Dalia Grybauskaitė, archyvinė nuotrauka

Grybauskaitei pasiūlytos dar vienos pareigos

200
(atnaujinta 18:09 2019.10.17)
Šį kartą, dalyvaudama Europos politikos forume Briuselyje, buvusi Lietuvos prezidentė sulaukė kvietimo įstoti į organizacijos, siekiančios formuoti naujas Europos ateities idėjas, gretas

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pakviesta tapti "Friends of Europe" tarybos nare, praneša Dalios Grybauskaitės spaudos tarnyba.

Grybauskaitė buvo pakviesta aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje ir tapti Patikėtinių tarybos nare.

Экс-президент Литвы Даля Грибаускайте приглашена стать членом Совета друзей Европы, 17 октября 2019 года
Dalia Grybauskaitė su Geertu Cami (iš kairės) ir Etjenu Davignon (iš dešinės)

Grybauskaitė šiuo metu Briuselyje dalyvauja metiniame Europos politikos forume ("State of Europe"), kurį rengia organizacija "Friends of Europe", kur ir susitiko su šio analitinio centro įkūrėju Geertu Cami ir prezidentu Etjenu Davignon, buvusiu Europos Komisijos viceprezidentu, bei aptarė bendradarbiavimo galimybes įvairiuose projektuose.

Ekspertinė ne pelno siekianti organizacija "Friends of Europe", užsiimanti ES politikos analize, įkurta prieš 20 metų Briuselyje, siekia formuoti naujas Europos ateities idėjas. Pranešime žiniasklaidai skelbiama, kad tarp tarybos narių yra daug įžymių politikos, verslo, visuomenės veikėjų: Joaquinas Almunia, Michelis Barnier, Carlas Bildtas, Jaapas de Hoop Schefferis, Javieras Solana, Hermanas van Rompuy, Toomas Hendrik Ilves, Pascalis Lamy, Mario Monti ir kiti. 

Organizacija "Friends of Europe" save laiko tiltu tarp politikos formuotojų ir visuomenės, verslo bendruomenės. Vienas iš "Friends of Europe" veiklos metodų — palaikyti tiesioginį ryšį su piliečiais, įtraukti juos į diskusiją, kaip turėtų keistis politika. Taip pat atliekami nuodugnūs tyrimai, kuriuose dalyvauja geriausi žurnalistai. Organizacijos rengiamos internetinės diskusijos "Debating Europe" yra sulaukusios daugiau nei 4 mln. dalyvių. 

Экс-президент Литвы Даля Грибаускайте приглашена стать членом Совета друзей Европы, 17 октября 2019 года
Grybauskaitė šiuo metu Briuselyje dalyvauja metiniame Europos politikos forume

Rugsėjo pabaigoje Grybauskaitė buvo pakviesta tapti iniciatyvos "Lygių teisių karta" ambasadore.

Anksčiau politologas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva sakė, kad Grybauskaitės paskyrimas "Lygių teisių kartos" iniciatyvos ambasadore rodo ribotą jos karjeros perspektyvą. Anot jo, tai, kad buvusi Lietuvos prezidentė rimtai svarsto šią poziciją, rodo, kad artimiausiu metu jai nėra siūlomos jokios kitos karjeros perspektyvos.

Экс-президент Литвы Даля Грибаускайте приглашена стать членом Совета друзей Европы, 17 октября 2019 года
Dalia Grybauskaitė pakviesta tapti "Friends of Europe" nare

Grybauskaitė ėjo Lietuvos prezidentės pareigas dvi kadencijas iš eilės. Pirmą kartą ji buvo išrinkta 2009 metais. Antrai kadencijai perrinkta 2014 metais. Kaip prezidentė ji dirbo su trimis Lietuvos vyriausybėmis.

Pasibaigus kadencijai, jai buvo pranašaujamas aukštas postas ES vadovybėje, tačiau Lietuvos analitikų lūkesčiai neišsipildė.

Grybauskaitei taip pat nepavyko užimti Lietuvos komisarės EK posto, nors jos kandidatūrą skatino konservatorių partija "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD). Galiausiai Seimas pasirinko ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūrą.

200
Tegai:
ES, Dalia Grybauskaitė
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Svetlana Tichanovskaja susitiko su ES ministrais, 2020.09.21

Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais

(atnaujinta 15:34 2020.09.21)
Buvusi Baltarusijos kandidatė į prezidentus jau ne kartą buvo susitikusi su Europos ir net Amerikos politikais

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius papasakojo apie buvusios kandidatės į Baltarusijos prezidentus Svetlanos Tichanovskajos susitikimą su ES šalių užsienio reikalų ministrais.

"Šį rytą ES šalių ministrai susitiko su Baltarusijos nacionaline vadove Svetlana Tichanovskaja. Ji labai aiškiai išreiškė savo prašymą paremti baltarusius, kurie reikalauja laisvų rinkimų, taip pat išlaisvinti politinius kalinius, palaikyti pilietinę visuomenę ir taikyti sankcijas tiems, kurie dalyvauja protestų malšinime", — rašė Twitter'yje Linkevičius.

Pirmadienį Lietuvos ministras yra Briuselyje, kur atvyko dalyvauti ES Tarybos posėdyje užsienio reikalų ministrų lygiu.

Be to, anksčiau Linkevičius teigė, kad Europos Sąjunga turėtų padėti Baltarusijos "nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms" ir nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) bei reikalauti iš Rusijos "nesikišti į respublikos reikalus".

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Linkevičius yra vienas agresyviausių politikų Lietuvoje Baltarusijos vadovybės atžvilgiu. Kaip pažymėjo Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, jo kolega lietuvis "stengiasi išlieti purvą [ant Baltarusijos] labiau nei bet kas kitas". Pasak Makėjaus, Minskas mano, kad tokia retorika, be kita ko, pasireiškia dėl artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų.

Tegai:
Baltarusija, ES, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos URM vadovybė iš visų jėgų stengiasi "apmėtyti purvais" Baltarusiją, sako Makėjus
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Vakcina nuo gripo, archyvinė nuotrauka

Lietuva gavo pirmąsias gripo vakcinos siuntas

(atnaujinta 15:10 2020.09.21)
Rengiantis ateinančiam gripo sezonui nupirkta kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Į Lietuvos gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos, rašo Sveikatos apsaugos ministerija.

Šią savaitę bus paskirstyta trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių (maždaug 80 tūkst.), įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Rengiantis ateinančiam gripo sezonui Valstybinė ligonių kasa (VLK) iš viso nupirko kiek daugiau nei 236 tūkst. keturvalentės gripo vakcinos dozių — 40 proc. daugiau nei pernai. Tam iš PSDF prireikė 2,2 mln. eurų.

PSDF lėšomis apmokama gripo vakcina skirta tiems asmenims, kurie turi teisę būti skiepijami nemokamai. Šiuo metu Lietuvoje nemokamai nuo gripo skiepijami vyresni nei 65 metų žmonės ir bet kurio amžiaus sergantieji lėtinėmis ligomis, nėščios moterys, taip pat gyvenantieji globos ir slaugos įstaigose bei medicinos darbuotojai, kuriems tikimybė užsikrėsti gripu ypač padidėja bendraujant su sergančiais žmonėmis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), vakcina, gripas
Dar šia tema
Virusologas įvertino vakcinos nuo gripo ir koronaviruso kombinacijos idėją
SAM: pritrūkus nemokamų gripo vakcinų — papildoma kompensacija rizikos grupės žmonėms