Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Vaičiūnas pažadėjo, kad Baltarusijos AE elektra nepateks į Lietuvą

37
(atnaujinta 19:40 2019.10.22)
Pasak energetikos ministro, bus ieškoma sprendimų tam, kad Astravo AE elektra nepatektų į visų Baltijos šalių rinką

VILNIUS, spalio 22 — Sputnik. Bus imtasi visų priemonių, kad statomos Astravo AE elektra nepatektų į šalį ir pas kaimynus — Latviją ir Estiją, pareiškė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Apie tai praneša "Parlamentskaja gazeta".

"Tikslas, kad nė viena kilovatvalandė nepatektų į mūsų elektros energijos biržą ir jeigu reikės, imsimės visų reikiamų instrumentų. Kokie jie galėtų būti, šiai dienai galutinai negalėčiau pasakyti — mes tiesiog sekame situaciją ir imamės tokių priemonių, kokios reikalingos tam laikmečiui ir tai situacijai", — aiškino Lietuvos energetikos ministras.

Pasak jo, reikės "ieškoti sprendimų tam, kad Astravo atominės elektrinės elektra nepatektų į visų Baltijos šalių rinką".

"Ar tai pavyks, ar nepavyks, ir kokiu procentu pavyks — šiandien neprognozuočiau", — pasakė Vaičiūnas.

Anksčiau Tokijuje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiguodė Japonijos ministrui pirmininkui Šinzo Abei dėl Baltarusijos atominės elektrinės.

"Pasaulis turi pasimokyti iš Fukušimos ir Černobylio tragedijų, turime tobulinti priemones, užtikrinančias branduolinės energetikos saugą, ir aktyviai veikti tarptautinėje erdvėje, atstovaudami ne tik mūsų regiono, ES, bet ir viso pasaulio žmonių teisei į saugią kaimynystę", — teigė prezidentas.

Tuo tarpu Lietuva, kuri Europos Komisijos prašymu uždarė Ignalinos AE, planavo, padedama Japonijos ir JAV, toje pačioje vietoje pastatyti naują atominę elektrinę, naudojant Fukušimos tipo reaktorių. Brangus projektas žlugo, nes galimi partneriai — Lenkija, Latvija ir Estija — atsisakė jame dalyvauti. Baltarusijos atominė elektrinė panaikino šio projekto ekonominę prasmę.

Lietuvos politikai teigia, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui. Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

Astravo AE sėkmingai išlaiko visus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis ir laikosi TATENA rekomendacijų.

37
Tegai:
Žygimantas Vaičiūnas, Lietuva, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos (494)
Dar šia tema
Lietuvoje papasakota apie požiūrį į ES sutartį su Minsku dėl Astravo AE
Nausėda pristatė planą, kaip neįsileisti "nesaugios" Astravo AE elektros
Opozicijai nepavyko "prastumti" nuostatos dėl Astravo AE elektros nepirkimo ES
Ekspertas: Lietuvos planai užkirsti kelią energijai iš Astravo AE nerealūs
Nausėda Japonijoje pasakojo apie Astravo AE keliamą "grėsmę"
URM vadovas Gabrielius Landsbergis

Ir apie Minską prisiminė: Landsbergis surengė pirmąją diskusiją su ES ambasadoriais

(atnaujinta 17:27 2021.01.21)
Susitikimo metu Landsbergis pažymėjo, kad ES turi rasti būdų, kaip padėti savo Rytų partneriams gauti vakcinas nuo COVID-19

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis surengė susitikimą su ES ambasadoriais Baltijos šalyje, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Diskusija vyko nuotoliniu būdu. Susitikime buvo aptarti aktualiausi ES ir užsienio politikos klausimai - COVID-19 vakcinavimas, žmogaus teisių padėtis Rusijoje, situacija Baltarusijoje, energetinis saugumas, transatlantiniai santykiai ir Azijos politika.

"Nuosekliai keliame tikslą stiprinti vieningą, geopolitiškai aktyvią, įtakingą Europos Sąjungą, kuri padėtų demokratinių pokyčių siekiančiai Baltarusijos pilietinei visuomenei, gintų Ukrainos teritorinį vientisumą, reaguotų į globalius žmogaus teisių pažeidimus, stiprintų teisės viršenybe grįstą tarptautinę bendriją", — sakė užsienio reikalų ministras.

Landsbergis taip pat paragino siekti ambicingesnių ES kaimynystės politikos tikslų ir reaguoti į artimesnių ryšių su ES siekiančių valstybių lūkesčius — tai ypač svarbu, rengiantis Rytų partnerystės viršūnių susitikimui.

