Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvoje gydomais Ukrainos kariais, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda susitiko su Lietuvoje gydomais Ukrainos kariais

45
(atnaujinta 13:39 2019.10.09)
Prezidentas pažadėjo, kad Lietuva ir toliau "aktyviai teiks paramą nuo karo kenčiančios Ukrainos žmonėms"

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su į Lietuvą atvykusia Dniepropetrovsko srities delegacija ir Druskininkuose gydomais Ukrainos kariais, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Lietuva ketina ir toliau aktyviai teikti paramą nuo karo kenčiančios Ukrainos žmonėms. Mūsų šalis kasmet reabilitacijai priima po 50 ukrainiečių karių, o Lietuvos parama Ukrainai per 2014–2018 m. laikotarpį sudarė 11,482 mln. eurų", — per susitikimą sakė prezidentas.

Be to susitikime buvo paskelbta, kad remdamasi Lietuvos pavyzdžiu, Ukraina planuoja steigti psichologinės socialinės reabilitacijos centrą, kuris padėtų nuo karo nukentėjusiems žmonėms.

Susitikime Nausėda priminė, kad Lietuva suteikia galimybę mokytis našlaičiams ir nukentėjusiems nuo karo vaikams iš Ukrainos.

Aukštojo mokslo srityje Ukrainos aukštosios mokyklos bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio ir kitais Lietuvos universitetais.

Nuo karo nukentėję vaikai iš Ukrainos mokytis Lietuvoje priimami nuo 2014 m. pagal Vyriausybės nutarimą dėl lėšų skyrimo ir humanitarinės pagalbos suteikimo Ukrainai. Kasmet į Vilniaus lietuvių namus atvažiuoja mokytis po 15 mokinių iš Luhansko ir Donecko sričių karo zonos. Lietuva finansuoja šių vaikų mokymo ir apgyvendinimo išlaidas.

Lietuva nuo 2014 metų, kai Ukrainoje įvyko valstybės perversmas ir šalies pietryčiuose prasidėjo karinis konfliktas, politiškai palaiko Ukrainą, remia ją visomis įmanomomis ir teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą. Be to, Lietuva tiekia Ukrainai šaudmenis. Šių metų vasarį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Lietuva neatlygintinai Ukrainos gynybos ministerijai perdavė 255 tūkst. eurų vertės šaudmenis. Birželio pradžioje Lietuva perdavė Ukrainai beveik milijoną nebenaudojamų šaudmenų.

Tuo tarpu Rusijos valdžios institucijos ne kartą pabrėžė, kad ginklų perdavimas Kijevui tik labiau paskatins konfliktą.

45
Tegai:
reabilitacija, parama, Lietuva, Ukraina
Dar šia tema
Ukraina sukūrė "Baltic Plus" grupę ETPA, kad pasipriešintų Rusijai
Politologas: "sveikoji" Europos dalis nepaiso Baltijos šalių demaršų ETPA
"Baltic Plus" — Lietuva ir vėl praleido progą patylėti
Lietuva užtikrins sužeistų Ukrainos karių reabilitaciją
Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė ir Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą

(atnaujinta 22:02 2020.07.13)
Susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Šiandien Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė susitiko su Lenkijos vidaus reikalų ministru Mariuszu Kamińskiu, praneša Vidaus reikalų ministerija.

Pažymima, kad dvišalio susitikimo metu buvo pasirašytas memorandumas dėl bendradarbiavimo vidaus reikalų srityje.

Jame numatomas Lietuvos ir Lenkijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos bendradarbiavimas.

Tuo pačiu bus teikiama pagalba krizinėse situacijose ir pasienio teritorijose įvykus nelaimei, pavyzdžiui, kilus gaisrui.

"Man malonu su Jumis susitikti, džiaugiuosi, kad esate kartu itin sudėtingomis sąlygomis ir mums pavyko daug klausimų labai operatyviai išspręsti", — teigė Tamašunienė.

"Labai džiaugiamės bendradarbiavimu, tikimės, kad jis ir toliau bus toks sėkmingas. Esame pasiruošę dalytis žiniomis ir teikti pagalbą, nes žinome, kad taip pat iš Lietuvos galime jos sulaukti", — teigė Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kamińskis.

