadijose.

Šiuo metu visos ES šalys, kaip ir Lietuva, planuoja dalyvauti pirkime ir iš anksto užsisakyti visų septynių gamintojų vakcinas.

LVŽS lyderis tikina, kad skiepytis saugia vakcina nuo COVID-19 bus rekomenduojama, bet neprivaloma, vakcinos bus nemokamos.

Anksčiau ministras pirmininkas pažymėjo, kad Lietuva negali sau leisti nepirkti vakcinos, nes jei žmonės nebus skiepijami nuo COVID-19, tai Lietuvai gali kainuoti gerokai daugiau, nei kainuotų vakcinos įsigijimas.

EK jau yra pasiekusi preliminarius susitarimus su šešių didžiausią potencialą turinčių vakcinų gamintojais. Viena išankstinio pirkimo sutartis jau pasirašyta su Didžiosios Britanijos ir Švedijos farmacijos įmone "AstraZeneca", kuri vakcinos koronaviruso gamybą planuoja pradėti viena pirmųjų. 

Šalys galėjo nuspręsti, ar pasilikti, ar atsisakyti vakcinos pirkimo sutarties. Lietuva nusprendė pasilikti. Vakcinos kiekis šaliai priklausys nuo gyventojų skaičiaus.

Lietuvoje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1581 asmenys, 2246 – pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 954 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva, vakcina, COVID-19, Ramūnas Karbauskis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Sunaikinti rusišką vakciną: mažas didžiosios politikos gešeftas
PSO įvertino Rusijos pastangas kuriant "Sputnik V" vakciną  
Veryga papasakojo apie rizikas įsigyjant vakcinas nuo COVID-19
Rusijoje vyks dar vienos vakcinos nuo koronaviruso klinikiniai bandymai
Nepriklausomybės rūmai Minske

Europos Sąjunga atsisakė pripažinti Lukašenką teisėtu Baltarusijos prezidentu

(atnaujinta 10:07 2020.09.24)
ES diplomatijos vadovo Džosefo Borelio teigimu, kad rugpjūčio 9 dieną prezidento rinkimai Baltarusijoje nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. ES nepripažįsta jų rezultatų, kurie buvo suklastoti

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Inauguruojant Aleksandrą Lukašenką atimamas demokratinis teisėtumas, dėl kurio Baltarusijoje gilėja krizė, sakoma ES diplomatijos vadovo Džosefo Borelio pranešime, rašo RIA Novosti.

"ES dar kartą patvirtina, kad rugpjūčio 9 dieną prezidento rinkimai Baltarusijoje nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi. ES nepripažįsta jų rezultatų, kurie buvo suklastoti. Tuo remiantis vadinamoji 2020 metų rugsėjo 23 dienos inauguracija ir naujasis (prezidento) mandatas, į kurį pretenduoja Lukašenka, netenka bet kokio demokratinio teisėtumo", — sakoma dokumente.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, pasak Centrinės rinkimų komisijos, Lukašenka laimėjo surinkęs 80,1 proc. Pagal įstatymą išrinkto prezidento inauguracija turėtų įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos. Trečiadienį naujienų agentūra "Belta" pranešė, kad prezidentu išrinktas Lukašenka pradėjo eiti pareigas, o respublikos CRK vadovė Lidija Jermošina jam įteikė pažymėjimą.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Linkevičius Lukašenkos inauguraciją vadina "farsu"
Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija
"Jokia ceremonija nesukurs teisėtumo iliuzijos": Nausėda įvertino Lukašenkos teisėtumą
"Nepripažįstame Lukašenkos". Kodėl ES neįvedė naujų sankcijų Minskui
Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk su Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič

Lenkija įvertino "Rail Baltica" progresą Lietuvoje

(atnaujinta 10:39 2020.09.24)
Pažymima, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevič kvietimu

VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Oficialaus vizito metu Lietuvoje Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk su Susisiekimo ministru Jaroslav Narkevič įvertino "Rail Baltica" progresą respublikoje, praneša "Lietuvos geležinkeliai" (LTG).

