ETPA sesija

Senatorius: Baltijos šalys ir Ukraina ETPA turi vieną tikslą sukelti skandalą

46
(atnaujinta 10:05 2019.10.09)
Dauguma Europos šalių Rusijos dalyvavimą ETPA laiko uždarytu klausimu, tuo metu Rusijos oponentai tiesiog nori gauti politinius dividendus, mano Rusijos senatorius Vladimiras Kožinas

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Spaudos konferencijoje pagal Rusijos delegacijos dalyvavimo rudens sesijoje rezultatus Federacijos Tarybos Gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Vladimiras Kožinas papasakojo, kad jau nebekalbama apie tai, kad Rusija būtų pašalinta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA), — tai baigtas etapas.

Strasbūre vyko ETPA rudens sesijos posėdžiai. Sesijoje dalyvavo Rusijos delegacija. Naujoji Ukrainos delegacija atsisakė dalyvauti posėdžiuose, tačiau tęs konsultacijas su partneriais.

ETPA vasarą pilna apimtimi patvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimus, po to Ukrainos pusė nusprendė boikotuoti ETPA sesiją. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Gruzijos ir Slovakijos delegacijos taip pat nusprendė sekti savo kolegas iš Ukrainos, tačiau vėliau paaiškėjo, kad asamblėjoje buvo paliktas vienas Kijevo atstovas, o ETPA darbo "boikotas" truko pusantros dienos.

"Ukraina plius Baltijos šalys — mūsų dideli-dideli "draugai", tiksliau, tik dalis šių šalių atstovų — patys pasipūtę, su niekuo nesitaikstantys. Kam jie susivienijo? Čia taip pat viskas aišku. Jie nenori jokio dialogo, jie nenori, kad jų kolegos užduotų mums klausimus, klausytųsi mūsų atsakymų, kad mes užduotume klausimus ir klausytumės jų atsakymų... Jie nori skelbti savo šūkius, bet nieko nenori girdėti. Jų vienintelis tikslas yra sukelti skandalą, provokaciją ir šiame fone gauti politinius dividendus. Nekalbama apie tai, kad Rusiją vėl iš ten (iš ETPA — Sputnik) išbrauktų — tai baigtas etapas. Dauguma Europos lyderių laiko klausimą uždarytu. Yra ir kita medalio pusė. Yra daug žmonių, norinčių klausyti ir norinčių dirbti kartu. Man patiko Makrono (Prancūzijos prezidento — Sputnik) kalba. Nes jis kelis kartus pabrėžė, kad ir ETPA, ir Europa be Rusijos — tai ne Europa ir ne ETPA", — pareiškė Kožinas.

Rusija ir ETPA

2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.

Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.

Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.

Kai kurie Vakarų politikai buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Tarp jų buvo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Gruzijos parlamentarai.

46
Tegai:
Rusija, Ukraina, Baltijos šalys, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Temos:
Rusijos sugrįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (62)
Dar šia tema
Rusijos senatorius pakomentavo Makrono žodžius apie Rusijos grįžimą į ETPA
Zacharova įvertino grupės "Baltic Plus" sukūrimą ETPA
Rusijos senatorius: Gruzija neilgai palaikys rusofobiškas šalis
Ekspertas: Lietuva bijo, kad ETPA sumažins rusofobinę retoriką
Paskelbtas vaizdo įrašas apie bandymą nutraukti Tolstojaus kalbą ETPA
Ramūnas Karbauskis

Valdančiųjų lyderis papasakojo apie konservatorių "melą" lobizmo skandalo fone

(atnaujinta 13:44 2020.06.04)
Anot politiko, Sutkaus ir Zalatoriaus byla gali atskleisti konservatorių galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis papasakojo apie konservatorių "melą" dėl galimo neteisėto lobizmo priimant įstatymus Seime. Pareiškimas paskelbtas partijos puslapyje Facebook

Pasak Karbauskio, Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus bei Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto Zalatoriaus suėmimas iškėlė aibes klausimų dėl galimo neteisėto lobizmo.

"Žinant MG Baltic bylos sąsajas su liberalais ir konservatoriais bei šių partijų atstovų veiklą Seime pastaruosius tris su puse metų, buvo akivaizdu, jog eilinį kartą galime sužinoti apie jų galimai neteisėtus ryšius su verslo asocijuotoms struktūromis", - pažymi valstiečių pirmininkas.

Pasak Karbauskio, labai nustebino, kad vietoj bandymo pasiaiškinti, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis ėmė įrodinėti, kad valdantieji esą patys gynė bankų interesus, neva tai patvirtina faktas, kad jų balsais priimtas bankų pelno mokestį didinantis įstatymas. Anot valstiečių lyderio, visi faktai rodo visiškai priešingą situaciją. 

