Gitanas Nausėda susitiko su didžiausios Japonijos elektroninės komercijos ir finansinių technologijų įmonės Rakuten vadovu Hirošiu Mikitaniu

Lietuva tikisi tapti Japonijos verslo tiltu į ES rinką

26
(atnaujinta 21:30 2019.10.21)
Japonams pasiūlyta ne tik įkurti internetinio banko būstinę Lietuvoje, bet ir lietuviškos produkcijos elektroninę platformą, padėsiančią Japonijai dar geriau pažinti Lietuvoje gaminamos produkcijos pasiūlą

 VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su didžiausios Japonijos elektroninės komercijos ir finansinių technologijų įmonės "Rakuten" vadovu Hirošiu Mikitaniu, rašoma Prezidentūros pranešime.

Šalies vadovas paskatino internetinio banko valdytojus apsvarstyti investavimo galimybes Lietuvoje — atidaryti verslo būstinę ir paslaugų centrą.

Prezidentas akcentavo, kad didžiųjų Japonijos verslo kompanijų žengimas į Lietuvos rinką — natūralus šalių ekonominio bendradarbiavimo tąsos etapas. Jis yra itin svarbus, stebint aktyvėjančią šalių tarpusavio prekybą, bei Japonijai įteisinus laisvosios prekybos santykius su Europos Sąjunga.

"Japonija yra pagrindinė mūsų partnerė Azijos regione. Prekyba tarp Lietuvos ir Japonijos sparčiai auga. Aktyviai domimasi mūsų šalimi, jos produkcija, sudaromomis galimybėmis verslui, tad svarbu ne tik plėtoti esamus bendradarbiavimo formatus, bet ir ieškoti inovatyvių būdų suartinti mūsų šalių verslus ir sinergizuoti jų veiklą", — sakė Nausėda.

Japonams pasiūlyta ne tik įkurti internetinio banko būstinę Lietuvoje, bet ir lietuviškos produkcijos elektroninę platformą, padėsiančią Japonijai dar geriau pažinti Lietuvoje gaminamos produkcijos pasiūlą.

Prezidentas pristatė palankias sąlygas Lietuvoje finansinių technologijų plėtrai, taip pat galimybę Japonijos kompanijoms Lietuvoje žengti pirmuosius žingsnius į Europos Sąjungos rinką.

"Rakuten" yra didžiausia Japonijos elektroninės komercijos įmonė ir didžiausias internetinis bankas Japonijoje.

Prezidentas su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankosi Japonijos sostinėje Tokijuje, kur yra pakviesti į Imperatoriaus žengimo į sostą ceremoniją. 

26
Tegai:
Lietuva, Japonija
Dar šia tema
Nausėda pristatė planą, kaip neįsileisti "nesaugios" Astravo AE elektros
Nausėda įvertino naują JK ir ES "Brexit" susitarimą
Nausėda dalyvavo kardinolo Sigito Tamkevičiaus padėkos Mišiose
Andžejus Duda

Lietuvos lenkai balsų dauguma palaikė Dudos varžovą

(atnaujinta 10:55 2020.07.13)
Lietuvoje buvo vienintelė vieta balsuoti — Lenkijos ambasadoje, Vilniuje, iš viso balsavo daugiau nei 400 rinkėjų

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Opozicinės "Pilietinės koalicijos" atstovas Rafalas Tšaskovskis surinko absoliučią daugumą balsų tarp Vilniuje balsavusių Lenkijos piliečių, tačiau pralaimėjo Lenkijos prezidento rinkimus, praneša WNP.pl.

Кандидат в президенты Польши Рафал Тшасковский, 12 июля 2020 года
© REUTERS / AGENCJA GAZETA
Rafalas Tšaskovskis

Praėjusį sekmadienį Lenkijoje vyko antrasis prezidento rinkimų turas. Paskutiniame balsavimo etape dalyvavo dabartinis valstybės vadovas Andžejus Duda ir jo konkurentas Tšaskovskis.

Lietuvoje vienintelė rinkimų apylinkė buvo įsteigta prie Lenkijos ambasados, ​​Vilniuje. Pranešama, kad Tšaskovskis Lietuvoje gavo 352 lenkų balsus, o Dudą palaikė 129 žmonės.

Andžejus Duda laimi Lenkijos prezidento rinkimus pagal 99,97 proc. rinkimų komisijų protokolų, pranešė RIA Novosti su nuoroda į Lenkijos rinkimų komisijos vadovą Silvesterį Marciniaką.

"Kol kas negauti 9 protokolai. 27 222 rinkimų apygardų protokolų duomenys, tai yra 99,97 %, rodo, kad už Andžejų Dudą balsavo 51,21 % rinkėjų, o už Rafalą Tšaskovskį — 48,79 % rinkėjų", — sakė Marciniakas.

Jis paaiškino, kad balsavimo protokolai dar nebuvo pateikti iš balsavimo vietų Belgijoje ir JK.