"Lietuva ir Lenkija turi ne tik bendrą sieną, bet ir labai daug bendrų interesų susisiekimo srityje. Vienas svarbiausių — šiuo metu nuo Varšuvos iki Talino tiesiamas "Rail Baltica" geležinkelis, kurio pirminiu ruožu tarp Balstogės ir Kauno jau beveik penkerius metus kursuoja keleiviniai bei prekiniai traukiniai. "Rail Baltica" įgyvendinimo kontekste Lietuva ir Lenkija randa vis daugiau bendradarbiavimo galimybių, įgyvendina naujus bendrus logistikos projektus", — teigė susitikime dalyvavęs "LTG Infra" generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Pažymima, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk Lietuvoje vieši Jaroslavo Narkevič kvietimu.

Pranešime pabrėžiama, jog pirmasis reguliariu maršrutu kursuojantis traukinys tarp Lenkijos miesto Balstogės ir Kauno pradėjo kursuoti 2016 metais. Planuojama, jog pirmasis tiesioginis traukinys tarp Vilniaus ir Varšuvos pradės kursuoti jau kitų metų antrą pusmetį. Šiuo tikslu praėjusią savaitę "LTG Link" ir Lenkijos geležinkelių PKP dukterinė bendrovė "PKP Intercity" pasirašė ketinimų protokolą dėl tokio maršruto. Kol kas kelionė traukiniu tarp Lietuvos ir Lenkijos sostinių truktų apie 8 valandas.

"Rail Baltica" šalia sėkmingai vystomos "Via Baltica" magistralės užtikrina dar geresnį susisiekimą, o tuo pačiu ir dar glaudesnį šalių bendradarbiavimą. Šiuo metu europinės vėžės geležinkelis — viena svarbiausių strateginių abiejų valstybių bendradarbiavimo vystymo krypčių. Šis geležinkelis Lietuvai ir Lenkijai svarbus ne tik dėl galimybės patogiai keliauti bei gabenti krovinius. Tai ir strateginis regiono saugumą didinantis projektas, kurio pagalba bus prisidėta prie NATO sąjungininkų mobilumo didinimo", — sakė Narkevič.

Pabrėžiama, kad Lenkijos Infrastruktūros ministras respublikoje viešės dvi dienas, vizito metu bus aptarti bendri Lietuvos ir Lenkijos vystomi projektai gerinant susisiekimą, bendradarbiaujant logistikos srityje, aptariant abiem šalims aktualias vežėjų problemas dėl "Mobilumo paketo" bei kitus klausimus. 

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija sujungs Helsinkį, Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių, Varšuvą.

Bendra apskaičiuota projekto investicijų suma Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma siekia apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių iki 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Kaip ne kartą pažymėjo ekspertai, greičiausiai projektas bus nepelningas keleivių pervežimui ir paprastų krovinių gabenimui, o vienintelė jo paskirtis yra karinė.

Magistralė "Via Baltica"

Projektas finansuojamas ES fondo ir Lietuvos biudžeto lėšomis. Bendros išlaidos yra 44,6 milijono eurų.

Videofaktas: kaip buvo atidaryta "Via Baltica" dalis tarp Kauno ir Marijampolės
Magistralė "Via Baltica" eina iš Talino į Varšuvą ir yra judriausias kelias Lietuvoje: per ją eina dideli krovinių transporto srautai iš Vakarų Europos.

Praėjusių metų pabaigoje buvo užbaigta ruožo tarp Kauno ir Marijampolės rekonstrukcija. Toliau planuojama rekonstrukcija nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos.

Bendras "Via Baltica" ilgis šalies teritorijoje yra 274 km. Magistralei suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Tegai:
Lietuva, Lenkija, Via Baltica, Rail Baltica
Temos:
"Rail Baltica" statyba
Dar šia tema
Šimtai sunkvežimių iš Baltarusijos negali įvažiuoti į Lietuvą ir Lenkiją
JAV sukurs koaliciją prieš "Nord Stream-2": ar tai sustabdys statybas?