Baltarusijos AE, archyvinė nuotrauka

Nausėda pristatė planą, kaip neįsileisti "nesaugios" Astravo AE elektros

53
(atnaujinta 13:50 2019.10.16)
Pasak prezidento, valdžia turi apsaugoti piliečius nuo aplinkai ir visuomenės sveikatai pavojingu būdu pagamintos elektros energijos importo

VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui įstatymų pataisas, skirtas užkirsti kelią elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių, kuriose veikia "nesaugiomis pripažintos branduolinės elektrinės", skelbia Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Lietuvos aplinkai ir visuomenės sveikatai pavojingu būdu pagamintos elektros energijos importas kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Todėl būtina jau dabar imtis papildomų priemonių, kurios ribotų tokios elektros energijos patekimo į Lietuvos teritoriją galimybes", — teigia Nausėda.

Prezidentas siūlo Seimui keisti dalį Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir Energetikos įstatymo nuostatų.

Teikiamos įstatymų pataisos numato leisti nedelsiant panaikinti išduotus leidimus ir neišduoti naujų leidimų importuoti elektros energiją iš trečiųjų šalių, kuriose yra nesaugia pripažinta branduolinė elektrinė, nuo pat tokios nesaugios branduolinės elektrinės veiklos pradžios. Ši nuostata leistų atitinkamai reaguoti ir į Seimo sprendimą pripažinti nesaugia jau veikiančią trečiosios šalies branduolinę elektrinę.

Pranešime pabrėžiama, kad pripažinus, jog elektros energijos importas iš konkrečios trečiosios šalies, kurioje veikia nesaugi branduolinė elektrinė, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, numatyta riboti naujų leidimų importuoti elektros energiją iš tos šalies išdavimą.

Taip pat pagal siūlomą leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarnybai per Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, patikrinti elektros importą vykdančių asmenų veiklą. Nustačius "grėsmę nacionaliniam saugumui" Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba galėtų nedelsdama stabdyti leidimų galiojimą.

Galiojantys teisės aktai numato, kad dėl branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia sprendžia Seimas, atsižvelgdamas į Vyriausybės pateiktą vertinimą.

Lietuvos požiūris į Baltarusijos AE

Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos vystomą Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Taip pat Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

2017 metų vasarį Lietuvos Seimo partijos pasirašė susitarimą ir tų pačių metų balandį priėmė "Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą".

Vėliau, tų pačių metų birželį, Seimas, 104 parlamentarams vieningai balsavus už, įstatymu pripažino branduolinę elektrinę, statomą Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, "keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui".

Lietuva ne kartą ragino boikotuoti objekto statybą.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

Apžvelgdamas savo 100 prezidentavimo dienų rezultatus Nausėda spalio 15 dieną sukritikavo buvusios respublikos vadovės Dalios Grybauskaitės politiką Minsko atžvilgiu. Jo nuomone, politinio dialogo su Baltarusija stoka neigiamai paveikė Lietuvą, kai buvo priimami sprendimai dėl Baltarusijos atominės elektrinės statybos. Prezidentas pabrėžė, kad visiško kontaktų su kaimynais atsisakymo politika buvo neveiksminga.

53
Tegai:
Astravo AE, Gitanas Nausėda
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (382)
Dar šia tema
Amerika "mūsų viskas": Lietuvos energetinė politika pilna tuščių lūkesčių
Paleidus Astravo AE, Baltarusija gali sumažinti Rusijos dujų importą
JAV lietuvių bendruomenė prašo valdžios palaikyti energijos iš Astravo AE embargą
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda

"Truputį pristabdėme kraujo praliejimą": Nausėda apie naujausią situaciją Baltarusijoje

(atnaujinta 20:14 2020.08.14)
Lietuvos vadovas pasakė, jog Vilnius diplomatiniais kanalais gauna "tam tikrus signalus", kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos pasiūlytą planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pranešė, kad Minskas vertina Vilniaus, Rygos ir Varšuvos planą dėl krizės Baltarusijoje sureguliavimo, praneša TASS.

