ETPA posėdis

Nesėkmingas demaršas ETPA: Europa neparėmė Baltijos šalių "kovoje" su Rusija

142
(atnaujinta 10:40 2019.10.02)
"Nuskriaustųjų grupė", pasisakanti prieš sankcijų Maskvai panaikinimą, susiformavo dar birželio pabaigoje. Tačiau galiausiai iš visų ES šalių "boikotą" palaikė tik Baltijos šalys, mano ekspertas Aleksejus Iljaševičius

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Ukrainos deputatai surengė konsultacijas su kolegomis iš vadinamosios "Baltic Plus" grupės, į kurią įeina Lietuva, Latvija, Estija ir Gruzija. Parlamentarai sutarė nedalyvauti Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) rudens sesijos atidaryme, rašo ekspertas Aleksejus Iljaševičius "RuBaltic.Ru" medžiagoje.

ETPA sesija
© Sputnik / Доминик Бутен

Rudens sesija vyksta nuo rugsėjo 30 iki spalio 4 dienos Strasbūre.

Anksčiau nauja ETPA delegacija iš Kijevo oficialiai atsisakė dalyvauti rudens sesijoje, paaiškinusi tai "Ukrainos reagavimu į Rusijos Federacijos sugrįžimą į ETPA sesijų salę". Demaršą parėmė Baltijos šalys ir Gruzija. Lietuvai bus atstovaujama iš dalies. Latvijos delegacija atsisako dalyvauti plenariniuose sesijos posėdžiuose, tačiau ji tęsis darbą politinėse grupėse ir komitetuose, o Gruzijos delegacija visai nedalyvaus ETPA darbe.

Kaip pažymi Iljaševičius, "nuskriaustųjų grupė", pasisakanti prieš sankcijų Maskvai panaikinimą, susiformavo dar birželio pabaigoje. Be Ukrainos, ją sudaro Baltijos šalys, Lenkija, Slovakija ir Gruzija.

"Koordinacijos ėmėsi tik prieš pat ETPA rudens sesijos pradžią. Rugsėjo 6 dieną Rygoje susitiko Ukrainos demaršą palaikančių šalių, įskaitant švedus ir britus, delegatai. Tačiau niekas neatsakė į pagrindinį klausimą: ar bus boikotas?" — rašo autorius.

Iljaševičius mano, kad Kijeve protesto esmė tik ta, kad būtų vilkinamas laikas nepateikti paraiškos į ETPA.

Naujosios Ukrainos delegacijos vadovė Jelizaveta Jasko pareiškė, kad Ukraina turi teisę iki sausio sesijos pradžios pateikti paraišką patvirtinti įgaliojimus. Anot jos, dabar Kijevas to nedaro, siekdamas "siųsti signalą Europai" apie tai, kad Ukraina nesutinka būti "neteisėto Rusijos sugrįžimo proceso dalimi".

"Apskritai, dabar mes siųsime signalus, bet iki sausio patvirtinsime naujos delegacijos įgaliojimus. Nes, neduok Dieve, liksime be atstovybės ETPA!" — ironiškai pakomentavo ekspertas.

Tuo tarpu anksčiau paaiškėjo, kad senosios Ukrainos delegacijos atstovams gali būti neleidžiama dalyvauti ETPA rudens sesijoje. Tai, savo ruožtu, sukėlė Ukrainos politikų pasipiktinimą.

"Iš šalies tai atrodo gana komiškai. Paskelbęs boikotą, Kijevas yra nepatenkintas tuo, kad jo atstovų nenori įleisti į ETPA sesiją", — pažymėjo Iljaševičius.

Autorius pabrėžė, kad galiausiai "Baltic Plus" kompanijoje neatsirado kitos Europos šalys, kurios iš pradžių palaikė antirusišką demaršą. Tai Švedija, Britanija. Pasak Iljaševičiaus, šių valstybių delegatai, greičiausiai, nusprendė nedaryti iš savęs pajuokos objekto.

