URM Linas Linkevičius

Linkevičius ir ES atstovė atšaukė vizitą į Baltarusiją

38
(atnaujinta 13:49 2019.10.03)
Šio sprendimo priežastys kol kas neskelbiamos. Rytų partnerystės aukšto lygio susitikimas, į kurį turėjo vykti diplomatai, turėtų prasidėti penktadienį

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras (URM) Linas Linkevičius atšaukė vizitą į Baltarusiją, praneša "Tut.by".

URM atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė neįvardijo vizito atšaukimo priežasčių.

Taip pat ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federika Mogerini (Federica Mogherini) atšaukė vizitą į Minską.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Čaputovičius taip pat pranešė, kad neatvyks į Minską.

Baltarusijos URM pažadėjo situaciją pakomentuoti vėliau.

Anksčiau buvo planuota, kad Rytų partnerystės renginiuose dalyvaus Mogerini, kaimyninių šalių užsienio reikalų ministrai ir Rytų partnerystės šalys.

Mogerini turėjo susitikti su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka ir ministru pirmininku Sergejumi Rumu.

Rytų partnerystės aukšto lygio susitikimas vyks spalio 4–5 dienomis Minske. ES Rytų partnerystės iniciatyvos dalyviai yra Azerbaidžanas, Armėnija, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Po to, kai Gitanas Nausėda tapo prezidentu, Vilniaus politinis dėmesys Minskui ypač paaštrėjo. Viena vertus, Lietuvos valdžia aršiai priešinasi Astravo AE, nepaisant to, kad AE išlaikė visus testus nepalankiausiomis sąlygomis ir gavo TATENA ekspertų pritarimą. Kita vertus, kai kurie politikai, ypač šalies ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, pareiškia apie dialogo su kaimynine respublika būtinybę.

Kai kurių ekspertų teigimu, Vakarai daro viską, kad trukdytų Rusijos ir Baltarusijos bendradarbiavimui, ir tam pasitelkia Vilnių. Taip pat, kaip sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis "už jokius pinigus" nenutrauks santykių su "broliška Rusija".

38
Tegai:
ES, vizitas, Baltarusija, Užsienio reikalų ministerija (URM), Linas Linkevičius
Dar šia tema
Klaipėdos uostas planuoja kovoti dėl krovinių iš Baltarusijos
Lietuva ir Baltarusija aptarė, kaip išspręsti eilių pasienyje problemą
Lietuvoje skelbiama, kad Astravo AE paleidimas gali būti atidėtas
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija

(atnaujinta 12:24 2020.09.23)
Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukšto rango pareigūnų, taip pat mokslininkų, kultūros ir sporto atstovų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Išrinktas valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas. Inauguracijos ceremonija šiuo metu vyksta Nepriklausomybės rūmuose, praneša naujienų agentūra "BelTA".

Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukšto rango pareigūnai, Atstovų rūmų ir Respublikos Tarybos nariai, valstybės įstaigų ir organizacijų vadovai, vietos vykdomosios ir administracinės įstaigos, vietos žiniasklaida, mokslininkai, kultūros ir sporto veikėjai.

Pagal Baltarusijos Respublikos Konstituciją prezidentas pradeda eiti pareigas, davęs šią priesaiką: "Prisiimdamas Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas, aš iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos žmonėms, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, laikytis ir saugoti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas".

Pranešama, kad, padėjęs dešinę ranką ant Konstitucijos, Lukašenka davė priesaiką baltarusių kalba. Po to jis pasirašė priesaikos priėmimo aktą, po ko Baltarusijos centrinės rinkimų ir respublikinių referendumų vykdymo komisijos pirmininkė Lidija Jermošina įteikė Lukašenkai Baltarusijos prezidento pažymėjimą.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Tuo tarpu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų. Kaip tuo metu pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — daugiau kaip 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Tuo tarpu Lukašenkos šalininkai taip pat rengia jo palaikymo mitingus.

Tegai:
Baltarusija, inauguracija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Lukašenka paskelbė apie sienų su Lietuva ir Lenkija uždarymą
Lukašenka paragino Lietuvos žmones "sustabdyti savo išprotėjusius politikus"
Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

(atnaujinta 12:09 2020.09.23)
Anksčiau parlamentarė pasiūlė iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir patikslinti etninės neapykantos kurstymo apibrėžimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas pasipiktino "Rusų aljanso" atstovės Irinos Rozovos pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų sugriežtinta bausmė už etninės neapykantos kurstymą. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Публичная дискуссия:  “В какой окружающей среде мы хотим жить”
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Parlamentarė taip pat pavadino jį "Daukanto aikštės numylėtiniu". Konservatorių šalininkas Tapinas su tuo nesutinka.