"Su malonumu dalinuosi šiais faktais, kurie net mažam vaikui leis suprasti, kas tie politikai, kurie žūtbūt kovėsi prieš bankų apmokestinimo padidinimą", - teigė partijos lyderis. 

Karbaiskis papasakojo, kad 2019 metų spalio 11 dieną valdančios koalicijos kolega Seimo narys Zbignev Jedinskij registravo pasiūlymą apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą (aktyvus), jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 milijonų eurų, bankų turtą buvo siūloma apmokestinti 0,03 proc. mėnesiniu mokesčio tarifu.

Vos tik registruotas projektas netruko sulaukti audringos bankų atstovų reakcijos ir net “atvirų grasinimų”. Zalatorius išplatino kreipimąsi, kuriame grasinta, kad bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui ir kitas finansų įstaigų paslaugas.

Pasak Karbauskio, jau spalio 17 dieną jis kreipėsi į Skandinavijos bankų savininkus, teiraudamasis, ar tokie jų atstovų Lietuvoje grasinimai pabranginti paslaugas gyventojams yra su jais derinti. Jam atsakydamas nė vienas užsienio bankas nepatvirtino, kad tokie grasinimai, gąsdinant žmones ir skatinant jų nepasitenkinimą mokesčiu, kuriais buvo daromas spaudimas Seimo valdančiajai daugumai, būtų derinti su savininkais Skandinavijoje.

Pasak Karbauskio, 2019 metų lapkričio 29 dieną  konservatorius Mykolas Majauskas ėmėsi bankų aktyvų mokesčio įstatymo švelninimo – registravo jo įsigaliojimo atidėjimą iki liepos pirmos dienos. "Toks pasiūlymas akivaizdžiai naudingas bankams – jiems būtų tekę mokėti tik pusę metinio aktyvų mokesčio sumos", - pridūrė valdančiųjų lyderis. 

Karbauskis papasakojo, kad matant, kad opozicija priešinasi ir žada Prezidento prašyti vetuoti įstatymą, Biudžeto ir finansų komitetas inicijavo darbo grupę, o po joje įvykusių diskusijų 2019 metų gruodžio 5 dienos Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas kartu su kitais Seimo nariais registravo pasiūlymą vietoje bankų aktyvų mokesčio finansų įstaigoms taikyti didesnį pelno mokestį, jį padidinant nuo 15 iki 22 proc. Jis pažymi, kad pasiūlymas didinti jau egzistuojantį mokestį, užuot įvedus naują, buvo svarbus ir dėl to, kad jis, priimamas kartu su valstybės biudžetu, būtų nekėlęs galimo teisinio ginčo dėl jo įsigaliojimo nuo sausio 1 d.

Taigi, pasak LVŽS lyderio, buvo tikėtasi, kad konservatoriai vis tik nesikreips į Konstitucinį Teismą siekdami sunaikinti valstybės galimybes gauti biudžeto įplaukas iš tokio pakankamai didelio mokesčio surinkimo. Karbauskis pažymėjo, kad 2019 metų gruodžio 6 dieną šis tarifas, įvertinus aplinkinių valstybių taikomus mokesčio dydžius, komitete buvo sumažintas iki 20 proc. ir, galiausiai, jam pritarė Seimas. Landsbergis, kaip ir dauguma konservatorių, balsuodami susilaikė

Zalatorius, savo ruožtu, ragino prezidentą vetuoti įstatymą, o išplatintame kreipimesi buvo teigiama, kad politikai apkurto ir negirdi teisės profesionalų perspėjimų "dėl mindomos Konstitucijos". Netrukus, 2020 sausio 14 dieną, konservatoriai kartu su liberalais kreipėsi į Konstitucinį Teismą, reikalaudami bankų pelno mokestį pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai. Kreipimasis patvirtintas ir Landsbergio parašu.

"Faktai šneka patys už save, Gabrielius Landsbergis eilinį kartą meluoja, kas jau tapo prokonservatoriškos propagandos vizitine kortele. Konservatoriai ir liberalai gynė V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus atstovaujamus interesus nuožmiai ir nenuilstamai. Jei Seime valdanti koalicija turėtų tvirtesnę daugumą, tokios opozicijos pastangos neduotų jokių rezultatų", - teigė Karbauskis.

Valstiečių lyderis taip pat pažymėjo, jog šios situacijos nereikėtų tapatinti su bankuose dirbančių ir juos įkūrusių žmonių požiūriu. Pasak jo, tie žmonės sąžiningai dirba, moka mokesčius. Problemos atsiranda tada, kai kažkas imasi retorikos ir veiksmų, supriešinančių viso bankų sektoriaus ir visuomenės interesus.

Karbauskis taip pat pateikė lentelę, iš kurios matosi, kad valdantieji balsavo už projektą, kuris apmokestina bankų sektorių, ir tai labai nepatiko konservatoriams, kurie susilaikė, ir asociacijoms, kurios siekė, kad tokio įstatymo apskritai nebūtų.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Įtariami šeši žmonės, įskaitant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. 

Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
© Sputnik / Edvinas Mamontovas

Ikiteisminiame tyrime turimi duomenys leidžia įtarti, kad Sutkus, vykdydamas savo pareigas Konfederacijoje ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis ir ryšiais, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus. 

Tyrime taip pat yra duomenų, kad dviejų kelius tiesiančių bendrovių vadovai, kuriems taip pat pareikšti įtarimai, galimai buvo suinteresuoti neigiamai paveikti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio karjerą ir tuo tikslu bendravo su Sutkumi bei, kaip įtariama, yra mokėję už tai, kad Sutkus tikslingai organizuotų, rinktų ir įvairiomis formomis viešai teiktų tendencingai neigiamą informaciją apie ministrą.

Ministrų kabineto vadovas dėl bandymų paveikti politikus

Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, savo ruožtu, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad buvo žinoma, kad - ne vien susisiekimo ministras, bet ir kitų institucijų (Užimtumo tarnybos) vadovams, kai kurių ministerijų pareigūnams buvo bandymai padaryti tam tikrą spaudimą.

"Ta reakcija buvo įvairi, baigėsi kai kuriais teisminiais procesais. Matėme tokius signalus, ir dėl to su tam tikrais asmenimis iš atskirų organizacijų daugiau nei metus jokių kontaktų nebuvo. Tai buvo ne kartą svarstoma neformaliuose pasitarimuose, buvo pasakyta, kad su tokiais žmonėmis, kurie bando tokiu būdu gauti palankius sprendimus jokio kontakto būti negali", - pažymėjo premjeras. 

Vyriausybės vadovas taip pat pareiškė, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

"Dėl pasikeitimų Vyriausybėje – tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese", - sakė Skvernelis.

Tegai:
konservatoriai, Ramūnas Karbauskis
Dar šia tema
"Greičiausiai tai rusai": nulaužtas absoliutus JAV ginklas
Lietuva pagerino rodiklius pasauliniame kovos su korupcija reitinge
Karbauskis pradeda griauti Lietuvos korupcijos piramidės pamatus
Dėl įtarimų korupcija sulaikyta 11 asmenų, tarp jų — trys prokurorai
Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE

(atnaujinta 22:15 2020.06.03)
Anksčiau energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pateikė tris galimus scenarijus dėl Astravo atominės elektrinės 

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda ragina kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą bei nepalaiko kritikos energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui. Apie tai jis parašė savo paskyroje Facebook

Kaip pažymėjo šalies vadovas, Lietuva aiškiai pasisakė priimdama įstatymą dėl elektros energijos iš Astravo AE nepirkimo, bei numatė būtinąsias apsaugos priemones, kurios turės būti aktyvuotos nuo pat AE paleidimo, todėl turi būti užtikrintas visavertis įstatymo vykdymas tiek politiškai, tiek techniškai.

Anot Nausėdos, Lietuva, siekdama kontroliuoti savo elektros sistemą ir elektros prekybą, privalo kuo skubiau įgyvendinti Baltijos šalių elektros sinchronizacijos projektą.

"Sveikintinos pastangos ieškoti sutarimo tarp svarbiausių partnerių regione, todėl svarbu įsivertinti, kiek mūsų pagrindiniai siekiai susitarimuose yra įgyvendinami. Energetikos ministras toliau turėtų tęsti dialogą su Latvijos ir Estijos kolegomis dėl elektros nepirkimo iš "nešvarių" elektrinių. Privalome padaryti viską, kad Baltijos šalys pasiektų vieningą poziciją ir šiuo klausimu", — teigė Nausėda.

Anot jo, deryboms nepadės reikalavimai ministrui atsistatydinti.

"Vargu ar tam pasitarnaus abipusiai kaltinimai interesų išdavyste ir energetikos ministro Vaičiūno atsistatydinimo reikalavimai. Tai daroma net iki galo neįsigilinus į problemos ir ieškomo susitarimo esmę. Visi siekiame to paties, todėl privalome ne trukdyti, o padėti vieni kitiems rasti Lietuvai priimtiniausią sprendimą", — teigė šalies vadovas.

Trečiadienį Seimo konservatorių frakcijos posėdyje energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dėl Astravo atominės elektrinės galimi trys scenarijai. 

"Vienas scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja nepirkti baltarusiškos elektros energijos. Antras scenarijus, Baltijos šalys įsipareigoja prisidėti prie Lietuvos įstatymų įgyvendinimo ir užtikrinti, kad elektros energija iš Baltarusijos nepatektų į Lietuvos rinką, trečiasis variantas — susitarimo neturėjimas, kuris reiškia, kad tuo metu, kai paleidžiama Astravo AE, dabartinė metodika, kuri reguliuoja mūsų prekybą su trečiosiomis šalimis, veikia tokiu principu, kad prekyba veikia per Lietuvos-Baltarusijos sieną", — teigė Vaičiūnas.

