Viačeslavas Titovas, archyvinė nuotrauka

Titovas: Lietuvos teisingumas paverčia nekaltus gyventojus nusikaltėliais

171
(atnaujinta 20:08 2019.10.17)
Teismai priima absoliučiai šališkus ir vienpusiškus sprendimus, nenagrinėdami pateiktų argumentų, tikina Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas

VILNIUS, spalio 17 — Sputnik. Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas prisipažino esąs nusivylęs teisingumu, ypač dėl to, kad priimami "visiškai šališki sprendimai".

Interviu "Sputnik Lietuva" jis sakė ketinantis kovoti toliau, net jei teks kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT). Taip politikas sureagavo į Klaipėdos apygardos sprendimą atmesti jo apeliacinį skundą.

"Teismas neištyrė mano iškeltų argumentų, objektyviai nevertino, o vertino vienašališką sprendimą. Peržiūrėtas baudos dydis, tačiau nepaisant to, nuo šiandien esu nusikaltėlis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Tokį sprendimą teismas priėmė šiandien. Nuo šiol 7,5 proc. Klaipėdos rinkėjų yra netiesioginiai nusikaltėliai, nes palaikė mane savivaldos rinkimuose", — sakė tarybos narys.

Titovo teigimu, dabartinis teisingumas yra prieš Lietuvos piliečius, ypač prieš Klaipėdos gyventojus. Jis išreiškė viltį, kad ateityje pasikeis teismų sistema ir, pavyzdžiui, atsiras prisiekusiųjų teismai, kurie priiminės objektyvesnius sprendimus.

"Tai yra absoliučiai politiškai motyvuotas baudžiamasis persekiojimas. Jiems būtina visiems parodyti, kad negalima atvirai reikšti savo nuomonės, atstovauti savo rinkėjams — šiandienos teisingumas parodė, kad mes neturime žodžio laisvės. Mes galime turėti Konstituciją, numatyti, kad kiekvienas turi teisę laisvai gauti ir skleisti informaciją, tačiau iš tikrųjų pavieniai teisėjai ir teisėjų kolegijos nusprendžia parodyti, kad neturime žodžio laisvės", — apibendrino jis.

Ketvirtadienį, spalio 17 dieną, Klaipėdos apygardos teismas atmetė Klaipėdos miesto tarybos nario Viačeslavo Titovo apeliacinį skundą. Titovas prašė jį išteisinti ir iš naujo vertinti istorinius faktus bei byloje surinktus įrodymus. Jo manymu, pats prokuratūros įsikišimo faktas yra nepriimtinas.

Kartu buvo atmestas ir prokuroro apeliacinis skundas. Prokuroras Simonas Genys prašė nuteistajam skirti griežtesnę bausmę — nuteisti lygtinai. Buvo reikalaujama skirti Titovui 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 2 metams.

Tačiau Klaipėdos apygardos teismas tik sumažino iki 10 tūkst. eurų baudą, kurią šių metų gegužę skyrė Klaipėdos apylinkės teismas už "partizanų vado" Adolfo Ramanausko-Vanago atminimo niekinimą.

Skandalas aplink Titovą tęsiasi jau daugiau nei metus. Viskas prasidėjo nuo to, kai politikas pasipiktino dėl Klaipėdos valdžios idėjos įamžinti mieste Ramanausko-Vanago atminimą. Lietuvoje "partizanas" laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau Titovas priminė, kad Vanagas galėjo prisidėti prie aštuonių tūkstančių civilių žmonių nužudymo, ir pateikė Sovietų teismo sprendimą.

Ramanauskas-Vanagas Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
171
Tegai:
Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (70)
Dar šia tema
Titovas tiki, kad "Ramanausko byloje" viskas atsistos į savo vietas
Titovas kreipėsi į Nausėdą su prašymu paleisti Paleckį
Titovas: Lietuvoje rusakalbiai deputatai persekiojami dėl išgalvotų fobijų 
Aleksandras Lukašenka

Lukašenka paskelbė pirmąjį savo pareiškimą po prezidento rinkimų

(atnaujinta 10:54 2020.08.10)
Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka savo pirmąjį pareiškimą po rinkimų padarė savo vizito Baltarusijos nacionalinėje biotechnologijų korporacijoje metu.

Kaip pažymėjo dabartinis valstybės vadovas, "politika turėtų būti tik viena — žmonės".

Sekmadienį įvyko Baltarusijos prezidento rinkimai. Pirminiais CRK duomenimis, Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų.

"Turėtų būti viena politika — žmonės", — Lukašenką cituoja valstybinės agentūros "BelTA" korespondentas.

Vakare, pasibaigus balsavimui, Minske ir kituose dideliuose miestuose prasidėjo masiniai nesankcionuoti protestai. Protestuotojai Baltarusijos sostinės centre iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Vykdant veiksmus yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Vienos iš kandidatų į pagrindinius postus šalyje būstinė Svetlana Tichanovskaja teigė nepripažįstanti oficialių CRK duomenų, nes visų respublikos regionų rinkimų apylinkių duomenys parodė, kad jai skirta 70–80 proc.

