ETPA posėdis

Nesėkmingas demaršas ETPA: Europa neparėmė Baltijos šalių "kovoje" su Rusija

101
(atnaujinta 10:40 2019.10.02)
"Nuskriaustųjų grupė", pasisakanti prieš sankcijų Maskvai panaikinimą, susiformavo dar birželio pabaigoje. Tačiau galiausiai iš visų ES šalių "boikotą" palaikė tik Baltijos šalys, mano ekspertas Aleksejus Iljaševičius

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Ukrainos deputatai surengė konsultacijas su kolegomis iš vadinamosios "Baltic Plus" grupės, į kurią įeina Lietuva, Latvija, Estija ir Gruzija. Parlamentarai sutarė nedalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rudens sesijos atidaryme, rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius "RuBaltic.Ru" medžiagoje.

ETPA sesija
© Sputnik / Доминик Бутен

Rudens sesija vyksta nuo rugsėjo 30 iki spalio 4 dienos Strasbūre.

Anksčiau nauja ETPA delegacija iš Kijevo oficialiai atsisakė dalyvauti rudens sesijoje, paaiškinusi tai "Ukrainos reagavimu į Rusijos Federacijos sugrįžimą į ETPA sesijų salę". Demaršą parėmė Baltijos šalys ir Gruzija. Lietuvai bus atstovaujama iš dalies. Latvijos delegacija atsisako dalyvauti plenariniuose sesijos posėdžiuose, tačiau ji tęsis darbą politinėse grupėse ir komitetuose, o Gruzijos delegacija visai nedalyvaus ETPA darbe.

Kaip pažymi Iljaševičius, "nuskriaustųjų grupė", pasisakanti prieš sankcijų Maskvai panaikinimą, susiformavo dar birželio pabaigoje. Be Ukrainos, ją sudaro Baltijos šalys, Lenkija, Slovakija ir Gruzija.

"Koordinacijos ėmėsi tik prieš pat ETPA rudens sesijos pradžią. Rugsėjo 6 dieną Rygoje susitiko Ukrainos demaršą palaikančių šalių, įskaitant švedus ir britus, delegatai. Tačiau niekas neatsakė į pagrindinį klausimą: ar bus boikotas?" — rašo autorius.

Iljaševičius mano, kad Kijeve protesto esmė tik ta, kad būtų vilkinamas laikas nepateikti paraiškos į ETPA.

Naujosios Ukrainos delegacijos vadovė Jelizaveta Jasko pareiškė, kad Ukraina turi teisę iki sausio sesijos pradžios pateikti paraišką patvirtinti įgaliojimus. Anot jos, dabar Kijevas to nedaro, siekdamas "siųsti signalą Europai" apie tai, kad Ukraina nesutinka būti "neteisėto Rusijos sugrįžimo proceso dalimi".

"Apskritai, dabar mes siųsime signalus, bet iki sausio patvirtinsime naujos delegacijos įgaliojimus. Nes, neduok Dieve, liksime be atstovybės ETPA!" — ironiškai pakomentavo ekspertas.

Tuo tarpu anksčiau paaiškėjo, kad senosios Ukrainos delegacijos atstovams gali būti neleidžiama dalyvauti ETPA rudens sesijoje. Tai, savo ruožtu, sukėlė Ukrainos politikų pasipiktinimą.

"Iš šalies tai atrodo gana komiškai. Paskelbęs boikotą, Kijevas yra nepatenkintas tuo, kad jo atstovų nenori įleisti į ETPA sesiją", — pažymėjo Iljaševičius.

Autorius pabrėžė, kad galiausiai "Baltic Plus" kompanijoje neatsirado kitos Europos šalys, kurios iš pradžių palaikė antirusišką demaršą. Tai Švedija, Britanija. Pasak Iljaševičiaus, šių valstybių delegatai, greičiausiai, nusprendė nedaryti iš savęs pajuokos objekto.

"Sunku įsivaizduoti britus, kurie trypčioja ant posėdžių salės slenksčio, kankinami klausimo: įeiti ar ne? Jei ne, tada nebuvo verta ir atvažiuoti. Iš visų ES šalių tik Lietuva, Latvija ir Estija palaikė šį keistą boikotą. Dabar jų delegatai demonstratyviai vaikštinėja po ETPA kuluarus, išreikšdami savo nepasitenkinimą. Tačiau jie neskuba važiuoti namo — išsėdės "priepirtyje" nuo skambučio iki skambučio", — apibendrino ekspertas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Rusijos Federacijos Valstybės Dūma įvertino Lietuvos deputatų sprendimą "boikotuoti" ETPA sesiją. Rusijos delegacijos vadovas, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie demaršą, o tokia reakcija — tai yra "ne kas kita, kaip įžeistos savimeilės" tų, kurie priešinosi Maskvos sugrąžinimui į organizaciją, padarinys.

Deputatas pabrėžė, kad Rusija pasisako už tiesioginį dialogą su kolegomis iš kitų šalių.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys Igoris Morozovas pareiškė, kad ETPA darbas nebus nutrauktas dėl kelių mažai ką reiškiančių šalių. Anot senatoriaus, niekas neparems Ukrainos, Gruzijos ir Baltijos šalių, nes jų pozicija netelpa "į bendrą pagrindinių Europos uždavinių supratimo tendenciją".

Rusija ir ETPA

2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.

Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.

Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.

Kai kurie Vakarų politikai buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Tarp jų buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos parlamentarai.

Anot Šiuolaikinių valstybių plėtros instituto direktoriaus Dmitrijaus Solonikovo, Baltijos šalių ir Kijevo pozicija neturės rimtos įtakos ETPA.

101
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, Latvija, Estija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), Rusija
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (60)