JAV kariai, archyvinė nuotrauka

JAV išdavė kurdus išduos ir Baltijos šalis

835
(atnaujinta 17:31 2019.10.14)
Amerikiečiai parodė, kad jų karinė gynyba visiškai bevertė: jie yra pasirengę bet kurią akimirką išduoti savo sąjungininkus vien dėl to, kad yra per daug tingūs spręsti jų problemas

VILNIUS, spalio 14 — Sputnik. Turkijos kariuomenė rengia puolimą Sirijos Kurdistane, kurį remti JAV atsisakė. Kurdų tragediją stebi visas pasaulis, nes regionų istorija turi globalių padarinių. Amerikiečiai parodė, kad jų karinė gynyba visiškai bevertė: jie yra pasirengę bet kurią akimirką išduoti savo sąjungininkus vien dėl to, kad yra per daug tingūs spręsti jų problemas, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

JAV prezidentas Donaldas Trampas paskelbė apie amerikiečių pajėgų pasitraukimą iš Sirijos. Spalio 7 dieną JAV ginkluotosios pajėgos pradėjo trauktis iš su Turkija besiribojančių Arabų Respublikos regionų, kuriuose daugiausia gyvena kurdai, kurie pasisako už savo nacionalinės valstybės — Kurdistano — sukūrimą.

Sirijos šiaurėje kurdai sugebėjo įsitvirtinti ir kontroliuoti didelę teritoriją prie pietinės Turkijos sienos. Pastarajai kurdų stiprėjimas labiausiai kėlė nerimą, nes nepriklausomo Kurdistano sukūrimas prilygsta Turkijos valstybės žlugimui. Todėl Ankara Sirijos kurdų savigynos vienetus vadina teroristine organizacija, kuri turi būti sunaikinta, iki kol ši "infekcija" peržengs sieną ir sukels pilietinį karą pietų Turkijoje.

Turkijos lyderis Redžepas Tajipas Erdoganas būtų tai padaręs jau seniai, jei nebūtų buvę ilgalaikės kurdų nacionalistinio judėjimo paramos iš JAV. Amerikiečiai kurdams padėjo ginklais, pinigais ir karo instruktoriais, o karo Sirijoje metu netgi įvedė savo karinį kontingentą į šiaurinius respublikos regionus.

Kurdai beveik tikėjo, kad turint amerikiečių bazę ir Amerikos diplomatinę paramą, nepriklausomos Kurdistano sukūrimas yra visai šalia.

Tačiau dabar JAV išveda kariuomenę iš Šiaurės Sirijos, o Turkijos kariuomenė skuba užpildyti laisvą geopolitinį vakuumą: Erdoganas davė įsakymą vykdyti karinę operaciją prieš Sirijos kurdus, kai tik buvo paskelbtas Trampo sprendimas, o dabar turkų tankai jau važiuoja per Siriją.

Amerikiečiai iš esmės išdavė sąjungininkus, ir tai jie tiesiogiai pareiškia. Kurdų pajėgų lauko vadai per vaizdo konferenciją su juos paliekančia amerikiečių komanda šaukė Donaldo Trampo atstovui: "Tu mus pardavei" ir raudojo, jog "jie jau įpratę prie to, kad Vakarai nuolat juos išduoda".

Įdomiausia tai, kaip buvo priimtas sprendimas palikti kurdų sąjungininkus akis į akį su Erdoganu.

"Dabar kurdai kovoja už savo kraštą. Jie kovoja už savo kraštą. Ir kaip kažkas šiandien rašė labai gerame straipsnyje, jie nepadėjo mums per Antrąjį pasaulinį karą, ir nepadėjo mums su Normandija", — rašė JAV prezidentas "Twitter" ir pridūrė: "Mes išleidome milžiniškas sumas kurdams aprūpinti amunicija, ginklais, teikėme papildomą finansavimą."

Tai yra, svarbiausia — norėti išduoti, o pateisinimą savo išdavystei Baltieji rūmai visada ras. Amerikiečiams nepadėjo išsilaipinti Normandijoje — tai yra beveik universalus pasiteisinimas, kodėl jie atsisako teikti karinę apsaugą. O kur buvo estai ar lietuviai per išsilaipinimą Normandijoje? Spruko nuo Raudonosios armijos, pasirėdę SS uniformomis, žudė žydus ir tikrai nepadėjo amerikiečiams nugalėti Hitlerio.

JAV įrodė, kad sugeba išduoti sąjungininkus vienu mygtuko paspaudimu: pasinaudoja jais savo geopolitiniuose žaidimuose ir išmeta kaip panaudotus prezervatyvus.