"Sunku įsivaizduoti britus, kurie trypčioja ant posėdžių salės slenksčio, kankinami klausimo: įeiti ar ne? Jei ne, tada nebuvo verta ir atvažiuoti. Iš visų ES šalių tik Lietuva, Latvija ir Estija palaikė šį keistą boikotą. Dabar jų delegatai demonstratyviai vaikštinėja po ETPA kuluarus, išreikšdami savo nepasitenkinimą. Tačiau jie neskuba važiuoti namo — išsėdės "priepirtyje" nuo skambučio iki skambučio", — apibendrino ekspertas.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Rusijos Federacijos Valstybės Dūma įvertino Lietuvos deputatų sprendimą "boikotuoti" ETPA sesiją. Rusijos delegacijos vadovas, Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Piotras Tolstojus pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie demaršą, o tokia reakcija — tai yra "ne kas kita, kaip įžeistos savimeilės" tų, kurie priešinosi Maskvos sugrąžinimui į organizaciją, padarinys.

Deputatas pabrėžė, kad Rusija pasisako už tiesioginį dialogą su kolegomis iš kitų šalių.

Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto narys Igoris Morozovas pareiškė, kad ETPA darbas nebus nutrauktas dėl kelių mažai ką reiškiančių šalių. Anot senatoriaus, niekas neparems Ukrainos, Gruzijos ir Baltijos šalių, nes jų pozicija netelpa "į bendrą pagrindinių Europos uždavinių supratimo tendenciją".

Rusija ir ETPA

2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.

Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.

Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.

Kai kurie Vakarų politikai buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Tarp jų buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos parlamentarai.

Anot Šiuolaikinių valstybių plėtros instituto direktoriaus Dmitrijaus Solonikovo, Baltijos šalių ir Kijevo pozicija neturės rimtos įtakos ETPA.

142
Tegai:
Baltijos šalys, Lietuva, Latvija, Estija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), Rusija
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 21:59 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė paaiškino, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas

(atnaujinta 21:48 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.

"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — tvirtino kandidatas.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos
Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą
Rusijos vėliava

Merkel, Makronas ir Zelenskis aptars santykius su Rusija

(atnaujinta 17:51 2021.04.15)
Anksčiau buvo pabrėžiama, kad Angela Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel kartu su Prancūzijos ir Ukrainos prezidentais Emanueliu Makronu ir Vladimiru Zelenskiu penktadienį, balandžio 16 dieną aptars padidėjusią įtampą su Rusija. Apie tai pranešė RIA Novosti, remdamasi agentūra AFP ir Eliziejaus rūmų pareiškimu.

Kaip pažymėta, tai įvyks Ukrainos lyderio vizito Paryžiuje metu. "Prezidentas Makronas priims Zelenskį papietauti, o po to abu turės vaizdo konferenciją su Angela Merkel", — sakoma pareiškime. Pokalbyje Makronas, Merkel ir Zelenskis palies eskalacijos riziką, kurią "sukels Rusijos kariuomenės koncentracija prie sienos su Ukraina".

Anksčiau buvo pranešta, kad Merkel dalyvaus Zelenskio ir Makrono derybose virtualiąja forma. Buvo pažymėta, kad tokiu būdu lyderių susitikimas vyks "Normandijos formatu", nedalyvaujant Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Įtampa santykiuose tarp Rusijos ir Ukrainos, taip pat Vakarų šalių padidėjo dėl kovo pabaigoje paaštrėjusio konflikto Donbase. Kijevas, taip pat save vadinančios Donecko ir Luhansko liaudies respublikos, paskelbė apie apšaudymo, žvalgybinės veiklos ir karinės technikos judėjimo padidėjimą kontaktinės linijos srityje.

Vėliau Ukraina apkaltino Rusiją karinio buvimo regione stiprinimu. Ukrainos gynybos ministerija mano, kad Maskva pasienyje sutelkė reguliariosios armijos dalinius ir sustiprino milicijos mokymus. Atsakydamas į tai Kremlius pareiškė, kad Rusijos kariuomenė juda per jos teritoriją "tomis kryptimis, kuriomis ji mano esant reikalinga", taip pat paragino Kijevą "nutolti nuo karingos temos“" ir nutraukti provokacijas.

Tegai:
Vokietija, Prancūzija, Ukraina, Rusija