Sankt Peterburgas, archyvinė nuotrauka

Elektroninėmis vizomis Rusija grąžina Baltijos šalis į savo orbitą

82
(atnaujinta 18:43 2019.10.03)
Pirmąją elektroninio vizų režimo Leningrado srityje ir Sankt Peterburge dieną užsieniečiai pateikė 3 tūkst. paraiškų elektroninei vizai gauti

VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Paraiškų rekordininkai — Baltijos šalių piliečiai. Tačiau Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžia, priešingai nei gyventojai, Rusijos iniciatyva nėra patenkinta.

Elektroninės vizos yra svertas, kuriuo Rusija ištraukia Baltijos valstybių gyventojus iš rusofobinės pelkės, į kurią jie panardinti, rašo "RuBaltic" autorius Aleksandras Nosovičius.

Jei eksperimentas su elektroninėmis vizomis į Kaliningrado sritį pirmiausia sudomino Lietuvą, tai galimybė nemokamai apsilankyti šiaurinėje Rusijos sostinėje pirmiausia domina Estiją.

Iš 3 tūkst. paraiškų dėl elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį, kurios buvo pateiktos pirmą supaprastinto vizų režimo galiojimo dieną, apie 400 buvo pateiktos iš Estijos Respublikos. Daugiau nei 100 paraiškų atkeliavo iš Latvijos, trečiojoje vietoje — Lietuva. Likusios penkiasdešimt šalių, kurioms taikoma galimybė kreiptis dėl elektroninės vizos, labai atsilieka nuo Baltijos šalių. Taigi, kol kas Baltijos šalys pirmauja tarp šalių, kurioms siūlomos elektroninės vizos.

Žinoma, šis eksperimentas nebuvo skirtas vien Baltijos valstybėms ir sukėlė sujudimą ir kitose šalyse. Per tris elektroninių vizų galiojimo mėnesius Gintaro žemę aplankė beveik visų šalių, kurioms galioja naujosios Rusijos sienos kirtimo taisyklės, piliečiai, išskyrus Monaką ir Vatikaną.

Kaliningrado sritis ir Sankt Peterburgas labai domina Vokietijos ir Lenkijos gyventojus. Abiem atvejais šios šalys yra iš karto po "Baltijos seserų".

Tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija yra ypatinga. Elektroninės vizos ten domina ne vien turistus — naujų kraštų atradėjus, bet įgyja masinį pobūdį.

Lietuvos atveju vizitų į Kaliningrado sritį mastas akivaizdus — iš 45 tūkstančių prašymų išduoti elektroninę vizą pusę pateikė lietuviai. Atsižvelgiant į paraiškų vizai į Sankt Peterburgą gauti skaičių, tas pats vyksta Estijoje ir Latvijoje.

Masinis Baltijos šalių gyventojų apsilankymas Rusijoje, atsižvelgiant į nedidelį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų skaičių, bus ilgalaikis smūgis šių šalių politiniams režimams, kurie grindžiami rusofobija.

Griaunama visa posovietinė Baltijos šalių ideologija, kuria remiantis jos liko gerojoje, o Rusija — blogojoje istorijos pusėje. Jei tai tiesa, tuomet kodėl Baltijos šalių gyventojai masiškai keliauja į Rusiją atostogų ir apsipirkti? "Sovietinės okupacijos" metais buvo visiškai kitaip.

Visus šiuos metus Rusija buvo Baltijos šalių informacinėje erdvėje, vietos politikams tai sukeldavo paranoją dėl Kremliaus "minkštosios galios". Todėl nuolatos ir buvo išjungiami Rusijos televizijos kanalai, buvo raginama uždrausti rusiškas dainas per radiją ir atšaukti Rusijos menininkų gastroles. Tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai po TSRS žlugimo "gyvai" Rusijos nematė gan ilgai. Nepaisant geografinio artumo, valstybės sienos ir vizų barjerai sukėlė tokią situaciją, kad Jungtinė Karalystė ar Airija yra arčiau Baltijos nei kaimynė Rytuose. Gyventojai turėjo tikėti Baltijos šalių politikų patikinimu, kad Rusijoje "viskas blogai, viskas š...as", kaip tvirtino Lietuvos valstybingumo "patriarchas" Vytautas Landsbergis.