Pabrėžiama, kad siekiant palengvinti praktinį abiejų šalių gelbėjimo tarnybų bendradarbiavimą teikiant pasienio regionų paslaugas ir tokiu būdu užtikrinant gyvybių gelbėjimą, aplinkos ir turto apsaugą, abiejų šalių priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos artimiausiu metu ketina pasirašyti detalų savitarpio pagalbos susitarimą.

Taip pat šalys teiks abipusiškai suderintą operatyvinę pagalbą ir tais atvejais, kai reikia organizuoti pasienio kontrolės priemones, esant koronaviruso pandemijai ar kitoms ypatingoms aplinkybėms. Taip pat partneriai teiks vieni kitiems informaciją ir konsultacijas, kurios bus reikalingos sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą bei nustatyti bendrus iššūkius, galimas grėsmes, taip pat keisis patirtimi ir geriausia praktika užtikrindami išorės ir vidaus sienų saugumą.

"Mūsų tikslas — nuoseklus partnerystės stiprinimas ir savalaikė abipusė pagalba, kad įvykus nelaimei tarnybos galėtų teikti viena kitai paramą, siekdamos susidoroti su kylančiais iššūkiais", — teigė Rita Tamašunienė.

Šio susitikimo metu taip pat buvo aptartas ir ES civilinės saugos pajėgumų "rescEU" centro (CBRN) steigimo respublikoje klausimas.

Tegai:
ES, bendradarbiavimas, Lenkija, Lietuva
Dar šia tema
URM: Lietuva prisideda prie JAV pastangų kovoje su koronavirusu
Lietuvos prezidentas sveikina Dudą su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose
Lietuvos generalinės prokuratūros pastatas, archyvinė nuotrauka

Nutrauktas ikiteisminis tyrimas Panevėžio mero atžvilgiu

(atnaujinta 21:57 2020.07.13)
Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Panevėžio apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo pareikšti Panevėžio miesto savivaldybės merui Ryčiui Mykolui Račkauskui, jo patarėjai Gintarei Maskoliūnienei ir verslininkui Gintarui Jurgėlai. 

Apie tai praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Tokį sprendimą tyrimui vadovavusi prokurorė priėmė įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų byloje surinktus duomenis. 

Dalį ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos prokuratūra artimiausiu metu numato pateikti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai.

Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 metų gegužės mėnesį, gavus pirminius duomenis apie galimai padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tyrimo metu buvo atliktos įtariamųjų ir liudytojų apklausos, iš įvairių institucijų gauti ir tirti dokumentai, skirtos užduotys specialistams ir gauti jų atsakymai. Bylos medžiagą sudaro 46 tomai, apklausta apie 50 asmenų.

Iš šio didelės apimties ikiteisminio tyrimo anksčiau buvo atskirtos dvi baudžiamosios bylos, kurios šiuo metu nagrinėjamos pirmos instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismas nagrinėja bylą, kurioje Panevėžio miesto meras ir jo patarėja kaltinami piktnaudžiavimu tarnyba. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla dėl kyšininkavimo vykdant savivaldybės projektą, kur kaltinimai dėl kyšininkavimo pareikšti vienos bendrovės vadovui V. S.

Tegai:
tyrimas, Panevėžys
Dar šia tema
Vilniaus meras papasakojo, ko pandemija turėtų išmokyti Lietuvą
Maskvos meras įvardijo "tikrąjį" užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių
Klaipėdos meras apsidžiaugė dėl ligoninės patikros COVID-19 fone
Pinigai

Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 10 mln. eurų

(atnaujinta 08:30 2020.07.14)
Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą

VILNIUS, liepos 14 — Sputnik. Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) aukcione pirmadienį papildyta obligacijų emisija už 10 mln. eurų, praneša Finansų ministerija.

Pabrėžiama, kad už ją yra mokama 0,3 proc. metinių palūkanų, emisija bus išperkama 2032 metų vasario 12 dieną.

Taip pat pažymima, kad paklausa aukcione siekė 25,3 mln. eurų. Mažiausias siūlytas pelningumas buvo 0,240 proc., didžiausias patvirtintas — 0,280 proc., vidutinis svertinis pelningumas — 0,271 proc.

Pranešama, kad kovo 16 dieną Vyriausybė patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatoma Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Be to, kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.

Tegai:
Lietuva, skola, Finansų ministerija
Dar šia tema
Susisiekimo ministerija: stiprinamas aplinkosaugos prevencinių priemonių koordinavimas
Aplinkos ministerija: EK pateikta nacionalinė taršos nitratais ataskaita