Anot jo, susitarimas dėl to, kuris scenarijus bus įgyvendintas, vis dar procese, todėl dėl to galima diskutuoti.

Sąjūdžio prieš Astravo AE atstovų teigimu, ministro Vaičiūno siūloma Baltijos šalių politine deklaracija bandoma apgaulingai įtvirtinti Baltarusijoje pagamintos energijos kaip techninio elektros srauto perdavimą per Lietuvos tinklus į Latviją, o iš ten kaip komercinę elektrą neva pagamintą Dauguvos kaskadose Lietuva ją pirks rinkoje ir savižudiškai finansuos būsimų BAE blokų statybą.

Sąjūdis pakvietė Lietuvos politines partijas pasmerkti "itin šiurkštų jų politinės valios paniekinimą, įstatymo laužymą ir Seimo rezoliucija išreikštos parlamento valios ignoravimą". 

Sąjūdis prieš Astravo AE taip pat pareikalavo Lietuvos Vyriausybės pateikti visą informaciją apie pritarimą šiai deklaracijai ir spręsti dėl Energetikos ministro Vaičiūno politinės atsakomybės ir jo atsistatydinimo. Sąjūdžio teigimu, tokį ministro žingsnį galima vertinti kaip įperšamą Lietuvos kapituliaciją neturint nei Seimo, nei prezidento mandato.

Lietuvos ir Baltarusijos konfliktas dėl atominės elektrinės

Baltarusijos atominė elektrinė statoma netoli Astravo, Gardino srityje, 50 kilometrų nuo Vilniaus.  Vilnius nuo pat pradžių priešinosi atominės elektrinės projektui, tačiau kuo arčiau jos paleidimo data, tuo griežtesnė tampa Lietuvos valdžios retorika.

Valdininkai ir politikai kaltina Minską "nesaugios atominės elektrinės" statyba, nepaisant to, kad į objektą reguliariai atvyksta ekspertai, įskaitant TATENA, ir stebi darbų eigą. Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis Baltarusijos AE energiją Lietuvos rinkoje.

Minskas griežtus Vilniaus pareiškimus ir išpuolius laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais.

Tuo tarpu daugelis ekspertų mano, kad agresyvus Lietuvos elgesys branduolinės energetikos objekto atžvilgiu pirmiausia pakenks pačiai Lietuvai. Kaip komentare Sputnik Lietuva pareiškė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius, toks Vilniaus elgesys gali palikti Lietuvos uostus be taip trokštamo tranzito, o tai reiškia ir be pinigų įplaukų.

Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Astravo AE, Astravas, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
"Astravo virusas" yra baisesnis už COVID-19, pareiškė Landsbergis
Lėktuvas, archyvinė nuotrauka

Susisiekimo ministerija siūlo steigti virtualią oro bendrovę

(atnaujinta 12:51 2020.06.04)
Nacionalinis oro vežėjas – virtuali oro bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios

VILNIUS, birželio 4 – Sputnik. Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei steigti nacionalinį oro vežėją – virtualią oro bendrovę. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Manoma, kad tai leistų lanksčiau reaguoti į naujus Lietuvos oro susisiekimo poreikius, nepriklausant nuo nuolat kintančios užsienio oro vežėjų strategijos.

Virtuali oro bendrovė – tai įmonė, perkanti skrydžių valandas ir, priklausomai nuo sprendimų, galinti pirkti ir kitas su oro vežėjo veikla susijusias, pvz., bilietų platinimo, paslaugas iš kito oro vežėjo, tačiau rinkoje teikianti paslaugas su savo prekės ženklu. Pavyzdžiui, tokiu principu veikia Estijos oro vežėjas "Nordica".

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič teigimu, tai ypač aktualu atkuriant oro susisiekimo rinką po COVID-19 pandemijos, kadangi jos pasekmės oro transportui yra ypač skaudžios.

"Egzistuoja tikimybė, kad atsigaunant po šios krizės oro susisiekimas gali nebegrįžti į tokį veiklos modelį, koks buvo iki šiol", - pažymėta pranešime.

Tikimasi, kad nacionalinis oro vežėjas – virtuali oro bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios. Jos steigimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Šiuo metu Lietuva neturi nacionalinio oro vežėjo. 

Tegai:
Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
Su-57 bandymai baigti: kada Rusijos oro pajėgos priims pirmuosius 76 naikintuvus
Lietuvos oro uostai nustoja tikrinti keleivius dėl COVID-19
Leista atnaujinti skrydžius į daugiau Vokietijos oro uostų ir į Nyderlandus