Profesionalūs kentėtojai dėl "Putino režimo" — politiniai emigrantai, persikėlę į Baltijos šalis arčiau sąjungininkių-rusofobų — noriai patvirtino šią nuomonę. Taip, blogai, taip š...as. "Mordoras" tuoj tuoj subyrės, išgaiš visi nuo degtinės. Ko tik neprikalbėsi dėl leidimo gyventi, politinio prieglobsčio ir grantų?

Masinės kelionės į Rusiją žlugdo šią rusofobinę mitologiją, o dešimčių Baltijos šalių politinių veikėjų karjera vien ja ir grindžiama. Apsilankiusių Kaliningrado srityje skaičius Lietuvai su 2,8 mln. gyventojais yra statistiškai reikšmingas. O juk šis skaičius susidarė vien per tris mėnesius. Jau po pusmečio, kai skaičiai sieks šimtus tūkstančių, "landsbergistai" visai įnirš.

Svečiai iš Baltijos šalių pamatys Rusiją tokią, kokia ji yra. Ne tobulą, ne be rūpesčių, bet ir nemirtštančią nuo "siaučiančio" girtavimo ir skurdo.

Profesionaliems rusofobams tai savaime yra problema, nes objektyviai Rusija, net ir su visais savo trūkumais, yra didinga šalis. Ir kiekvienas gali tuo įsitikinti, pamatęs Peterhofo fontanus, Ermitažą, Pasaulio vandenyno muziejų, Marinskio teatrą.

Vizų režimo liberalizavimas yra svertas, kuriuo Rusija traukia Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus iš rusofobinės pelkės, į kurią jų valdovai pavertė Baltijos šalis. Grąžina lietuvius, latvius ir estus į savo traukos sritį.

Tai erzina. Tai sukelia budrius gyventojų perspėjimus — "jus visus ten užverbuos". O dar tai sukelia propagandines kampanijas "niekada daugiau nebevažiosiu į Kaliningradą", panašią neseniai organizavo valdžiai artima Lietuvos žiniasklaida.

Daugelį metų Baltijos šalių politikai veidmainiaudami tvirtina, kad juos domina atvira pasauliui Rusija, bet kaskart, kai Rusija iš tikrųjų atsiveria pasauliui ir pasirodo kaip moderni svetinga šalis, tai juos gąsdina kur kas labiau nei jų pačių siaubo istorijos apie "blogio imperiją".

Siaubo istorijos sustiprina jų galią, o Sočio olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatas, priešingai — griauna jų autoritetą.

Juolab, kad tai taikoma elektroninėms vizoms, kurios galios visą laiką, o nuo 2021 metų bus taikomos visoje Rusijoje, ir kuo toliau, tuo labiau jos pakeis Baltijos šalių gyvenimo būdą.

Bėda kilo iš ten, iš kur niekas nelaukė. Laukė laukė rusų tankų, o jie taip ir neatvažiavo. Vietoje to, žmonės patys nuvyko pas rusus — darosi asmenukes tankų fone.

Rusija neatėmė nei Narvos, nei Klaipėdos, nei Daugpilio. Vietoj to ji atima iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdovų rinkėjus, kurie grįžę iš Kaliningrado ir Sankt Peterburgo kitaip suvoks tuos, kurie jiems pasakos apie Rusiją, kuri "žlunga nuo degtinės".

Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį
© Sputnik /
Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį
82
Tegai:
Baltijos šalys, elektroninė viza, Kaliningrado sritis, Sankt Peterburgas
Temos:
Elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį (16)
Dar šia tema
Estija bijo prarasti dalį turistų iš Suomijos dėl Rusijos
Užsieniečiai negalės traukiniu atvykti į Sankt Peterburgą su elektronine viza
Sankt Peterburgo oro uostas yra pasirengęs Lietuvos turistams su e. vizomis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Lietuva sureagavo į Lukašenkos grasinimus uždaryti sieną: atsakymas bus adekvatus

(atnaujinta 14:32 2020.09.18)
Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad jokių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių sprendimų uždaryti sienas

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kaimyninės šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos ketinimą uždaryti sienas vadina provokacija ir ragina nepamiršti, kad jas galima uždaryti iš abiejų pusių.

