Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda siūlo pataisas, kurios leis sparčiai didinti senatvės pensijas

277
(atnaujinta 21:57 2019.10.12)
Lietuvos vadovas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą ir Seimui teikia trijų įstatymų pakeitimo projektus

VILNIUS, spalio  12 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda siūlo trijų įstatymų pakeitimo projektus, leisiančius užtikrinti spartesnį pensijų didinimą ir taip reikšmingai sumažinti skurstančių senyvo amžiaus žmonių skaičių, praneša Prezidentūros kanceliarija.

Kartu teikiamuose įstatymų projektuose numatyti ir tam būtini valstybės biudžeto šaltiniai.

Nausėda pateikė Seimui pakeitimus po diskusijų su verslo asociacijų, profesinių sąjungų bei dirbančius žemės ūkio srityje vienijančių organizacijų atstovais.

Prezidento teikiamuose siūlymuose Socialinio draudimo pensijų įstatymui numatyta, kad bazinės pensijos augimas kitąmet bei 2021 metais būtų penktadaliu spartesnis, nei buvo numatyta iki šiol, kartu ženkliai viršytų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempą šalyje. Nuoseklus pensijų didinimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia net 41,7 procento.

Kartu Seimui siūloma prie standartinio gyventojo pajamų mokesčio tarifo (20 proc.) priartinti mokesčių tarifus, taikomus gyventojo pajamoms iš kapitalo prieaugio, dividendų aukštoms pajamoms iš individualios veiklos. Pastariesiems šiuo metu taikomas 15 proc. mokestinis tarifas. Prezidento siūlymu, smulkųjį ir vidutinį verslą vystantiems gyventojams aktualus individualios veiklos pajamų iki 35 tūkst. eurų per metus apmokestinimas nebūtų keičiamas.

Siekiant užtikrinti biudžeto pajamas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti, Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams. Reikšmingą lengvatą akcizui siūloma išsaugoti atsižvelgiant į specifiškumą ir riziką žemės ūkyje bei įvertinant šio sektoriaus istorinę svarbą Lietuvos vystymuisi, taip pat įvertinus faktą, kad lengvatos egzistuoja ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Prezidento teikiami siūlymai Seime turėtų būti svarstomi kartu su kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, numatant viso paketo įsigaliojimą nuo 2020 metų pradžios.

Anksčiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pažadėjo, kad kitais metais senatvės pensijos padidės 8,11 procento iki 374 eurų, o o vidutinė pensija su būtinuoju stažu — iki 395 eurų.

Anksčiau Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad 2018 metais respublikoje apie 645 tūkst. gyveno žemiau skurdo ribos. Šis skaičius siekė 22,9 procento ir, palyginti su 2017 metais, nepasikeitė.

2019 metų pradžioje statistikos agentūra "Eurostat" paskelbė tyrimą, pagal kurį Lietuva yra tarp penkių šalių, turinčių aukščiausią skurdo rizikos lygį Europoje. Baltijos šalys taip pat užėmė aukštą vietą ES šalių reitinge, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

Lietuvos gyventojai mažiau nei kitų Baltijos šalių piliečiai rūpinasi savo finansine gerove senatvėje. "Luminor" banko tyrimas parodė, kad lietuviai, palyginti su kitais, rečiau taupo pensijai, nors ir nerimauja dėl ateities.

Kaip pensininkai gyvena ES
© Sputnik /
Kaip pensininkai gyvena ES
277
Tegai:
mokesčiai, pataisos, pensijos, Gitanas Nausėda, Lietuva
Dar šia tema
Senjorams — lengvata užsakant asmens dokumentus
Landsbergis pasakė, kad "Lietuvos gerovė" bus atidėta
Lietuvoje išgalvojami nauji mokesčiai apsaugai nuo "Rusijos agresijos"
Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu, nuotrauka iš įvykio vietos

Nausėda ragina Vyriausybę sparčiau didinti senatvės pensijas

(atnaujinta 12:34 2020.07.04)
Lietuvos vadovas pagyvenusių žmonių gerovę šalyje pavadino vienu iš savo veiklos prioritetų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pensijų indeksavimas turėtų būti tęsiamas, o senatvės pensijos turėtų augti sparčiau, nepaisant pandemijos sukeltų problemų, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Tai būtina sąlyga norint mažinti pagyvenusių asmenų skurdo riziką ir nekartoti prieš dešimtmetį vykusios krizės klaidų. Šalies vadovas paragino Vyriausybę kaip įmanoma greičiau viešai diskusijai pateikti pasiūlymus dėl indeksavimo mechanizmo pokyčių, užtikrinančių spartesnį pensijų augimą", — rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministru Linu Kukuraičiu ir Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, pensininkų sąjungos "Bočiai" ir Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos atstovais. Susitikime aptarti aktualiausi šalies senjorams kylantys klausimai dėl senatvės pensijų augimo ir indeksavimo nuo 2021 metų, dėl socialinių paslaugų prieinamumo bei sėkmingo senėjimo politikos.

