Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Japonijos ministru pirmininku Šinzo Abe

Nausėda Japonijoje pasakojo apie Astravo AE keliamą "grėsmę"

93
(atnaujinta 09:54 2019.10.22)
Susitikime Lietuvos vadovas akcentavo, kad abi šalis sieja skaudi atominių elektrinių katastrofų išgyvenimo patirtis

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Šalies vadovas Gitanas Nausėda, su darbo vizitu viešėdamas Tokijuje, susitiko su Japonijos ministru pirmininku Šinzo Abe, praneša prezidento spaudos tarnyba.

Susitikime Nausėda akcentavo, kad Lietuva laiko Japoniją pagrindine Lietuvos partnere Azijos regione tiek politiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu.

Встреча президента Литвы Гитанаса Науседы с японским премьером Синдзо Абэ
Lietuvos Respublikos Prezidentas
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su Japonijos ministru pirmininku Šinzo Abe

Jis taip pat pažymėjo, kad abi šalis sieja skaudi atominių elektrinių katastrofų išgyvenimo patirtis.

"Išgyvenome atominių elektrinių katastrofas ir susidūrėme su jų padariniais. Mūsų patirtis yra pamoka visam pasauliui, kad būtina deramai įvertinti branduolinės energetikos grėsmes. Pasaulis turi pasimokyti iš Fukušimos ir Černobylio tragedijų, turime tobulinti priemones, užtikrinančias branduolinės energetikos saugą, ir aktyviai veikti tarptautinėje erdvėje, atstovaudami ne tik mūsų regiono, ES, bet ir viso pasaulio žmonių teisei į saugią kaimynystę", — teigė prezidentas.

Šalies vadovas pasinaudojo proga informuoti Japonijos ministrą pirmininką ir apie Astravo atominės elektrinės keliamą "grėsmę".

Prezidentas taip pat padėkojo Šinzo Abei už lyderystę, siekiant glaudaus Japonijos ir Lietuvos bendradarbiavimo bei aktyviai reiškiant paramą Lietuvos elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektui.

Susitikime sutarta ir toliau aktyviai plėtoti dvišalius lazerių, finansų, gyvybės mokslų technologijų ir inovacijų projektus.

Lietuvos požiūris į Baltarusijos AE

Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos vystomą Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Taip pat Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos. Astravo AE sėkmingai praeina visus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir laikosi TATENA rekomendacijų.

Lietuvos vadovybė jau pažymėjo, kad Lietuva pralaimėjo "kovoje" su Baltarusijos AE, nes ji nesugebėjo priversti ES šalių vienbalsiai uždrausti elektrai patekti į Europos rinką.

93
Tegai:
Astravo atominė elektrinė (AE), Astravo AE, Japonija, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Politologas: Nausėda planuoja padėti Vakarams "atplėšti" Baltarusiją nuo Rusijos
Opozicijai nepavyko "prastumti" nuostatos dėl Astravo AE elektros nepirkimo ES
Lietuviai, pasirūpinkite žvakėmis. Greit elektros nebus
Здание Сейма Литвы с флагом, архивное фото

Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją

(atnaujinta 20:35 2020.07.01)
Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Trečiadienį Seimas baigė kovo 10 dieną prasidėjusią Seimo pavasario sesiją, praneša Seimo spaudos tarnyba. 

Šiemet Seimo pavasario sesija vyko išskirtinėmis koronaviruso pandemijos sąlygomis. Jos metu surengta daugiau nei planuota — 54 plenariniai posėdžiai, kuriuose priimta daugiau kaip 450 teisės aktų. Taip pat parlamentas leido Vyriausybės ir savivaldybių tarybų posėdžius, Seimo komitetų ir komisijų, Seimo valdybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.

Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui.

Kaip teigiama pranešime, priimtais teisės aktų pakeitimais užtikrintas veiksmingesnis ekstremaliųjų situacijų valdymas, įtvirtintas ilgesnis būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo be teismo sprendimo terminas, sugriežtinta atsakomybė už civilinės saugos reikalavimų pažeidimus. Taip pat sugriežtintos bausmės už karantino pažeidimus užsikrėtusiems koronavirusu, o dirbantiems infekcijų židiniuose karantino metu padidinti priedai ir socialinės garantijos.

Seimas taip pat padidino valstybės skolinimosi limitą iki 5 mlrd. 401,4 mln. eurų. Darbdaviams sudaryta galimybė skelbti prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojams prastovos metu užtikrintos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos.

Be to, buvo supaprastinta socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo tvarka Vyriausybei paskelbus karantiną, prireikus leido atidėti PSD įmokų mokėjimą.

Priimtomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siekiama tinkamai pasiruošti Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei ekstremaliosios situacijos arba įvykio sąlygomis. Nuspręsta užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti elektroniniu būdu.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ši Seimo pavasario sesija buvo istorinė. Lietuva turėjo įprasti gyventi išskirtinėmis ir bauginančiomis aplinkybėmis. Tuo pačiu metu reikėjo ruoštis ir galimam beprecedenčiam sunkmečiui. Darėme daug, kad operatyviai ir kryptingai reaguotume į pandemijos grėsmes. Tai buvo vienos prasmingiausių vienybės akimirkų. Sulaukėme kritikos dėl pasirenkamos darbo formos, bet mūsų susitelkimas diskusijose ir kompromiso paieškose tapo bene kertiniu koronaviruso pandemijos krizei įveikti.

Toks susitelkimas buvo matomas komitetuose tobulinant sveikatos apsaugos sistemos reglamentavimą, gerinant medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įveikiant švietimo sistemos ir kultūros sektoriaus sunkumus karantino laikotarpiu, svarstant ir priimant finansinę pagalba verslui, užtikrinant viešųjų pirkimų, susijusių su pandemija skaidrumą, Europos Sąjungos lygmens priemones, skirtas atremti sukeltą krizę ir sprendžiant žemės ūkio darbuotojų problemas. Tai yra temos, kurios buvo mūsų dėmesio centre ir atsakomybės lauke ir bus kol pasibaigs mūsų įgaliojimai", — kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis uždarant Seimo pavasario sesiją.

Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Tegai:
Seimas
Donaldas Trampas, archyvinė nuotrauka

Trampas papasakojo, kam buvo išgalvota istorija apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu

(atnaujinta 20:20 2020.07.01)
Pasak JAV prezidento, pasakojimas apie Rusijos teikiamą atlygį yra tik dar viena netikromis naujienomis pagrįsta pasaka

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. JAV prezidentas Donaldas Trampas teigė, kad tariamo Rusijos susitarimo su Talibanu istorija buvo sugalvota siekiant pakenkti jam ir Respublikonų partijai.

"Pasakojimas apie Rusijos teikiamą atlygį yra tik dar viena netikromis naujienomis pagrįsta pasaka siekiant pakenkti man ir Respublikonų partijai. Tikriausiai nėra jokio slapto šaltinio, kaip ir pačios istorijos. Jei save diskreditavęs "New York Times" turi šaltinį, atskleiskite jį. Tai tik dar vienas melas", — Twitter parašė Trampas.

Anksčiau "The New York Times", cituodamas anoniminius JAV žvalgybos pareigūnus, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba tariamai siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane ir kad apie tai buvo informuotas JAV prezidentas Donaldas Trampas. Nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Rusijos ambasada JAV reikalavo, kad šalies valdžia tinkamai reaguotų į grėsmes, kylančias diplomatams dėl naujienų apie Rusiją ir Afganistaną. Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino netikrais. Trampas straipsnį pavadino "užsakytu".

JAV nacionalinio saugumo patarėjas Robert'as O'Brien'as antradienį sakė, kad JAV žvalgybos agentūros nepatvirtino įtarimų dėl "Rusijos Federacijos sąmokslo su Talibanu", paskelbtų spaudoje. Pentagono atstovas taip pat teigė, kad jo agentūra neturi įrodymų apie "slaptą susitarimą".

Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "New York Times" publikaciją apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu, teigė, kad šie įtarimai yra melas. Žurnalistų paklaustas, ar Trampas šiais metais kokiu nors būdu aptarė šią temą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Tegai:
New York Times, Rusija, Donaldas Trampas
Medicininės kaukės, archyvinė nuotrauka

Lietuva rengiasi antrai COVID-19 bangai: perkama įranga ir apsaugos priemonės

(atnaujinta 21:57 2020.07.01)
Gydymo įstaigas planuojama aprūpinti papildomais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais, švirkštinių pompų sistemomis ir asmens apsaugos priemonėmis. Taip pat į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Ruošdamasi galimai antrai koronaviruso bangai, Sveikatos apsaugos ministerija perka daugiau apsaugos priemonių, medicinos įrangos ir medikamentų. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Gydymo įstaigoms perkama 100 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ir 300 švirkštinių pompų sistemų, taip pat papildomos būtinų vaistų atsargos.

Asmens apsaugos priemonių rezervas bus papildytas FFP2 respiratoriais, vienkartinėmis kaukėmis, kombinezonais ir antbačiais, kurių vertė apie 11 mln. eurų.

Ruošiantis galimai antrai koronaviruso bangai, į valstybės medicinos atsargų rezervą planuojama įsigyti AAP už 14 mln. eurų, kurių užtektų aprūpinti sveikatos priežiūros sistemą 30-čiai dienų.

Šiuo metu atviro konkurso būdu yra vykdomi keturi tarptautiniai pirkimai, atplėšus vokus yra vertinami tiekėjų pateikti pasiūlymai.

Liepos mėnesį Lietuvą taip pat turi pasiekti paskutiniai trys konteineriai su AAP, anksčiau įsigytomis Kinijoje.

Pasibaigus karantinui gydymo įstaigos nebegauna AAP iš valstybės rezervo ir pačios privalo aprūpinti darbuotojus kasdienėmis apsaugos priemonėmis, organizuoti jų pirkimą ir sandėliavimą.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė nuo kovo 16 dienos įvestą karantiną, tačiau vis dar galioja nepaprastoji padėtis.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 1800 COVID-19 atvejų, 78 pacientai mirė.

Pasaulio sveikatos organizacija kovo 11 d. paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 9,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 484 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
COVID-19, Sveikatos apsaugos ministerija
Dar šia tema
Nauja tvarka: guldant į ligoninę ne visiems reikės atlikti tyrimą dėl COVID-19
Dezinformacijos apie COVID-19 sumažėjo dvigubai
Ukmergėje sergančios COVID-19 moters nepriėmė į ligoninę, ji mirė prie durų
Lietuvos finansų ministerija pateikė ekonomikos atsigavimo po COVID-19 scenarijų