Penktadienį Lietuvos prezidentas su Lenkijos vadovu Andžejumi Duda telefonu aptarė Baltarusijos valdžios pareiškimą uždaryti sienas su Lietuva, Lenkija ir Ukraina, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Prezidentai pabrėžė, kad jokių aktyvių veiksmų, pagrindžiančių grasinimus iš Baltarusijos pusės, nesiimta — nėra jokių faktinių Baltarusijos sprendimų uždaryti sienas. Lietuvos sienos apsaugos pareigūnai dirba įprastu režimu, o judėjimas per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus vyksta įprasta tvarka.

"Manau, kad tai provokacija, be konkretaus pagrindo. Kai kurių šalių valdžia tiesiog pamiršta, kad tarptautiniuose santykiuose galioja veidrodinis principas — sienas galima uždaryti iš abiejų pusių", — sakė Nausėda.

Lietuvos prezidentas pakvietė Lenkiją prisijungti prie regioninių sankcijų paskelbimo ir taip pademonstruoti solidarumą su "agresiją ir politinį susidorojimą patiriančia Baltarusijos pilietine visuomene". Lenkijos vadovas teigė svarstantis nacionalinių sankcijų įvedimą Baltarusijai.

Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos pareiškimus įvertino ir Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis.

"Nėra kol kas jokio sprendimo, mes matėme jau ne vieną garsų pareiškimą, sklindantį iš tos šalies, nutaikytą pirmiausia į vidaus politiką. Jeigu bus iš jų kokie žingsniai — bus adekvatus atsakymas. Bet kokiu atveju, tokie daromi sprendimai pirmiausia smogia ir atsiliepia pačios Baltarusijos ekonomikai ir jų gyventojams", — Skvernelį cituoja RIA Novosti.

Pasak Lietuvos premjero, jei siena bus uždaryta, į Lietuvą taip pat nepateks baltarusių krovininiai automobiliai. "Tai, matyt, ekonomikai būtų dar vienas stiprus smūgis. Nemanau, kad tai bus padaryta, bet jei bus, bus adekvatus atsakymas", — sakė jis.

Ketvirtadienį Baltarusijos lyderis paskelbė priverstinį "valstybės sienos uždarymą iš Vakarų — su Lietuva ir Lenkija", taip pat sustiprino sienos su Ukraina apsaugą.

Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje esantys postai veikia įprastu režimu.

Oficialus Baltarusijos valstybės sienos komiteto atstovas Antonas Byčkovskis teigė, kad Baltarusijos valstybės sienos apsauga vykdoma sustiprintos pasienio tarnybos ir sienos kontrolės režimu, naudojant taktinius rezervus.

Šaltinis Baltarusijos vyriausybinėse agentūrose, susipažinęs su situacija, teigė, kad siena uždaryta "dėl neteisėtos veiklos ir galimo kėsinimosi į teritorinį vientisumą", o įstatymų besilaikantiems piliečiams jos kirtimo tvarka nesikeičia.

Lietuvos "parama" Baltarusijai

Nuo pat Baltarusijos protestų pradžios Lietuva reguliariai kišosi į kaimyninės šalies reikalus, atvirai palaikydama Baltarusijos opoziciją ir ragindama surengti naujus rinkimus.

Be to, Lietuva, Latvija ir Estija, nelaukdamos bendro Europos Sąjungos sprendimo, patvirtino savo sankcijų sąrašą Baltarusijos pareigūnams. Į "juodąjį sąrašą" įtraukta 30 žmonių, tarp jų ir Aleksandras Lukašenka.

Rugsėjo mėnesį Vidaus reikalų ministerija Baltarusijos piliečiams išdavė daugiau kaip 200 leidimų atvykti į respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių. Šiuo metu leidimai skiriami tiems baltarusiams, kurie nukentėjo nuo "režimo ir represijų", arba "persekiojamiems, aktyviems opozicijos nariams".

