Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, archyvinė nuotrauka

Lietuva ruošiasi "šnipų mainams" jau rengia įstatymo pataisas

11
(atnaujinta 17:29 2019.10.17)
Ruošiamasi keisti Baudžiamąjį kodeksą, siekiant sudaryti šnipų apsikeitimo su kita valstybe galimybę

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis ir kuriomis siekiama teisinėmis priemonėmis sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Teikiamu projektu siūloma įtvirtinti naują specialią nuostatą, kuria vadovaujantis, malonės instituto taikymo pagrindas būtų ir tokie atvejai, kai susitarus su užsienio valstybe, kurioje Lietuvos piliečiai nuteisti už šnipinėjimą, siekiama į Lietuva susigrąžinti savo piliečius, kartu sudarius prielaidas kitai valstybei susigrąžinti savo piliečius, kurie yra nuteisti už šnipinėjimą Lietuvoje.

Pasak Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko, užsienio šalių patirtis rodo, kad susigrąžinimas piliečių, kitoje užsienio valstybėje veikiančių savo valstybės nacionalinio saugumo interesais, vykdomas vadovaujantis diplomatinio bendradarbiavimo tarp saugumo tarnybų pagrindu.

Gaižausko teigimu, užsienio šalių, Estijos, Ukrainos praktika rodo, kad valstybės tokiais atvejais naudojasi malonės institutu kaip teisiniu instrumentu.

"Šis įstatymas gali mums padėti susigrąžinti Lietuvos piliečius, mūsų žmones, kurie kitose valstybėse veikia mūsų nacionalinio saugumo interesais, rizikuoja gyvybe ir sveikata. Mes sustiprinam jų pasitikėjimą valstybe, visiems parodom, kad mums rūpi Lietuvos piliečiai ir mes turime visus instrumentus, jeigu atsitiks nelaimė, juos susigrąžinti", — teigė Gaižauskas.

Už įstatymo projektą balsavo 100 Seimo narių, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė 5 parlamentarai.

Projektą Seimo posėdyje siūloma svarstyti spalio 22 dieną.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida pradėjo skelbti, kad Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija — 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Be to, buvo teigiama, kad į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, jog Rusijos URM nėra informacijos apie tariamai artėjančius Rusijos ir Lietuvos sulaikytųjų dėl šnipinėjimo mainus, o žiniasklaidos publikacijos šia tema yra panašios į "insinuacijas".

11
Tegai:
šnipinėjimas, Lietuva
Dar šia tema
Estijos URM nepateikė Rusijos ambasadai informacijos apie "Rusijos šnipą"
CŽV atskleidė, kaip šaltojo karo laikais naudojo balandžius šnipinėjimui TSRS
Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Paleckio suėmimą
Teismas sušvelnino bausmę dviem nuteistiesiems už "šnipinėjimą Rusijos naudai"