"Na, dėl Daukanto aikštės favorito aš suabejočiau, o va dėl BK griežtinimo tai reikėtų atsargiau, nes priėmus tokias pataisas pusė tomaševskininkų iš kalėjimo neišeitų", — rašė jis.

Pasak Tapino, įdomu stebėti, kaip Rozova "nervinasi". Jis priminė, kad jai gresia apkalta, pavaduotoja nebalsavo dėl rezoliucijos, susijusios su Baltarusijos režimu, ir parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu apsaugoti rusakalbius Baltijos šalių gyventojus.

"Ir tai tik pati pradžia. Jūs nieko nežinote, Irina Rozova", — pridūrė žurnalistas.

"Rusų aljanso" Facebook puslapyje pasirodė Rozovos pareiškimas, kuriame ji kalbėjo apie prieštaringai vertinamą tendenciją Lietuvoje: norą gerinti santykius su Lenkija, kita vertus, atvirai priešišką požiūrį į vietos lenkus ir "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" partiją.

"Siūlyti, kad bylos prieš rusus ir nesibaigianti tema apie grėsmę Vilniaus kraštui iš lenkų yra tik nelaimė, būtų naivu. Dievas uždraudė mums visiems — lietuviams, rusams ir lenkams — būti kažkieno pavojingų politinių žaidimų įkaitais. Todėl Baudžiamasis kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant griežtinti bausmę už neapykantos tautinėms mažumoms skatinimą ir tiksliau bei išsamiau apibrėžti, kokie veiksmai klasifikuojami kaip tautinę nesantaiką sukeliantys veiksmai", — teigiama pranešime.

Anksčiau Tapinas priešinosi lenkų partijai, ragindamas jos nepalaikyti artėjančiuose Seimo rinkimuose. "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos" partija nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos, susijusios su padėtimi Baltarusijoje. Partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad tokie dokumentai kelia įtampą ir neprisideda prie santykių su kaimynais gerinimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Skandalas aplink Rozovą

"Rusų aljanso" partijos atstovė Irina Rozova yra "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) frakcijos, kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Andrius Tapinas, Irina Rozova
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Lietuvos rusakalbiai gyventojai, už ką balsuosime?
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Liuksemburgo energetikos ministras Claude'as Turmes'as
 

Vaičiūnas aptarė bendradarbiavimą su Liuksemburgu

(atnaujinta 12:36 2020.09.23)
Pabrėžiama, kad tarpusavio supratimo memorandumas numato galimybes bendradarbiauti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) rodiklio statistinio perviršio perdavimų srityje po 2021 metų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir Liuksemburgo energetikos ministras Claude'as Turmes'as pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl abiejų šalių bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos srityje, praneša Energetikos ministerija.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Pabrėžiama, kad tarpusavio supratimo memorandumas numato galimybes bendradarbiauti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) rodiklio statistinio perviršio perdavimų srityje po 2021 metų.

"Lietuva ir Liuksemburgas buvo pirmosios šalys Europos Sąjungoje (ES), kurios įrodė, kad galime sėkmingai dalytis pažanga atsinaujinančioje energetikoje, siekdami nacionalinių ir europinių tikslų. Toks bendradarbiavimas svarbus ir prasmingas ir visai ES, keliančiai vis ambicingesnius tikslus klimato srityje, ir pačioms valstybėms. Gautas lėšas Lietuva investuoja į tolimesnę žaliosios energetikos plėtrą ir ypač mažąją energetiką, kuri yra arčiausiai kiekvieno vartotojo", — teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pranešime teigiama, kad Lietuva ir Liuksemburgas 2017 metais pasirašė susitarimą dėl dalies AEI rodiklio statistinio perviršio perdavimo, o iki 2020 metų Liuksemburgas iš Lietuvos įsigijo AEI rodiklio statistinio perviršio už daugiau nei 10 mln. eurų ir dar planuoja įsigyti 2021 metais.

"Bendradarbiavimas jūrinio vėjo energetikoje yra dar viena sritis, kurios potencialą sutarėme įvertinti. Taip parodysime naują praktiką ir kitoms ES šalims", — sakė jis.

Pažymima, kad sparčiai žaliąją energetiką plėtojanti Lietuva 2020 metų ES iškeltus tikslus pasiekė dar 2014 metais, o 2019 metais atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojimo balanse sudarė 25,5 proc.

Tegai:
bendradarbiavimas, Lietuva, Energetikos ministerija, energetika
Dar šia tema
Lietuva sugalvojo, kaip išgelbėti tranzitą Baltarusijos sienos uždarymo atveju
Ekspertas: Europos Sąjunga negailės Lietuvos dėl sankcijų sukeltų nuostolių