Tegai:
Lenkija, Andrzejus Duda
Ramūnas Karbauskis, archyvinė nuotrauka

"Valstiečiai" nutraukia susitarimą su socdemais dėl bendrų kandidatų kėlimo

(atnaujinta 09:10 2020.07.13)
LVŽS tarybos posėdyje nuspręsta, jog sąjunga nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija dėl bendrų kandidatų kėlimo

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Penktadienį vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) tarybos posėdyje nuspręsta, jog LVŽS nutraukia susitarimą su Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) dėl bendrų kandidatų kėlimo, rašoma partijos tinklalapyje.

Toks sprendimas priimtas išsiskyrus nuomonėms balsuojant dėl esminių vertybinių ir LVŽS programines nuostatas įgyvendinančių įstatymų priėmimo.

Pasak partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, LVŽS taryboje išreikštas susirūpinimas, kad po praėjusio tarybos posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas kelti bendrus su koalicijos partneriais kandidatus, LSDDP frakcijos nariai neparėmė Seime LVŽS frakcijos, balsuojant dėl esminių vertybinių klausimų, ypač tų, kurie susiję su sveikatos apsaugos politika, alkoholio vartojimo mažinimo priemonėmis.

"Mūsų programos įgyvendinimo laukiantiems bei mūsų politiką remiantiems žmonėms būtų sudėtinga paaiškinti, kodėl vieni ar kiti asmenys, viešai neremiantys mūsų vertybių ar net prieš jas balsuojantys, keliami kaip bendri kandidatai", — sprendimą komentuoja LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Nežiūrint visų susiklosčiusių aplinkybių, LVŽS taryba dėkoja Lietuvos socialdemokratų darbo partijos nariams už bendrą darbą Seime ir Vyriausybėje įgyvendinant Vyriausybės programą bei linki kolegoms sėkmės artėjančiuose Seimo rinkimuose.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) penktadienį patvirtino tris pirmąsias pozicijas rinkimų į Seimą sąraše, jį ves premjeras Saulius Skvernelis.

Tegai:
socialdemokratai, valstiečiai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Paaiškėjo, kokia partija gali laimėti Seimo rinkimus
Politologas: valdantieji ir konservatoriai "kovoja ne dėl gyvybės, o dėl mirties"
Seimas pareiškė apie manipuliacijas asociacijoje "Sąjūdis prieš Astravo AE"
Minuteman 3 bandymai, archyvinė nuotrauka

"Kliudys bet kokį taikinį Rusijoje": kokia nauja ginkluotė kuriama JAV

(atnaujinta 11:32 2020.07.13)
JAV kuriamos tarpžemyninės raketos, kurios iki 2030-ųjų vidurio JAV strateginio sutramdymo pajėgose turi visiškai pakeisti visus 450 "Minuteman 3"

VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Ilgojo nuotolio, tiksli, galinga — jau rudenį amerikiečių koncernas "Northrop Grumman" iš šalies karinio biudžeto gaus pirmąją 85 milijardų dolerių dalį, skirtą iš esmės naujai tarpžemyninei balistinei raketai sukurti. Manoma, kad iki 2030-ųjų vidurio šis ginklas JAV strateginio sutramdymo pajėgose visiškai pakeis visus 450 "Minuteman 3". Apie tai, kas žinoma apie perspektyvią raketą, skaitykite RIA Novosti autoriaus Andrejus Koco straipsnyje.

Pakeisti "Minuteman"

Konkursas dėl naujos tarpžemyninės balistinės raketos JAV buvo paskelbtas dar 2016 metais. Du pramonės gigantai — "Boeing" ir "Northrop Grumman" nusprendė pasivaržyti dėl užsakymo. 2017 metais įmonės iš biudžeto gavo pinigų už preliminarų projektą — atitinkamai 349 ir ​​329 milijonus dolerių.

2019 metais "Northrop Grumman" žengė gudrų žingsnį: įsigijo "Orbital OTK" kompaniją, kuri tiekė "Boeing" kietojo kuro raketinius variklius. Dėl to aviacijos ir kosmoso korporacija prarado sėkmės galimybę ir atsisakė konkurso. Gruodį "Northrop Grumman" dėl konkurentų trūkumo buvo paskelbtas nugalėtoju.

Naujos raketos projektui buvo suteiktas pavadinimas GBSD (angl. Ground based strategic deterrent). Manoma, kad perspektyvios raketos tarnavimo laikas yra 50 metų — ją turėtų apginkluoti kariuomenę šio dešimtmečio pabaigoje ir tarnaus šio tipo raketos iki 2080 metų. Informacijos apie šiuos ginklus vis dar nedaug. Yra žinoma, kad nauja raketa pagal savo išmatavimus maždaug atitiks "Minuteman 3", nes neplanuojama labai tobulinti šachtos paleidimo įrenginių.

Atitinkamai, naujos raketos dislokavimo vieta irgi nesikeis. "Minuteman 3" dabar dislokuotos trijose JAV oro pajėgų bazėse — Warren (Vajomingas), Malmstrom (Montana) ir Minot (Šiaurės Dakota). Kiekvienoje — po 150 raketų. Pagal Pentagono planus, pirmosios GBSD projekto raketos pradės kovinį budėjimą 2027 metais ir visiškai pakeis savo pirmtakus iki 2036 metų.