"Diplomatiniais kanalais taip, mes gauname tam tikrus signalus, kad mūsų pasiūlymai yra sekami, vertinami", — pasakė Lietuvos vadovas.

Nausėdos teigimu, jau matomi realūs pasiūlytų priemonių padariniai, visų pirma, pristabdytas smurtas. Jis pabrėžė, kad geriausias atsakas yra pokyčiai, pastebimi tame, kad sumažėjo kraujo praliejimas.

Taip pat valstybės vadovas pridūrė, kad Baltarusija privalo surengti naujus rinkimus, kad šaliai vadovautų teisėtas prezidentas. Nausėda taip pat pareiškė, kad įvykę rinkimai nebuvo teisėti.

Pasak Nausėdos, Baltarusijoje turėtų įvykti laisvi rinkimai, kuriuose dalyvautų visi į šį postą pretenduojantys kandidatai. Tada Baltarusijos žmonės turės teisėtą prezidentą, pažymėjo Lietuvos vadovas.

Nausėda taip pat pabrėžė, kad Minskui labai svarbu išspręsti šią problemą, ir išreiškė viltį, kad visos šalys yra suinteresuotos išspręsti krizę.

Šią savaitę Lietuvos prezidentas pasiūlė trijų punktų planą, kaip išspręsti padėtį kaimyninėje šalyje. Jis apima konfliktų deeskalavimą, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimą ir dialogą tarp valdžios bei piliečių. Prie iniciatyvos prisijungė Latvija, Estija ir Lenkija.

Kaip Sputnik Lietuva komentare pažymėjo ekspertas Nikolajus Meževičius, Vilnius niekada negalės tapti tikru tarpininku spręsdamas situaciją Baltarusijoje, nes jis yra suinteresuota pusė.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Pagal galutinius balsų skaičiavimo rezultatus dabartinis respublikos vadovas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 proc., o kandidatė Svetlana Tichanovskaja, kuri dabar yra Lietuvoje, 10,12 proc.

Penktadienį pasirodė Tichanovskajos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Gitanas Nausėda
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva gali būti okupantė, bet ne tarpininkė Baltarusijoje

(atnaujinta 20:21 2020.08.14)
Varšuva ir Vilnius yra išskirtinai suinteresuotos šalys tuo, kas vyksta kaimyninėje šalyje, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Lietuva ir Lenkija negali vaidinti tarpininko vaidmens Baltarusijoje susiklosčiusioje situacijoje, nes jos yra suinteresuotos šalys, interviu Sputnik Lietuva pasakė Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai pasisiūlė tarpininkauti, kad taikiai išsispręstų padėtis Baltarusijoje.

Anksčiau Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda paskelbė apie kaimyninės šalies krizės sprendimo planą, kurį sudaro trys punktai: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protesto akcijų dalyvių paleidimas ir dialogas tarp valdžios bei piliečių. Keturių valstybių vadovai paragino Baltarusijos valdžią "nustoti naudoti jėgą prieš taikius savo tautos atstovus".

Kaip pasakė ekspertas Nikolajus Meževičius, tarpininko statusas — ir, greičiausiai, Nausėda tai puikiai žino — reiškia visišką neutralumą.

Kaip pavyzdį ekspertas paminėjo galimus praeityje konfliktus tarp Ispanijos ir Portugalijos ir pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Brazilija ar Argentina negalėtų tapti tarpininkais, nes jos yra glaudžiai susijusios su šiomis šalimis kaip buvusios kolonijos. Esant tokiai situacijai, tarpininke galėtų tapti Graikija.

"Dabar eikime į mūsų regioną. Tiek Lenkija, tiek Lietuva yra labai suinteresuotos šalys. Todėl jos niekada negali būti tarpininkėmis. Okupantėmis — gali, o tarpininkėmis— ne. Bet kokiu atveju, kaip sako ekonomistai, jos yra naudos gavėjos iš bet kurio savo tarpininkavimo. Todėl jų čia negali būti iš principo", — pasakė ekspertas.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Galutiniais duomenimis, kuriuos CRK paskelbė penktadienį, dabartinis prezidentas Aleksandras Lukašenka surinko 80,1 procento balsų, o 10,12 procento rinkėjų savo balsus atidavė Svetlanai Tichanovskajai.

Pirminiais duomenimis, Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, Tichanovskaja — 10,09 proc. Tichanovskajos būstinė iš pradžių pareiškė, kad nepripažįsta CRK rezultatų ir kad jos komandos gauti duomenys iš balsavimo punktų visoje respublikoje parodė, kad ji surinko 70–80 proc. Per pastarąsias kelias dienas į Baltarusijos miestų gatves išėjo piliečiai, nesutinkantys su rezultatais: pirmomis dienomis policija prieš protestuotojus naudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir garsines granatas. Tichanovskaja pati paliko šalį ir išvyko į Lietuvą.

Penktadienį pasirodė jos vaizdo pranešimas, kuriame ji ragina rašyti peticijas su reikalavimu perskaičiuoti balsus ir taip pat ateinantį savaitgalį vykti į "taikius masinius susirinkimus".

Tegai:
Baltarusija, Lenkija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai paskelbė deklaraciją dėl situacijos Baltarusijoje
Nausėda suabejojo ​​Lukašenkos teisėtumu  
Baltarusijos įvykiai: kas stovi už siekių nuversti Lukašenką?
Merkel griežtai smerkia smurtą Baltarusijoje  
Baltarusijos AE

Ekspertas: Lietuva nori prisidengti situacija Baltarusijoje BelAE klausimu

(atnaujinta 20:10 2020.08.14)
Oficialiojo Vilniaus ES nukreipti raginimai prašyti Minsko atidėti reaktoriaus paleidimą aiškinami vien politiniais motyvais, mano ekspertas Sergejus Kondratjevas

VILNIUS, rugpjūčio 14 — Sputnik. Bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) paleidimui ir veikimui, interviu Sputnik Lietuva pasakė Energetikos ir finansų instituto vyresnysis ekspertas Sergejus Kondratjevas.

Europos Sąjunga turėtų priversti Baltarusiją pristabdyti pirmojo Baltarusijos atominės elektrinės (BelAE) bloko paleidimą dėl nestabilios situacijos šalyje, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Kaip pažymima, "atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusį politinį nestabilumą Baltarusijoje, ES turi raginti Baltarusiją sustabdyti AE pirmojo bloko paleidimo procesą".

Ekspertas Sergejus Kondratjevas pažymėjo, kad nesenoje istorijoje buvo net pavyzdžių, kai netoli veikiančių branduolinių objektų vyko karo veiksmai, tačiau net ir šiuo atveju niekas nereikalavo sustabdyti jų darbų.

"Manau, kad bet kokie politiniai įvykiai, vykstantys Baltarusijoje, nedaro jokios įtakos BelAE paleidimui ir veikimui. Tiesą sakant, man atrodo, tai labiau susiję su Lietuvos vadovybės noru pranešti apie BelAE, kuri kelia nerimą Lietuvos elitui. Bet jei kalbėti apie pavyzdžius, tai mes žinome, kad buvo šalių, kuriose politinė padėtis buvo labai nestabili ir net šalia atominių elektrinių vyko karo veiksmai, pavyzdžiui, Ukrainoje. Jokio AE sustabdymo nebuvo imamasi, be to, tuo metu ES šalys neragino imtis tokių veiksmų. Manau, kad ši situacija yra susijusi tik su Lietuvos vidaus politinės darbotvarkės tema", — pažymėjo ekspertas.

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam energetiniam blokui.

Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską dėl "nesaugios statybos" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Nepaisant to, kad branduolinis objektas išlaikė visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus.

Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai. Taip pat arčiausiai Lietuvos stoties esančių regionų gyventojams dalijamos jodo tabletės "avarijos" atvejui.

Tegai:
Lietuva, Baltarusija, Astravo atominė elektrinė (AE)
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (382)