Maskva, archyvinė nuotrauka

Politologas: Baltijos šalių rusofobai "kovos" su Rusija, kol jiems tai bus mokama

53
(atnaujinta 22:48 2019.10.12)
Kovai su Maskva skiriami pinigai, įskaitant komercinius pinigus, taigi, antirusiškos nuotaikos klestės tol, kol nebeliks finansavimo, sako politikos analitikas Aleksandras Asafovas

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Baltijos šalyse "kova su Rusijos grėsme" niekada nesibaigs, teigia politikos analitikas Aleksandras Asafovas.

Anot jo, rusofobai iš Lenkijos ir Baltijos šalių daro viską, kad primestų savo antirusiškas pažiūras Europai.

"Šis blokas nuolat rengia įvairias rezoliucijas, tyrimus, pareiškimus ir reikalavimus apriboti fantomišką Rusijos kišimąsi, kurio iš tikrųjų nėra, tiek jų šalių, pirmiausia Lenkijos ir Baltijos valstybių, tiek visos Europos reikaluose. Paprastai jos grindžia savo idėjas ne mažiau absurdiškais įvairiais tyrimais, aišku, reikalaujant pinigų kovai... ir, žinoma, visų pirma reikalauja uždrausti "Sputnik radijo" ir Rusijos IT įmones, kurios joms yra kišimosi simboliai", — interviu Sputnik radijui sakė jis.

Taip politologas pakomentavo Europos Sąjungos politikų raginimą sukurti "veiksmingą, greitą ir patikimą kovos su Rusijos dezinformacija strategiją".

Asafovas pabrėžė, kad kova su Rusija vyksta jau seniai, tačiau, pasak jo, "apskritai Europos visuomenė nepritaria šių Europos deputatų ir jų rėmėjų "kūrybiniam impulsui".

Politologas pažymėjo, kad nereikėtų užmiršti, jog rusofobai sako tiksliai tai, už ką jiems buvo sumokėta.

"Nepaisant to, žmonės dirba, kova su Rusija yra pagrindinis jų apmokamas darbas, todėl jie ir toliau rengs įvairius pareiškimus, dokumentus, reikalavimus, kalbas įvairiose vietose, įskaitant Europos Komisiją ir Europos Parlamentą, ir taip toliau. <…> Kol bus skiriami pinigai kovai su Rusija, įskaitant komercinius pinigus, šie žmonės bus paklausūs, jų darbas bus paklausus", — apibendrino Asafovas.

Pastaruoju metu Vakaruose labai paplitusi informacinio karo su Rusijos žiniasklaida tema. 2016 metais Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją "Dėl ES strateginės komunikacijos, siekiant neutralizuoti prieš ją nukreiptą trečiųjų šalių propagandą". Dokumente teigiama, kad Rusija tariamai teikė finansinę paramą opozicinėms ES politinėms partijoms ir organizacijoms. Maskva šį dokumentą pavadino demokratijos sampratos Europos visuomenėje ir parlamentarizmo sumenkinimu.

Lietuvoje dažnai raginama apriboti žiniasklaidos priemonių, prieštaraujančių Vilniaus politikai, transliaciją. Pavyzdžiui, reguliariai keliamas klausimas dėl Rusijos televizijos kanalų transliacijos nutraukimo. Priežastis ta, kad jie pateikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo". Rusijos žurnalistų galimybės dalyvauti oficialiuose renginiuose taip pat yra ribotos.

Be to, Vakarai nuolat skelbia didėjančią "Rusijos grėsmę". Visų pirma, Rytų Europos šalys, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, prašo NATO sudaryti karinius kontingentus.

Maskva pažymėjo, kad per pastaruosius kelerius metus aljanso karių skaičius išaugo septynis kartus. Gynybos išlaidos taip pat auga dalyvaujančiose šalyse — pernai jos viršijo vieną trilijoną dolerių, tai yra 22 kartus daugiau nei Rusijos išlaidos šioje srityje.

53
Tegai:
dezinfekavimas, propaganda, rusofobija, Baltijos šalys
Dar šia tema
Raudonoji grėsmė. Kokiomis "siaubo istorijomis" apie Rusiją gąsdina Vakarų žiniasklaida
Kova dėl Rusijos žiniasklaidos: koks buvo Baltijos rusų tautiečių forumas
EP ragina socialinius tinklus kovoti su "pavojinga Rusijos propaganda"