Sirijos kariai
© Sputnik / Дмитрий Виноградов

Ir tai būdinga būtent Valstijoms, o ne konkrečiai Donaldo Trampo politikai. Dabartinis JAV prezidentas laimėjo rinkimus su pažadais atitraukti "savo vaikinus" nuo visokių "smirdančių skylių", nespręsti svetimų problemų ir nedalyvauti "nesibaigiančiuose karuose" už 7 tūkstančių mylių nuo gimtosios žemės.

Todėl tokie veiksmai kaip kurdų išdavystė ne tik nemažina Amerikos prezidento populiarumo, bet ir tenkina šalininkus už jo nugaros. Juk Trampas daro tai, ką pažadėjo. O Baltųjų rūmų šeimininko oponentai kažkodėl nesistengia patraukti jo priešininkų balsų žadėdami siųsti amerikiečių kareivius į visas pasaulio šalis, kad jie neštų demokratiją, žmogaus teises ir apsaugą nuo Kinijos, Irano ar Rusijos grėsmių.

Vidaus problemų sprendimas vietoje svetimų karų yra bene vienintelis klausimas, kuriuo visi vieningai sutaria susiskaldžiusioje ir draskomoje prieštaravimų Amerikos visuomenėje.
Todėl Amerikos sąjungininkai labai aiškiai suvokia būsimos Amerikos išdavystės perspektyvą.

"Savi marškiniai, kaip žinote, yra arčiau kūno, todėl kyla svarbus klausimas — ar Trampas taip pat gali atsisakyti Europos sąjungininkų? Dabar Trampas dažnai giria Lenkiją, atšaukia vizas ir laiko ją pavyzdžiu kitiems. Kurdai taip pat buvo atsidavusių kovoje su islamo terorizmu pavyzdys", — rašo didžiausias Lenkijos leidinys "Rzeczpospolita". Ir daro išvadą: "Mes visada bijosime Amerikos išdavystės. Nepriklausomai nuo to, kas ten bus prezidentas “.

Tuo tarpu valdančiosios Lenkijos partijos "Teisė ir teisingumas" ruporas nesiūlo persvarstyti Lenkijos užsienio politikos dėl to, kad užjūrio sąjungininkė — vienintelė viltis ir parama — pasirodo, gali durti peiliu į nugarą. Vietoj to "Rzeczpospolita" rašo, kad reikia kuo daugiau bendrų interesų su JAV. Tokiu atveju bet kuris Amerikos prezidentas įvertins sąjungininkus.

Argumentas, regis, kilęs iš nevilties. Artimuosiuose Rytuose amerikiečiai turi bent du akivaizdžius interesus: naftą ir Izraelį. Nepaisant to, Baltieji rūmai lengvai ir rūpestingai išdavė vieną pagrindinių savo sąjungininkų regione. Dėmesio, klausimas yra toks: kokie JAV interesai Rytų Europoje? "Rusijos sutramdymas"? Tai reikalinga sąjungininkams, o ne Vašingtonui: Trampas Rusijos atžvilgiu turi savų planų, kuriuose konfrontacija su Maskva dėl Rytų Europos palydovų nenumatyta.

Kuo stipriau Lenkija, Baltijos šalys ir kiti Amerikos gerbėjai Rytų Europoje griebs "dėdę Semą" už rankovės, šauks apie "Rusijos grėsmę" ir reikalaus vis daugiau amerikiečių tankų, granatsvaidžių ir specialiųjų pajėgų, tuo didesnė tikimybė, kad Amerika juos išduos, palikdama galimybę Rusijai savarankiškai susitvarkyti.

Ir liūdniausia šioms šalims yra tai, kad Rusija iš tikrųjų bus priversta su jomis aiškintis. Nes tos pačios Baltijos šalys verčia Maskvą domėtis jomis.

Nuo pat pradžių Rusijos Federacijai Baltijos šalys — Dievo užmiršta provincija, dviguba Vakarų ir Rytų periferija — neįdomios ir nereikalingos. Tačiau trys kaimyninės šalys, kurios nuolat kursto ir bando "parduoti" konfliktą, kuria savo pozicijas tarptautinėje arenoje demonizuodamos rytinę kaimynę, reikalauja iš NATO sąjungininkų vis labiau militarizuoti Rusijos sieną ir pačios Rusijos ir Vakarų bendradarbiavimo galimybes suvokia kaip grėsmę jų interesams, ir tai problema.

