Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Teismas atmetė Titovo prašymą dėl išteisinimo, bet sumažino baudą

19
(atnaujinta 16:17 2019.10.17)
Ketvirtadienį apeliacinės instancijos teismas atmetė Titovo prašymą jį išteisinti bei prokuroro reikalavimą nuteisti klaipėdietį lygtinai, tačiau sumažino anksčiau skirtą baudą

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Ketvirtadienį Klaipėdos apygardos teismas atmetė Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros apeliacinius skundus, teigiama Klaipėdos apygardos teismo pranešime žiniasklaidai.

Šių metų gegužę Klaipėdos apylinkės teismas Titovui už "partizanų vado" Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo niekinimą skyrė 12 tūkst. eurų baudą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas ją sumažino iki 10 tūkst. eurų.

Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį apskundė ir pats Titovas, ir prokuratūra. Prokuroras prašė nuteistajam skirti griežtesnę bausmę — nuteisti lygtinai. Buvo reikalaujama skirti Titovui 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 2 metams.

Titovas prašė jį išteisinti ir iš naujo vertinti istorinius faktus bei byloje surinktus įrodymus. Jo manymu, pats prokuratūros įsikišimo faktas yra nepriimtinas.

Klaipėdos apygardos teismas atmetė abu apeliacinius skundus, tačiau pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos dydžio ir sumažino paskirtą baudą iki 200 MGL (10 000 eurų), nes nustatė, kad buvo taikytas netinkamas galutinės bausmės skaičiavimo būdas.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir pažymėjo, kad būtent Titovo atliktų veiksmų sistemingumas, nuolat keliant Ramanauską-Vanagą "niekinančias ir abejonių jo veikla keliančias" nuorodas į asmeninę socialinio tinklo "Facebook" paskyrą, "lėmė nusikalstamą tokios veikos pobūdį ir pavojingumą".

"Akivaizdu, kad Titovas savo veiksmais viešai niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei — Lietuvos partizanams. <...> V. Titovas rėmėsi tik 1957 metų rugsėjo 24–25 dienų LTSR Aukščiausiojo Teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu Ramanauskui-Vanagui, nors tokia informacija yra neteisinga, Titovui tai buvo žinoma. Dėl to teigti, kad Titovas šiuo atveju išsakė tik savo nuomonę, nėra jokio pagrindo", — konstatavo apygardos teismas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog Titovas pagrįstai nuteistas ir už tai, kad "viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš Lietuvos partizanus".

Teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro apeliacinį skundą, pažymėjo, kad nors Titovo paskelbta informacija, parašyto komentaro turinys yra "neigiamo pobūdžio, nukreiptas prieš partijas, prieš žmones", tačiau tai yra labiau abstraktaus pobūdžio, epizodiški komentarai, nes aptariamomis temomis jis paskleidė informaciją tik po vieną kartą, o pažeistos vertybės gali būti ginamos kitomis teisinėmis priemonėmis.

Taip pat nesutikta su prokuroro prašymu skirti Titovui laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Buvo įvertinta tai, kad Titovas yra teisiamas pirmą kartą, padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgta į tai, kad Titovas yra jauno amžiaus, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, įmonės direktorius, turi tvirtus socialinius ryšius. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

"Titovo byla"

Skandalas aplink Titovą tęsiasi jau daugiau nei metus. Viskas prasidėjo nuo to, kai politikas pasipiktino dėl Klaipėdos valdžios idėjos įamžinti mieste Ramanausko-Vanago atminimą. Lietuvoje "partizanas" laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau Titovas priminė, kad Vanagas galėjo prisidėti prie aštuonių tūkstančių civilių žmonių nužudymo, ir pateikė Sovietų teismo sprendimą.

Po to prasidėjo politiko persekiojimas. Prieš jį buvo iškelta baudžiamoji byla, o Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas inicijavo apkaltos procedūrą. Tačiau pats Titovas atsisakė mandato, nes siekė dalyvauti pavasaryje vykusiuose savivaldybių rinkimuose. Vėliau rinkimuose "Titov ir teisingumas" gavo du mandatus.

Titovas interviu "Sputnik Lietuva" ne kartą yra pareiškęs apie savo nekaltumą ir tikėjosi teisingo teismo sprendimo. Jis taip pat teigė, kad prokuroras pareikalavo jį įkalinti, kad "kiti nebenorėtų", be to, politikui priekaištavo, jog jis turi per daug Facebook draugų ir tokiu būdu informacija sparčiai sklinda.

Lietuvoje "miško broliais" vadinami nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir partijos darbuotojų žudynių.

Ramanauskas-Vanagas Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
19
Tegai:
Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Viačeslavas Titovas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (61)