Pasak Nausėdos, kompleksiškas senyvo amžiaus žmonių gerovės augimas yra vienas iš jo veiklos prioritetų, o senatvės pensijų didinimas yra ir teisingumo klausimas.

"Nuoseklus pensijų augimas leistų sumažinti skurdo lygį tarp senatvės pensininkų, kuris šiuo metu siekia beveik 42 proc. ir raudona spalva mums signalizuoja, kad senyvo amžiaus asmenų padėtis turi būti gerinama sparčiai ir iš esmės", — susitikimo metu pabrėžė šalies vadovas.

Lietuvoje pakeitimo norma — vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis — yra apie 42 procentus. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis — apie 61 procentą. Šalies vadovas akcentavo, kad reikia išsikelti tikslą ir nubrėžti aiškų standartą, kad minimali pensijų pakeitimo norma šalyje būtų50 procentų. Ir šį tikslą, anot jo, reikia pasiekti maksimaliai greitai.

Dar pernai prezidentas pateikė Seimui pensijų įstatymo pakeitimus, siekiančius nustatyti principą, kuriuo vadovaujantis pensijos gali būti didinamos daugiau, nei numatyta pagal galiojančią indeksavimo tvarką. Prezidento teigimu, svarbiausias instrumentas pensininkų skurdui mažinti — spartesnis, nei esantis, pensijų didinimas.

Pranešime pabrėžiama, kad prezidento ir jo komandos aktyvus darbas šalies regionuose atskleidė dar vieną opią ir vis augančią problemą — socialinių paslaugų senjorams trūkumą. Šalyje vis dar stinga vietų senelių globos namuose ir dienos centruose, taip pat pagalbos senjorams į namus, integralios slaugos ir globos į namus. Paslaugų įvairovės trūkumas ir eilių problema signalizuojama daugelyje savivaldybių.

Nuo šių metų Lietuvoje senatvės ir neįgalumo pensijos padidėjo daugiau nei devyniais procentais. Tokiu būdu senatvės pensija yra 377 eurai, su būtinuoju stažu — 399 eurai. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos bazinei pensijai indeksuoti skirta 15,9 milijono eurų arba vidutiniškai 3,5 euro vienam asmeniui.

Tegai:
pensijos, Gitanas Nausėda
Kuršių nerija

Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje

(atnaujinta 23:43 2020.07.03)
URM paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministerija perdavė verbalinę notą Rusijos ambasadai Vilniuje dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos dėl nustatytų rimtų aplinkosauginių pažeidimų Baltijos jūros kontinentiniame šelfe esančioje naftos gavybos platformoje D-6, praneša URM spaudos tarnyba.

"Notoje išreikštas gilus susirūpinimas dėl aplinkosauginių pažeidimų, kuriuos naftos gavybos platformoje D-6 nustatė valstybinė Rusijos gamtinių išteklių priežiūros agentūra "Rosprirodnadzor", — teigiama pranešime.

Užsienio reikalų ministerija paprašė pateikti detalią informaciją bei paaiškinimą dėl "Rosprirodnadzor" atlikto tyrimo ir platformoje galimai įvykusių aplinkosauginių incidentų, kurių metu galėjo būti padaryta žala Baltijos jūros ir jos pakrančių ekosistemoms.

Baltijos jūroje 2004 metais pastatyta ir pradėta eksploatuoti naftos gavybos platforma D-6 (arba "Kravcovskoje") yra Rusijos kontinentiniame šelfe, 5 km atstumu nuo Lietuvos-Rusijos valstybinės sienos bei už 22,5 km nuo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktos Kuršių nerijos.

Birželio pradžioje "Rosprirodnadzor" atskleidė įstatymų dėl žemės gelmių, kontinentinio šelfo, aplinkos apsaugos, atmosferos apsaugos, gamybos ir vartojimo atliekų pažeidimus. Tai paaiškėjo atlikus "LUKOIL-Kaliningradmorneft", plėtojančio Kravcovskio telkinio eksploataciją, dokumentų auditą.

Tegai:
Baltijos jūra, Lietuvos respublikos užsienio reikalų ministėrija (URM), Rusija, Lietuva, ekologija
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai