Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje išgalvojami nauji mokesčiai apsaugai nuo "Rusijos agresijos"

1060
(atnaujinta 15:04 2019.10.10)
Lietuvos valdantieji vėl ant skydo pakabins "Rusijos grėsmės" kaliausę, kad apiplėštų savo gyventojus iki paskutinio euro cento

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Lietuvos vyriausybė svarsto įvairius būdus, kaip padidinti valstybės biudžeto pajamas. Aplinkos apsaugos ministerija siūlo įvesti "taršių automobilių" mokestį, Finansų ministerija nori nuleisti neapmokestinamojo nekilnojamojo turto kartelę, o valdantieji "valstiečiai" nusprendė pakratyti bankų įstaigas. Atspėti, kam bus skirti pinigai, nėra sunku: nuo 2020 metų Lietuva gynybai ketina skirti daugiau nei 2% BVP ir netgi nori sukurti "finansinį rezervą", kad garantuotų tolesnį karinio biudžeto padidėjimą, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir prezidentas Gitanas Nausėda anaiptol nėra pagrindiniai "vanagai" Lietuvos politikoje, tačiau abu pritaria tezei, kad gynybos išlaidos turi būti padidintos iki 2,5% BVP.

Nausėda susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu metu pažadėjo, kad jo šalis ties tuo nesustos. Skvernelis apie tai vasarą kalbėjo šiek tiek konkrečiau: pasak jo, jau 2020 metais Lietuvos karinis biudžetas galėtų viršyti Šiaurės Atlanto aljanso standartus (kaip žinote, dabar Vašingtono sąjungininkų Europoje kartelė yra nustatyta ties 2 proc. riba).

Vyriausybės planus galutinai apibrėžė gynybos ministras Raimundas Karoblis — kitais metais gynybai numatyta skirti 2,02% BVP. Šį skaičių patvirtino Krašto apsaugos taryba. Tikėtina, kad ir Seime jie tai "prastums" be didelio vargo. Reikia — vadinasi, reikia.

Belieka tik nuspręsti, iš kur gauti pinigų.

Krašto apsaugos taryba jau turi atsakymą: papildomos lėšos gynybai turi būti skiriamos skolinantis. Kitaip tariant, reikia paimti kelių milijonų eurų dydžio paskolą. Biudžeto įstatymas leidžia tai padaryti. Neseniai Karoblis pasiūlė kitokį būdą: "Norint garantuotai pasiekti 2 proc., reikalingas finansinis rezervas, kuris užtikrintų įsipareigojimų vykdymą, neatsižvelgiant į ekonomikos augimo trukdžius".

Atrodo, 2% lygis jau pasiektas, tačiau gynybos ministras tvirtina, kad realus Lietuvos karinis biudžetas yra mažesnis.

Pasak jų, ekonomika augo sparčiau, nei prognozuota antrus metus iš eilės. Tik kažkodėl papildomų pinigų gynybai sustiprinti šioje "klestinčioje" ekonomikoje nėra — reikia ieškoti kreditorių.

Bent jau kol kas. Pasikeitus mokesčių įstatymams, padėtis gali pasikeisti.

Būdų padidinti valstybės biudžeto pajamas Lietuvoje ieško įvairios žinybos. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos ministerija neseniai inicijavo mokestį už taršius automobilius. Kuo daugiau anglies dioksido išmeta mašina, tuo daugiau teks mokėti. Dėl šios priežasties kasmet į biudžetą įplauks papildomi 29 mln. eurų.

Ministerijoje manoma, kad nauji mokesčiai padės kovoti su tarša. Tačiau naujovės oponentai abejoja, ar automobilių savininkai atsikratys taršių automobilių. Jau daugiau nei 45 tūkstančiai lietuvių yra pasirašę peticiją prieš naują mokestį, ragindami Seimą nepatvirtinti siūlomų pataisų.

Matyt, jie supranta, kad čia rūpinimusi aplinka net nekvepia — tiesiog reikia rasti naują biudžeto papildymo šaltinį.

Apie naujus projektus pranešama ir Lietuvos finansų ministerijoje. Čia siūloma peržiūrėti turto mokesčius. Šiandien turtas, kurio vertė yra iki 220 tūkst. eurų, nėra apmokestinamas, o Finansų ministerija nori nustatyti 100 tūkst. ribą. Be to, ketinama padidinti minimalų visų rūšių nekilnojamojo turto mokestį nuo 0,3% iki 0,5%.

Aršiausias kovas mokesčių "fronte" išprovokavo valdančioji partija — "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga". Kartu su koalicijos partneriais ji pasiūlė įvesti bankų turto mokestį.

Projekto autoriai turi daug kozirių. Pirmiausia jie apeliuoja į kitų Europos šalių, kuriose toks mokestis jau yra, patirtį (Didžioji Britanija, Prancūzija, Švedija ir kitos). Antra, bankininkai deklaruoja labai dideles pajamas — ką, jei ne juos, reikia "pakratyti"?

"Norėčiau jums priminti apie Lietuvoje veikiančių bankų ar jų filialų pelną: beveik 258 milijonai eurų. Tai didžiausias pelnas nuo 2009 metų", — apie tai kalbėjo Skvernelis.

Galiausiai numatoma įplaukų suma į valstybės biudžetą atrodo labai solidi — mes kalbame apie 100 milijonų eurų. Šį skaičių įvardijo įstatymo projektą parengę LVŽS koalicijos partneriai. Nors kai kuriems ekspertams tai atrodo labai brangu. Be to, ir pats ministras pirmininkas, pritariantis naujovei, tikėjosi kuklesnės sumos.

Žodžiu, argumentas, kad bankų turto mokestis labai padidins biudžetą, tebėra prieštaringas. Ši koncepcija taip pat susvyravo, nes bankininkai pareiškė, kad taikant mokestį, jie kels savo paslaugų kainas. Padidės visų rūšių paskolų įkainiai. Skvernelis tai vertino kaip bandymą šantažuoti, tačiau nieko konkretaus nepasakė. Ir ką jau čia pasakysi?

Laisvoje demokratinėje visuomenėje niekas netrukdo valdžios institucijoms sugalvoti vis naujų mokesčių finansų magnatams, tačiau šiems niekas netrukdo permesti mokesčių naštą ant paprastų piliečių pečių.

"Valstiečių" oponentai, beje, kaltina juos dėl to paties "grieko". Anksčiau mokesčių reformą ir spartesnį neapmokestinamųjų pajamų (NPD) augimą Lietuvoje inicijavo LVŽS, tačiau šiandien valdančioji partija siūlo sulėtinti šį procesą.

Anot liberalų atstovo Eugenijaus Gentvilo, kalbama apie "paslėptą dirbančiųjų mokamų mokesčių padidėjimą".

"Panašu, kad valdantieji nusprendė kurti ateities gerovę padidindami mokesčius dirbantiesiems, suteikdami vyriausybei platesnius įgaliojimus savo nuožiūra paskirstyti iš mokesčių mokėtojų surinktas lėšas", — piktinasi parlamentaras.

Ko tik nesigriebsi, kad tik gautum papildomą centą biudžetui! Gali ir "prisidengti", ir vaidinti, kad labai rūpiniesi aplinka, ir ginčytis su bankininkais.

Tačiau rasti pinigų — dar pusė bėdos. Juk dar reikia paaiškinti visuomenei, kodėl šios lėšos bus skirtos daugiausia Lietuvos kariniam biudžetui didinti, o ne švietimo, mokslo ir medicinos plėtrai.

Ir šiuo atveju Rusija, kaip visada, suteiks neįkainojamą paslaugą Lietuvos valdantiesiems.

Pastarieji vėl ant skydo pakabins "Rusijos grėsmės" kaliausę, kad apiplėštų savo gyventojus iki paskutinio euro cento.

1060
Tegai:
grėsmė, gyventojai, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva 2020 metais gynybai planuoja skirti daugiau nei 2% BVP
Nausėda susitiko su Lietuvoje gydomais Ukrainos kariais
Amerika "mūsų viskas": Lietuvos energetinė politika pilna tuščių lūkesčių
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 20:33 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6  (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos  valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Viačeslavas Titovas

Titovas: Lietuvos valdžia pažeidžia įstatymus, primesdama gyventojams vienintelį požiūrį

(atnaujinta 19:21 2020.07.03)
Šalies vadovybė reguliariai bando apriboti informacijos sklaidą, nors tai prieštarauja Konstitucijai, mano Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos valdžios bandymai apriboti informacijos sklaidą rodo atitolimą nuo demokratijos normų, interviu Sputnik Lietuva pasakė Klaipėdos politikas, buvęs Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomendavo Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) uždrausti "RT" kanalų transliavimą.

Anksčiau Latvijos nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) uždraudė septynių "RT" kanalų retransliavimą. Į uždraustų kanalų sąrašą pateko "RT", "RT HD", "RT Arabic", "RT Spanish", "RT Documentary HD", "RT Documentary", "RT TV". Po to LRTK nusprendė atsiliepti į kaimyninės šalies kvietimą taip pat pasielgti visoms kitoms ES narėms.

Klaipėdos politikas Viačeslavas Titovas konstatavo, kad tai ne pirmas kartas, kai šalies valdžia bando apriboti informacijos sklaidą.

"Pirmiausia noriu pasakyti, kad tai yra antikonstituciška, nes Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad žmonės turi teisę laisvai gauti, laisvai skleisti informaciją. Tai, be abejo, yra informacijos monopolija, man seniai nepatinka, kad skelbiamas kitoks, alternatyvus požiūris gyventojams, ir, mano manymu, tai, be abejo, yra gyventojų teisių suvaržymas, nes jie, mano manymu, turi visas teises pasirinkti žiniasklaidos priemones, kuriomis naudotis, gauti informaciją. Tai yra atitolimas nuo demokratijos normų, atitolimas nuo tradicinių valstybės raidos formų", — pareiškė jis.

Anot Titovo, tai ne paskutinis kartas, kai šalies vadovybė nepaiso Konstitucijos.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Konstitucija, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Dar šia tema
Kiseliovas pakomentavo RT draudimą Latvijoje
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Lietuva yra pasirengusi sekti Latvijos pavyzdžiu — uždrausti RT kanalų transliaciją
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas
Pienas

Sprogusis mišinys: produktai, kurių negalima vartoti su pienu

(atnaujinta 19:22 2020.07.03)
Įdomu, kad produktų deriniai, kurie gali pakenkti žmogaus organizmui, yra žinomi visiems nuo vaikystės

Šiandien beveik nėra tokio produkto, kuris keltų tiek klausimų, kiek pienas. Garsūs dietologai seniai susiskirstė į dvi stovyklas: vieni tvirtina, kad su amžiumi mažėja žmogaus organizmo gebėjimas įsisavinti laktozę, kiti tvirtina, kad pienas, kuriame gausu baltymų, yra nepakeičiamas produktas mitybos racione, o augalinės kilmės produktų pasirinkimas — pagrindinė šiuolaikinių žmonių klaida .

Nepaisant nuomonių nesutarimo, abi pusės sutaria, kad yra tam tikrų maisto produktų sąrašas, kurių nereikėtų maišyti su pienu, jei norite išsaugoti savo sveikatą ir sėkmingai užbaigti savo dietą. Įdomu tai, kad į šią kategoriją įeina kombinacijos, pažįstami visiems nuo vaikystės.

"Sprogusio mišinio" įprastų rūšių sąrašas

  • Pienas ir kava. Šis derinys galima pavadinti sąlyginiu trigeriu, nors specialistai teigia, kad veikiant baltymams kofeino poveikis neutralizuojamas. Paprasčiau tariant, jei norite įgauti žvalumo kavos puodeliu, geriau nepilti į ją pieno, kitaip rizikuojate sulaukti priešingo mieguistumo efekto.
    Бариста делает кофе в кафе
    © Depositphotos / AllaSerebrina
    Kava su pienu
  • Pienas ir žalioji arbata. Ta pati istorija yra su garsiausiu antioksidantu, kurio poveikis smarkiai sumažėja veikiant pienui. Dar vienas tokio "mišinio" trūkumas —gėrimo gebėjimo išplėsti kraujagysles sumažėjimas.
  • Pienas ir jūros gėrybės. Makaronų pasta su grietininiu padažu ir jūros gėrybės ar žuvys yra dar vienas mėgstamas gurmanų derinys, kuris gali sukelti diskomfortą virškinamajame trakte. Problema ta, kad kai du baltymai susiduria, organizmas yra per daug prisotintas baltymų ir gali tiesiog nesugebėti susidoroti su tokiu krūviu.
    Молочные и морепродукты
    © Depositphotos / belchonock
    Pienas ir jūros gėrybės
  • Pienas ir kiaušiniai. Dar vienas netikėtas "baltymų smūgio" variantas — pienas kiaušinių ir sūrio kompanijoje. Štai kodėl ekspertai primygtinai rekomenduoja ruošti omletą nepridedant pieno arba net pakeisti jį virtais kiaušiniais.
  • Pienas ir vaisiai. Vaisius reikia valgyti atskirai nuo pagrindinių valgio priėmimų, nes jie sunkiai 5sisavinami kartu su bet kokiu maistu. O pieniniai desertai su vaisiais po pietų — smūgis kasai, sukeliantis rėmenį ir diskomfortą.
    Клубника с молоком
    Pienas ir braškės
  • Pienas ir daržovės. Daržoves taip pat galima pavadinti ne pačia geriausia kompanija pieno produktams. Agurkai, pomidorai, cukinijos, morkos — visi jie gerai dera su mėsos gaminiais, tačiau su pienu nedraugauja.
Tegai:
sveika mityba, pienas
Temos:
Medicina ir sveikata