Priešraketinės gynybos sistemos bandymai JAV

Deputatas: Rusija "atvėsino karštakošius" Norvegijoje priešraketinės gynybos klausimu

72
(atnaujinta 16:57 2019.10.11)
NATO bandė paskatinti karalystę prisijungti prie priešraketinės gynybos sistemos, tačiau Maskvos argumentai, kodėl to nereikėtų daryti, buvo įtikinamesni, mano Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jurijus Švytkinas

VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jurijus Švytkinas interviu Sputnik radijui Norvegijos valdžios institucijų sprendimą atsisakyti prisijungti prie NATO priešraketinės gynybos skydo pavadino sveiko proto triumfu.

Anksčiau leidinys "Klassekampen" pranešė, kad išanalizavusi saugumo politiką, Norvegijos valdžia nusprendė nepirkti įrangos, reikalingos šaliai prisijungti prie NATO "raketų skydo" kūrimo.

Leidinyje pažymima, kad daugelį metų Norvegijos valdžia rėmė aljanso sprendimą sukurti gynybos sistemą, tačiau kartu pasisakė prieš tai, kad JAV naudotų bloką savo priešraketinės gynybos planų įgyvendinimui. Šalies vadovybės teigimu, šis pirkinys gali neigiamai paveikti santykius su Maskva.

Švytkinas pažymėjo, jog anksčiau Vakarai bandė paveikti Norvegijos sprendimą dėl jos galimo prisijungimo prie NATO priešraketinės gynybos sistemos, paskelbdami žiniasklaidoje melagingą istoriją apie Rusijos GRU specialiųjų pajėgų išlaipinimą karalystėje, kad surengtų diversinius veiksmus.

"Mes suprantame, kad Norvegija — tai NATO šalis, ir, be abejo, tie viršutinės ribos jutikliai, tos raketos, kurias turėjo įdiegti Norvegija, jie būtų įtraukti į priešraketinės gynybos sistemą", — pasakė deputatas.

Tačiau, kaip pabrėžė Švytkinas, didesnį poveikį Norvegijos valdžiai turėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimas apie veidrodinį atsaką tokių sistemų dislokavimo atveju.

Deputato manymu, tai "atvėsino karštakošius" Norvegijos vadovybėje ir ji galiausiai nusprendė neapsunkinti santykių su Maskva ir "nekelti pavojaus Norvegijos žmonėms dėl kokių nors NATO šalių ir kitų ten esančių interesų".

Švytkinas taip pat pažymėjo, jog karalystė puikiai supranta, kad jokia "Rusijos grėsmė" neegzistuoja.

"Jie taip pat turi atitinkamus žvalgybos duomenis, analitinę informaciją, supranta, kad Rusija jokiu būdu neketina pulti Norvegijos ar kitos valstybės, o ši priešraketinės gynybos sistema reikalauja atitinkamų finansinių išlaidų, karinio biudžeto. Todėl čia sveiko proto politika, manau, nugalėjo", — apibendrino jis.
72
Tegai:
priešraketinės gynybos sistema, NATO, Norvegija, Rusija
Dar šia tema
NATO pareiškė apie JAV sankcijų prieš "Nord Stream-2" žalą
Ekspertas: JAV turėtų šimtą kartų pagalvoti, prieš provokuodamos Rusiją pratybomis
JAV žiniasklaida palygino tankų skaičių NATO ir Rusijoje
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Bukarešto devynetuko viršūnių susitikime

Nausėda pareiškė, kad Rusija išlieka pagrindine grėsme NATO

(atnaujinta 19:15 2021.05.10)
Pasak Lietuvos prezidento, Rusijos "karinė grėsmė" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą

VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į "Bukarešto devynetuko" valstybių vadovus, JAV prezidentą Džo Baideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos veiksmai skatina NATO šalis skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

"Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO", – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus "iššūkius" atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.

Pasak Lietuvos vadovo, Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.

Президент Литвы Гитанас Науседа на заседании с участникам саммита Бухарестской девятки
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda "Bukarešto devynetuko" viršūnių susitikime

Pasak prezidento, "augančias Rusijos karines grėsmes" gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange, todėl NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.

Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.

Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.

"Prasidėjęs "NATO 2030" procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką", – sakė Nausėda.

Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.

"Bukarešto devynetuką" sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.

Pastaruoju metu Vakaruose dažnai pasisakoma apie "Rusijos grėsmę". Rusijos Federacija į tai ne kartą atsakė, kad neketina nieko pulti, o pareiškimai apie "Rusijos agresiją" yra naudojami kaip pasiteisinimas dislokuoti daugiau NATO karinės technikos šalia Rusijos sienų. 