Be to, tai yra JAV problema. Tokie netinkami sąjungininkai šiuo metu gali įtraukti JAV į visiškai nereikalingą konfliktą ir priversti amerikiečius gintis ir saugoti save tūkstančius mylių nuo gimtosios žemės. Ar to reikia amerikiečiams? Nereikia. Todėl jie lengvai atiduotų Baltijos šalis Rusijai.

835
Tegai:
gynyba
Dar šia tema
"Neaiškios NATO pratybos": koks yra Baltijos vaidmuo "priešakinėje pozicijoje"
Trampas pareiškė, kad yra pasirengęs įvesti sankcijas Turkijai
Trampas: Kinija jau pradėjo vykdyti prekybos susitarimą su JAV
JAV Kongreso narys pasveikino JAV Karines jūrų pajėgas nuotrauka su Rusijos kreiseriu
JAV pateiks rezoliuciją, raginančią atšaukti kariuomenės išvedimą iš Sirijos
ET Briuselyje, archyvinė nuotrauka

Lietuva ir Estija susitarė susivienyti siekdamos didesnio finansavimo ES

(atnaujinta 21:14 2020.07.09)
Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Lietuva ir Estija sutarė bendradarbiauti siekdamos didesnio finansavimo Baltijos šalims pagal daugiametį Europos Sąjungos biudžeto planą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda kalbėjosi telefonu su Estijos ministru pirmininku Juriu Ratu. Politikai aptarė pasirengimą liepos 17 dieną numatytoms Europos Vadovų Tarybos deryboms, Astravo AE saugumą, projekto, skirto sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais, įgyvendinimą, kovą su dezinformacija ir bandymus perrašyti istoriją.

"Vadovai sutarė derybose siekti tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencijos, didesnio finansavimo Sanglaudos politikai ir projekto "Rail Baltica" įgyvendinimui. Taip pat vadovai atkreipė dėmesį į didesnio finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimo svarbą", — rašoma pranešime.

Pokalbio metu Nausėda padėkojo Estijos ministrui pirmininkui už tai, kad jis atkreipė daugiau ES dėmesio į Astravo AE saugos klausimus ir palaikė iniciatyvą, kuria siekiama užkirsti kelią "nesaugių" elektrinių gaminamos elektros patekimui į ES vidaus rinką.

Dabartiniame ES biudžeto projekte siūloma sumažinti Sanglaudos fondą. Nuo 2021 metų Briuselis ketina sumažinti subsidijas Baltijos šalims, kurios palies ūkininkus ir svarbius infrastruktūros projektus, tame tarpe "Rail Baltica" ir respublikos energetikos sistemų sinchronizavimą su kontinentine Europa.

Lietuva gali prarasti iki 27 procentų išmokų. Vilnius mano, kad naujojo biudžeto sąlygos yra nepriimtinos.

Tegai:
Estija, Lietuva, Europos Taryba
Dar šia tema
Naujas draugas geriau už du senus. Lietuvai daugiau ne pakeliui su Latvija ir Estija?
Estija tikisi iš EK papildomo Astravo AE saugos įvertinimo
NATO kariškiai Lenkijoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva negalės būti "kietesnė" Lenkiją palaikydama ryšius su JAV

(atnaujinta 21:10 2020.07.09)
Varšuva, palyginti su Vilniumi, turi daug galingesnį potencialą visose srityse ir netoleruos konkurento kariniame bendradarbiavime su Vašingtonu, tikina politikos analitikas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. AnksčiauTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos narys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva turėtų siekti pagrindinės JAV sąjungininkės statuso regione.

Anot parlamentaro, svarbu, kad regione būtų kuo daugiau JAV karinių pajėgų. Kasčiūnas mano, kad tai prisideda ne tik prie Lietuvos, bet ir visos transatlantinės bendruomenės saugumo. Kaip pažymėjo politikas, "būtina aktyviai remti JAV kariuomenės dislokavimą Lenkijoje ir stengtis išnaudoti "amerikiečių kariuomenės pergrupavimo Europoje momentą".

Kaip Sputnik Lietuva sakė politologas, karo ekspertas Ivanas Konovalovas, tarp Lietuvos ir Lenkijos šiuo klausimu yra akivaizdus prieštaravimas, nes būtent Varšuva visuomet stengėsi būti svarbiausia šio regiono sąjungininkė JAV.

"Lenkai viską sudėjo į šį politinį žemėlapį ir jie netoleruos kito varžovo. Be to, turime palyginti Lenkijos ir Lietuvos potencialą — karinį, ekonominį, politinį. Tai, atvirai kalbant, nepalyginama, Lenkija bus visomis prasmėmis stipresnė. Toks Lietuvos pareiškimas greičiau yra istorinių prieštaravimų tarp Lietuvos ir Lenkijos atspindys, nors jos kadaise buvo net viena valstybė: kuris iš jų yra "kietesnis" šioje situacijoje", — teigė ekspertas.

Be to, kaip pabrėžė Konovalovas, JAV ir NATO noras padidinti savo pajėgas Lietuvos teritorijoje taip pat yra gana suprantamas.

"Tai yra nemaži pinigai, bazių statyba, infrastruktūros kūrimas. Galų gale tai yra JAV ir NATO kariškiai, kurie tiesiog palieka pinigus respublikos teritorijoje. Visa tai yra didžiulis indėlis į šalies ekonomiką. Todėl ne tik Lietuva, bet ir Estija bei Latvija, pasitelkdamos rusofobiškus šūkius apie keliamą grėsmę, siekia pritraukti į savo teritoriją kuo daugiau NATO ir Amerikos pajėgų, karių ir organizacinių struktūrų, kad gautų už tai pinigų", — priminė ekspertas.

Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
© Sputnik /
Lietuvos ir NATO tarptautinis bendradarbiavimas
Tegai:
Vilnius, Varšuva
Dar šia tema
Lenkijos prezidentas paskelbė, kad Varšuvos tikslas — palikti JAV kariuomenę Europoje
JAV Valstybės departamentas patvirtino šešių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai
Ekspertas: Lietuva gali įklimpti į skolas dėl sraigtasparnių iš JAV pirkimo
Vanduo, archyvinė nuotrauka

Nuo kitos savaitės dalis namų Klaipėdoje liks be karšto vandens

(atnaujinta 17:25 2020.07.09)
Šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą

VILNIUS, liepos 9 — Sputnik. Nuo liepos 13 dienos be šilto vandens kelias paras turės verstis šiaurinės Klaipėdos dalies gyventojai, tačiau ne visi, praneša miesto savivaldybė.

Šiais metais hidrauliniai bandymai bus vykdomi pagal naują sistemą. Paprastai dideliu slėgiu testuojant šilumos trasas uostamiestis buvo skeliamas į dvi dalis. Riba eidavo ties Kauno gatve. Šiaurinė dalis išbandoma pirmiau, o pietinė Klaipėda keliomis savaitėmis vėliau. Ši tvarka bus išlaikyta ir šiemet, bet bandant šiaurinę miesto dalį įtraukiami keli pastatai iš Šilutės plento: 19, 19C, 27, 29.

Išimtimi tampa ir Saulės kvartalo naujakuriai, gyvenantys Jaunystės g. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 14, 16, Ragainės g. 1, 1A, 2, 2A, 3, 5C, 5D, 5G, 5E, 5F, 6, 6A, 12, 12A bei Liepų g. 83 pastatas. Nors tai šiaurinei miesto daliai priskiriami namai, jiems šilumos energijos tiekimas karšto vandens gamybai nebus nutrauktas.

"Vadinamajame Saulės kvartale yra nutiesta nauja magistralė, keliuose objektuose dar vykdome tinklų pajungimo darbus, todėl ten hidraulinių bandymų kol kas neatliksime. Įprastai hidraulinių bandymų metu testuojamoje miesto pusėje šilumos negaminame, bet kad nepalikti minėtų namų vartotojų be patogumų, kitą savaitę laikinai įjungsime šalia esančią Paupių rezervinę katilinę ir tieksime šilumą Saulės kvartalui", — pasakojo Arūnas Smaguris, AB "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Kitiems šiaurinės miesto dalies vartotojams energetikai rekomenduoja užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš krano bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Elektros energija, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Сергей Мальгавко

Kaip ir įprasta, pirmadienį, liepos 13-ąją, iš ryto dauguma namų dar turės karštą vandenį, antradienį bus atliekami trasų bandymai, o trečiadienį vakare karštas vanduo vėl tekės magistraliniais vamzdynais. Pasak energetikų, ten, kur nebus aptikta gedimų, šiluma vartotojams grįš ketvirtadienį ar penktadienį.

Pagal "Klaipėdos energijos" grafiką, hidrauliniai bandymai Klaipėdoje šiemet vyks šiaurinėje miesto dalyje liepos 13–18 dienomis, o pietinėje — rugpjūčio 10–15 dienomis.

Vartotojai, kurių pastatams dėl aptiktų defektų numatytu laiku nebus atnaujintas šilumos tiekimas, bus informuojami individualiai. 

Dar šia tema
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse