Amerikos bataliono atvykimas į Lietuvą

Nausėda pasisakė nuolatinį JAV kariuomenės buvimą šalyje

75
(atnaujinta 08:40 2019.10.16)
Nausėda įsitikinęs, kad tai "visai realu", o Vašingtonas informuotas apie oficialaus Vilniaus poziciją

VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Lietuva mano, kad pavyks pasiekti tai, jog šalies teritorijoje nuolat bus amerikiečių kariuomenė, sakė šalies prezidentas Gitanas Nausėda spaudos konferencijoje.

Прибытие американского батальона в Литву
Amerikos bataliono atvykimas į Lietuvą

Jis pabrėžė, kad Vilniaus siekiamybė yra "visai reali", ir atkreipė dėmesį į Lenkijos patirtį.

"Nuolatinė JAV karių dislokacija yra vis dar mūsų siekiamybė. <...> Mes matome didžiules galimybes bendradarbiauti tiek NATO formatu, tiek ir dvišaliu pagrindu", — cituoja prezidentą "TASS".

Nausėda pridūrė, kad Vašingtonas žino apie Vilniaus poziciją šiuo klausimu.

Прибытие американского батальона в Литву
Amerikos bataliono atvykimas į Lietuvą

Kalbos metu prezidentas priminė JAV kariuomenės perkėlimą į Lietuvą šią savaitę. Jis pabrėžė, kad abiejų šalių bendradarbiavimas gynybos srityje nuolat stiprinamas.

Pirmadienį prasidėjo JAV karinės ir sunkiosios technikos gabenimas į Lietuvą. Pirmasis JAV kariuomenės 1-osios divizijos 9-ojo pulko batalionas šalyje bus šešis mėnesius. Kariuomenė dalyvaus bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene.

Pranešama, kad maždaug penki šimtai JAV kariškių, šimtai karinės įrangos vienetų, įskaitant 30 "Abrams" tankų ir 25 "Bradley" karinių mašinų, atvyks į Lietuvą.

Kareiviai ir įranga bus dislokuoti rytų Lietuvoje prie Baltarusijos sienos — Pabradės poligono apylinkėse — ir ten pasiliks iki kito pavasario.

75
Tegai:
Lietuva, JAV kariuomenė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Putinas: bandymai niveliuoti Rusijos branduolinį potencialą yra beprasmiški
"Neaiškios NATO pratybos": koks yra Baltijos vaidmuo "priešakinėje pozicijoje"
"Tai nenormalu": Lukašenka įvertino artėjančias NATO pratybas Baltijos šalyse
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 20:09 2020.10.23)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo procesas, kai Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Rolandas Paksas

"Apmaudu dėl Lietuvos": Paksas pakomentavo teismo nuosprendį

(atnaujinta 18:26 2020.10.23)
Anot buvusio valstybės vadovo, jis nėra naudingas tiems politikams, kurie įpratę manyti, kad "Lietuva — jų nuosavybė"

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad ketina apskųsti Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 15 dienos išteisinamojo nuosprendžio dalis ir buvęs Lietuvos prezidentas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

"Bausti buvusius prezidentus tapo labai madinga. Kažkokia mada į pasaulį atėjo. Kitose šalyse iššaudomi, [buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolui] Sarkozy siūloma dešimt metų ir taip toliau. Tikriausiai kažkas su tuo susiję", — sakė Paksas.

"Čia [kaltinimuose — Sputnik] nėra nė lašo tiesos, ir aš apskųsiu šį nuosprendį. Bet tiesiog apmaudu dėl Lietuvos", — pažymėjo buvęs prezidentas.

Pasak jo, kai kurios jėgos Lietuvoje vis dar bijo jo ir kategoriškai nenori jo grįžimo į politiką.

"Tam sluoksniui, kuris įpratęs manyti, kad Lietuva — jų nuosavybė, aš nesu pelningas, nes žiūriu kita kryptimi: kad Lietuva turi būti laisva, nepriklausoma, kad ji turi būti praktiška, draugautų su kaimynais, kliautųsi savo protu, o ne taptu kažkieno vasalu. Keista — tiek daug laiko praėjo ir dar tokia baimė", — sakė Paksas.

Kaip pabrėžė politikas, realiai neįmanoma įsivaizduoti, kad jis galėtų pasiimti įvardytą sumą už kokį nors objektą, tačiau būtent tokius faktus ir sugalvojo.

"Manau, kad apskųsiu, kaip tai buvo prieš 15 metų, po prezidento apkaltos. Apygardos teismas taip pat nusprendė teigiamai, apeliacinis — neigiamai, o tada aukščiausiasis — teigiamai. Kai kurie klausimai buvo apskųsti Strasbūro teisme. Sprendimas taip pat buvo teigiamas mano atžvilgiu. Aš neketinu nuleisti rankų", — sakė buvęs prezidentas.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, prezidentas, Rolandas Paksas, Lietuva
Dar šia tema
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Pensininkai, archyvinė nuotrauka

Lietuvos gyventojams žada padidinti pensijas

(atnaujinta 10:38 2020.10.24)
Skaičiuojama, kad 2021 metais vidutinė pensija pasieks 404 eurus. Tuo tarpu anksčiau "Swedbank" pranešė, kad ši suma yra beveik du kartus mažesnė už norimos pensijos dydį

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Vyriausybė pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, praneša spaudos tarnyba.

Planuojama, tai atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. 

"Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas", teigiama pranešime. 

Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.

Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.  

Swedbank“ užsakymu atliktos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad šalies gyventojų norus ir poreikius tenkinanti senatvės pensija turėtų siekti 700–800 eurų.

Daugiau kaip 60 proc. šalies gyventojų norėtų gauti tarp 500 ir 800 eurų svyruojančią pensiją. 19 proc. nurodo, jog juos tenkinančios pensijos dydis turėtų būti rėžyje tarp 800 ir 1000 eurų. Didesnės nei 1000 eurų pensijos sumos tikėtųsi 1 iš 10 šalies gyventojų. 

Lietuvoje pensininkai yra viena pažeidžiamiausių socialinių grupių. Remiantis "Eurostato" tyrimu, Baltijos respublika užėmė pirmąją vietą ES šalyse, kuriose pensininkams dažniausiai gresia skurdas.

Tegai:
Lietuva
Dar šia tema
Ekonomistas: šildymo kainos Lietuvoje krito sparčiau nei ES
Be 13-osios pensijos ir naujų mokesčių: Vyriausybė pritarė kitų metų biudžetui