Pasak Vladimiro Putino, kaltinimai Maskvai dėl agresijos — "pramanas tų, kurie nori pasipelnyti iš savo, kaip avangardo, vaidmens kovoje su Rusija, gauti tam tikrų premijų ir lengvatų".

Tegai:
Gitanas Nausėda, NATO
Dar šia tema
Baidenas negaus "kolektyvinių" Vakarų mandato derėtis su Putinu
NATO vadovas paskelbė apie Rusijos "karinį buvimą" prie sienos su Ukraina
"Akivaizdus melas": karo ekspertas apie NATO signalą Rusijai
Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje
Pratybos Klainingrado srityje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas įvertino Suomijos žvalgybos pranešimą apie Rusijos veiklą Europoje

(atnaujinta 20:39 2021.05.09)
Anksčiau išplatintos ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje"

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Suomijos karinė žvalgyba, kuri paskelbė ataskaitą apie Rusijos karinę veiklą Europoje, dirba visuomenei, pačioje ataskaitoje jau yra žinomi faktai — Rusija yra priversta sustiprinti savo kariuomenę, nes siekia apsaugoti interesus, tiki Tarptautinio diskusijų klubo "Valdai" ekspertas Artiomas Kurejevas.

Anksčiau Suomijos gynybos ministerija paskelbė ataskaitą apie šalies karinės žvalgybos veiklą, apimančią Rusijos karinės veiklos Europoje vertinimą.

Dokumentas susijęs su įtampos stiprinimu regione dėl "grįžimo prie jėgos politikos". Ataskaitos autoriai teigia, kad "Rusija parodė pasirengimą ir norą naudoti ginkluotąsias pajėgas, kur tai būtina pasiekti savo tikslų, įskaitant ir Europoje". Tai jų nuomone, "sustiprino konfrontaciją ir karinę veiklą Baltijos jūros regione".

"Suomijos karinė žvalgyba paprastai pradėjo dirbti visuomenei. Dažniausiai tai yra civilinių specialiųjų paslaugų prerogatyva, sakykime, mūsų Baltijos kaimynai kasmet išleidžią ataskaitas, kur jie rašo apie grėsmes savo šalims. Finai padarė visiškai objektyvią ataskaitą, paremtą gerai žinomais faktais: Rusija yra priversta stiprinti savo kariuomenę, Rusija yra pasirengusi ginti savo interesus Arktyje, Rusija naudoja savo karius, kad apsaugotų savo interesus", — sakė ekspertas RIA Novosti.

Pasak Kurejevo,"įdomiau ne pats ataskaita, tačiau tai, kad Suomijos vadovybė nusprendė nustatyti tam tikrą bendrą jo dalį atviroje prieigoje, kuo nebuvo padaryta anksčiau". "Skirtingai nuo civilinių specialiųjų paslaugų, kariuomenė tradiciškai lieka šešėlyje. Tačiau Suomijos vadovybė, matyt, nori parodyti rinkėjus į maksimalų atvirumą, todėl užsiima tokia PR", — pažymėjo politologas. Pasak jo, "ataskaitoje nėra provokuojančių pareiškimų".

Pasisakymai apie "Rusijos grėsmę" periodiškai skamba iš Vakarų politikų. Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nepuls jokios NATO šalies. Pasak Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos vadovo Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neturi planų pulti, bet tiesiog naudojasi prielaida, siekdamas dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų šalia Rusijos sienų. Maskva ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Aljanso pajėgų padidėjimo Europoje.

Tegai:
Suomija, Rusija
Transformatorių pastotė

"Litgrid" rekonstruoja pastotę beveik 900 tūkstančių eurų

(atnaujinta 09:08 2021.05.11)
Pabrėžiama, kad atliekant statybos darbus, bus atnaujinta skirstomoji įranga, pakeista transformatoriaus grandinė

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius "Litgrid" pasirašė Salotės transformatorių pastotės Vilniuje projektavimo ir rekonstravimo sutartį, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Sutartis su rangovu buvo pasirašyta balandžio 21 dieną. Viešųjų pirkimų konkursą laimėjo "APS grupė".

Planuojama, kad rekonstrukcijos metu bus atnaujinta 110 kW galios pastotės skirstykla Bitėnų gatvėje. Transformatoriaus grandinė bus pakeista. Rekonstrukcija padidins elektros perdavimo patikimumą rytinėje Lietuvos dalyje ir sumažins tinklo eksploatavimo išlaidas.

Projekto kaina — 889 tūkstančiai eurų. Jis įgyvendinamas padedant "Litgrid".

Rekonstrukciją planuojama baigti 2023 metais.

Tegai:
ekonomika, Litgrid