Anot RIA Novosti, atsakydama į argumentą, kad būstinė turi duomenų tik apie kai kurias apygardas, kurios neatspindi viso vaizdo, Tichanovskajos atstovė Olga Kovalkova prieštaravo, kad "tai yra visas vaizdas, nes apygardos yra visoje Baltarusijoje. "Negali būti, kad vienoje apygardoje Svetlaną palaiko 90 procentų rinkėjų, o kitoje — trys, šeši, ar aštuoni procentai", — pridūrė ji.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Baltarusijos vidaus reikalų ministerija kontroliuoja situaciją po protestų
Baltarusijos prezidento rinkimai

Baltarusijoje paskelbti preliminarūs prezidento rinkimų rezultatai

(atnaujinta 09:42 2020.08.10)
Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Pagal preliminarius rinkimų rezultatus Lukašenka gavo 80,23 proc. rinkėjų balsų, pranrša RIA Novosti.

Dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, pirminiais rezultatais, respublikos prezidento rinkimuose gavo 80,23 proc., sakė CRK vadovė Lidija Jermošina.

"Lukašenka Aleksandras Grigorjevičius. Už jį balsavo 4 milijonai 652 tūkst. žmonių arba 80,23 proc.", — sakė ji pirmadienio pranešime.

Balsavo 5 mln. 790 tūkst. žmonių, rinkimuose dalyvavo 84,23 proc.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Paskelbus pirmuosius duomenis, pagal kuriuos užtikrintai laimi dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka, kilo protestai.

Opozicijos iniciatyva, rinkėjai pradėjo rinktis rinkimų apylinkėse, kad galėtų "kontroliuoti balsų skaičiavimą", daugelyje miestų prasidėjo areštai, o teisėsaugos pareigūnai ėmė vaikyti protestuotojus.

Minsko centre protestuotojai iš šiukšlių dėžių statė barikadas. Policija panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir svaiginančias granatas bei išstūmė protestuotojus iš miesto centro. Yra aukų, keli žmonės išvežti į ligoninę.

Breste policija paragino išsiskirstyti susirinkusius į protesto akciją miesto centre.

Gardine yra sulaikytųjų, kur daugiau nei tūkstantis žmonių susirinko į nesankcionuotą protesto mitingą. Teisėsaugininkai prieš protestuotojus taip pat naudojo ašarines dujas.

Dar šia tema
Lietuvos užsienio reikalų ministerija kursto baltarusius kelti protestus
Baltarusijoje vyksta prezidento rinkimai
Kilometrinė eilė: kaip Baltarusijos piliečiai balsuoja rinkimuose Maskvoje
Kapitolijaus pastatas Vašingtone, archyvinė nuotrauka
 

Rusijos saugumo taryba papasakojo apie JAV pasirengimą "pasmaugti" Europą  

(atnaujinta 10:16 2020.08.10)
Tuo pačiu teigiama, kad Amerikos valdžia imasi visų priemonių, kad Europa negalėtų gauti pigių dujų per "Nord Stream-2"

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Jungtinės Valstijos, pasinaudodamos koronaviruso padėtimi, savo interesų labui yra pasirengusios smaugti Europos šalis, interviu RIA Novosti sakė Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas.

Anot jo, Europa vykdo Amerikos nurodymus.

"Vašingtonas pasakė — ir taškas, europiečių reikalus — vykdyti. Jei norite ir toliau palaikyti sąjungininkų santykius NATO viduje — mokėkite", — teigė agentūros pašnekovas.

Jis pažymėjo, kad JAV naikina tokius susitarimus kaip Sutarties dėl vidutinio ir trumpesnio nuotolio raketų panaikinimo ir Atviro dangaus sutartis, nuo kurios tiesiogiai priklauso Europos saugumas, kad europiečiai "pagaliau suprastų, kas čia yra viršininkas".

Be to, Amerikos valdžia imasi visų priemonių, kad Europa negalėtų gauti pigių dujų per "Nord Stream-2", — priminė jis.

Anksčiau "RIA Novosti" susipažino su iš trijų JAV senatorių laišku, nusiųstu uosto operatoriui "Sassnitz GmbH", kuriame nurodomos JAV valdžios institucijų artėjančios sankcijos įmonėms, kurios remia dujotiekio statybą. Visų pirma, laiške teigiama, kad tęsdamas darbą Zasnico uostas susidurs su "finansiniu sunaikinimu".

Tačiau Vokietijos politikai ir Ekonomikos ministerija griežtai kritikavo Amerikos grasinimus, pažymėdami, kad Vokietija gali imtis atsakomųjų veiksmų.

JAV valdžia trukdo "Nord Stream-2" statybai, kad Europoje galėtų skatinti savo suskystintas gamtines dujas. Norėdami tai padaryti, praėjusių metų pabaigoje jie priėmė gynybos biudžetą, kuriame numatytos sankcijos įmonėms, kurios užsiima vamzdžių klojimu.

Po to Šveicarijos įmonė "Allseas" iškart paskelbė apie darbo nutraukimą. Tačiau energetikos ministras Aleksandras Novakas teigė, kad Rusija yra pajėgi savarankiškai nutiesti likusius 160 kilometrų dujotiekio, naudodama laivus "Akademik Čerskij" ir "Fortūna".

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
Europa, Nord Stream-2, Rusija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  
Vokietijoje JAV grasinimus dėl "Nord Stream-2" išvadino nepriimtinais