Rugsėjo 17 dieną Lietuvos ir Lenkijos premjerai pasirašė vyriausybių deklaraciją dėl strateginės partnerystės ir Baltarusijos, kurioje, be kita ko, įtvirtinta parama Baltarusijos opozicijai.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje kuruojamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Tegai:
Baltarusija, Saulius Skvernelis, Aleksandras Lukašenka, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuva ir Lenkija aptarė protestus Baltarusijoje: žada paramą ir bevizį režimą
Pompėjas: JAV dėkoja Lietuvai už jos vaidmenį Baltarusijos situacijoje
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Svetlana Tichanovskaja

Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 14:35 2020.09.18)
Opozicijos lyderė taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Padėtis Baltarusijoje reikalauja neatidėliotino tarptautinio įsikišimo, per skubias JT Žmogaus teisių tarybos derybas dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje sakė buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tichanovskaja, praneša RIA Novosti

Tichanovskaja taip pat paragino leisti atvykti į Baltarusiją ir laisvai judėti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių klausimais.

"Mes reikalaujame, kad tarptautinei stebėjimo misijai būtų leista užfiksuoti režimo piktadarybes. Galiausiai mes reikalaujame laisvų ir sąžiningų rinkimų, kad Baltarusijos piliečiai galėtų laisvai pasirinkti savo vyriausybę pagal mūsų šalies įstatymus", — sakė Tichanovskaja.

Ji taip pat pareiškė, kad yra pasirengusi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia ir ieškoti taikaus krizės sprendimo.

"Mūsų reikalavimai yra paprasti ir visiškai atitinka visas pagrindines tarptautines normas. Mes reikalaujame nedelsiant nutraukti smurtą prieš civilius. Mes reikalaujame nedelsiant paleisti visus politinius kalinius", — sakė Tichanovskaja.

Ženevoje vyksta 45-oji JT Žmogaus teisių tarybos sesija, kurioje aptariama situacija Baltarusijoje. Ją pradėti pareikalavo Vokietija, veikdama Europos Sąjungos vardu.

Rusijos, Baltarusijos, Venesuelos ir KLR atstovai pasisakė už šio įvykio nutraukimą, nurodydami taisyklių pažeidimus.

Padėtis Baltarusijoje

Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos Lukašenka laimėjo šeštą kartą — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Anksčiau Minsko valdžia ne kartą pareiškė, kad protesto akcijos Baltarusijoje derinamos iš užsienio, ir kaltino Vakarų šalis tiesioginiu kišimusi į padėtį respublikoje.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Mokykla

Monkevičius ragina skirti priemokas mokyklų vadovams išaugusį darbo krūvį dėl COVID-19

(atnaujinta 14:24 2020.09.18)
Ministerijoje pabrėžiama, kad priemoka gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius savivaldybių merams išplatino raštą, rekomenduojantį skirti priemokas mokyklų vadovams už šiuo metu išaugusį darbo krūvį dėl koronaviruso, rašo ministerijos spaudos tarnyba.

Vilnius
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Mokyklų vadovų darbo krūvis tikrai yra išaugęs, nes jie visomis išgalėmis stengiasi įgyvendinti operacijų vadovo sprendimus ir rekomendacijas, suvaldant srautus, išlaikant atstumą, organizuojant maitinimą ir kitus veiksmus, būtinus užtikrinti mokinių ir mokytojų saugumą ir švietimo sistemos funkcionavimą", — rašoma ministro rašte.

Monkevičius paprašė, kad merai įvertintų mokyklų vadovų pastangas ir, remiantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu, skirtų jiems priemoką už papildomą darbo krūvį.

Pabrėžiama, kad priemoka gali siekti iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Ministerija primena, kad nuo rudens pradžios bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams ir mokslo darbuotojams atlyginimai, palyginti su praėjusių metų rugsėju, didėja vidutiniškai 10 proc. Ikimokyklinio ugdymo pedagogams atlyginimai didėja vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogams — vidutiniškai 30 proc.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 61 koronaviruso atvejis. Iš viso šalyje per epidemijos laikotarpį patvirtinti 3565 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1283 asmenys, 2181 — pasveiko.

Tegai:
priemokos, koronavirusas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuvoje nustatytas 61 koronaviruso atvejis
Veryga atšaukė reikalavimą laukti maisto restoranuose su kauke
Radviliškio ligoninė stabdo naujų pacientų priėmimą