Raketa bus trijų pakopų, kietojo kuro, kurios nuotolis bus ne mažesnis kaip 15 tūkstančių kilometrų. Didelį nuotolį suteiks naujas mišrus kuras. Dėl GPS signalo tikslumas žymiai padidės.

Kovinė galvutė yra su atskiromis kovinėmis galvutėmis. Bus įrengtos W87 termobranduolinės galvutės. Kol kas nežinoma, kiek, tačiau kiekviena jų yra įvertinta 475 kilotonomis. Pirmosiomis 300 kilotonų modifikacijomis W87 buvo aprūpintos "LGM-118A Peacekeeper". Jas pradėta eksploatuoti 1986 metais, ir jos budėjo iki 2005 metų, kai pagal START II sutartį buvo sunaikintos paskutinės raketos.

Pusė amžiaus tarnyboje

Dabar vieninteliai šachtinės tarpžemyninės raketos JAV branduoliniame arsenale yra "LGM-30G Minuteman 3", kurios buvo įdiegtos 1970 metais. Nors jos buvo ne kartą tobulinamos, tai yra vakarykštė ginkluotė. Tolesnis šių raketų eksploatavimas ekonomiškai nenaudingas.

"Minuteman 3" išlaikymo laiko pratęsimas yra mažiau ekonomiškas nei GBSD, — pernai pavasarį pranešė oro pajėgų generolas leitenantas Richard'as Clarke'as. — Šioje raketoje pamažu sensta tokie komponentai, kaip variklis, orientavimo sistema ir kuro rūšis. Jei šios sistemos palaipsniui sugenda, tuomet toks pats likimas laukia ir raketos. Modernizavimui reikia vis daugiau pinigų".

Visi likę eksploatuoti 450 "Minuteman" turi 300 kilotonų talpos monobloką. Skrydžio nuotolis — apie 13 tūkstančių kilometrų. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio šiuolaikinės priešraketinės gynybos sistemos įveikimo sistema beveik nepasikeitė ir iš tikrųjų pakito tik dipolinių atšvaitų rinkinys.

"Sarmat" ateis greičiau

Pentagonas ilgą laiką nekreipė daug dėmesio į šachtų raketų pakeitimą, nes hipotetiniame trečiajame pasauliniame kare JAV visuomet sudedavo viltis į povandeninių laivų balistines raketas ir strateginės aviacijos sparnuotąsias raketas. Taigi "Trident II" — standartinės Ohajo branduolinių povandeninių laivų ginkluotė — sudaro daugiau nei pusę viso JAV branduolinių atgrasymo pajėgų arsenalo.

O Rusijoje sausumos tarpkontinentinės raketos visada buvo pagrindinė branduolinės triados dalis. Nenuostabu, kad Gynybos ministerija atkreipė dėmesį į jų modernizavimą. Per pastarąjį dešimtmetį Strateginės raketų pajėgos gavo keletą naujų raketų, tokių kaip "Topol-M", taip pat jų patobulinta modifikacija "Jars", kurias pradėjo naudoti kariuomenėje 2009 metais. Jos sugeba gabenti keturis kovos vienetus, kurių talpa nuo 300 iki 500 kilotonų ir įveikti 12 tūkstančių kilometrų. Tuo pačiu metu jos aprūpintos moderniomis priemonėmis priešraketinės gynybos sistemas įveikti.

Tačiau tikrasis Rusijos gynybos pramonės proveržis yra "RS-28 Sarmat" kompleksas. Šios sunkiosios raketos pakeis sovietinę "R-36M2 Vojevoda". Kiekviena galės mesti per dešimt kovos vienetų į tikėtino priešo teritoriją. Nuotolis, įvairiais vertinimais, yra nuo 16 iki 18 tūkstančių kilometrų. Perspektyviose tarpkontinentinėse raketose yra išdėstytas "orbitinio bombardavimo" principas, taigi, "Sarmat" yra pasirengęs pulti taikinius JAV, įskaitant suborbitalinį kelią per Pietų ašigalį — apeidamas dislokuotas priešraketinės gynybos sistemas.

Nauja raketa pasirodys Strateginių raketų pajėgų arsenale daug anksčiau, nei amerikiečių. Anot Rusijos ministro pirmininko pavaduotojo Jurijaus Borisovo, netrukus prasidės skrydžio bandymai. Kaip anksčiau pranešė gynybos ministro pavaduotojas Aleksejus Krivoručko, pirmosios gamybos raketos bus pradėtos naudoti 2021 metais. Nuo praėjusių metų gruodžio Uzhūre formuojamos strateginės raketų pajėgos jau ruošiamos priimti "Sarmat".

Dar šia tema
Pentagonas pripažino naujus Rusijos ginklus kaip grėsmę savo branduolinei triadai
Rusija yra pasirengusi aptarti naujų ginklų kontrolę su JAV