"Europos Sąjunga turi rasti būdų padėti Rytų partnerėms apsirūpinti COVID-19 vakcinomis. Tai ne tik geros kaimynystės, bet ir geopolitinis bei ES patikimumo klausimas", — sakė Landsbergis.

Ministras taip pat pristatė Lietuvos požiūrį į nesaugią Baltarusijos atominę elektrinę, pabrėžė keliamas grėsmes, informavo apie Lietuvos dialogą su kaimynais dėl baltarusiškos elektros energijos nepirkimo.

Situacija dėl vakcinos

Anksčiau Lietuva kartu su daugeliu kitų šalių jau ragino Europos Komisiją paspartinti BioNTech ir Pfizer vakcinos nuo koronaviruso pristatymą. Šešių šalių sveikatos apsaugos ministrai pasirašė bendrą laišką, kuriame išreiškė "didelį susirūpinimą" dėl pristatymo vėlavimo. Prieš tai Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad vakcinų gamintojai "BioNTech" ir "Pfizer" į šalį pristatys pusę žadėtų vakcinos dozių. Be to, tiekimas buvo sumažintas visoms ES šalims.

Ginčas dėl Astravo AE

BelAE yra netoli Astravo miesto, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Vilnius nuo pat BelAE statybos pradžios aršiai kritikuoja elektrinę. Valdžia yra nepatenkinta pasirinkta vieta ir mano, kad atominė elektrinė kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lapkričio 7 dieną pirmasis elektrinės energijos blokas pasiekė 400 megavatų galią, elektra pradėjo tekėti į visus šalies regionus. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Gruodžio 11 dieną Europos Vadovų Taryba nurodė EK ieškoti būdų blokuoti energiją iš Astravo AE. ES lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos branduolinis objektas gali neatitikti ES saugumo reikalavimų.

Sausio 13 dieną Vyriausybė nutarė sudaryti komisiją, kuri koordinuotų ir užtikrintų efektyvią elektros tinklų sinchronizaciją, bei priemones, skirtas "Astravo atominės elektrinės grėsmių mažinimui".

Tegai:
Rusija, BelAe, ambasadoriai, ES, Gabrielius Landsbergis, Užsienio reikalų ministerija (URM)
Dar šia tema
Paaiškėjo, kada į BeAE galės atvykti ekspertai iš Europos Sąjungos 
Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdyje aptarti svarbiausi 2021 metų uždaviniai
Nausėda paskelbė apie ekstremalių situacijų valdymo sistemos trūkumus
Seimo narė Agnė Širinskienė, archyvinė nuotrauka

Širinskienė kreipėsi į Dulkį dėl paskiepytų "SPA Vilnius" darbuotojų

(atnaujinta 17:38 2021.01.21)
Seimo narė pabrėžė, kad skiepų atidavimas tiems, kurie faktiškai nedirba, neteikia paslaugų ir neturi sąlyčio pacientais — nehumaniškas ir nesąžiningas kasdien savo gyvybėmis rizikuojančių žmonių atžvilgiu

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl "SPA Vilnius" susiklosčiusios situacijos, kuomet esą šios įmonės darbuotojai buvo pirmumo tvarka paskiepyti nuo COVID-19, rašo partijos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos spaudos tarnyba.

Politikės teigimu, ši įmonė yra susijusi su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene.

"Ministras buvo žadėjęs visuomenei analizuoti visus abejonių keliančius skiepijimo atvejus. Situacija iš ties neskaidri, kai su konservatore ir jos šeima siejamas, tačiau paslaugų neteikiantis verslas skiepus gauna anksčiau, nei kiti analogiški paslaugas nenutrūkstamai teikiantys centrai, kuriuose personalas patiria realią riziką užsikrėsti. Ministro pasiaiškinimas, kad tokią situaciją leido jo nustatyta tvarka — neadekvatus. Jis privalo užtikrinti, kad pirmumo tvarka nebūtų skiepijami įstaigų, kurios de facto šiuo metu neveikia, darbuotojai, tol, kol šios įstaigos neatnaujins veiklos", — sakė Širinskienė.

Seimo narė pabrėžia, kad vakcinacijai stichiškai vėluojant, nėra paskiepyti visi medikai ir globos namų gyventojai, ten dirbantis personalas, rizikos grupėms priklausantys asmenys, todėl skiepų atidavimas tiems, kurie faktiškai nedirba, neteikia paslaugų ir neturi sąlyčio pacientais — nehumaniškas ir nesąžiningas kasdien savo gyvybėmis rizikuojančių žmonių atžvilgiu.

"Gėda žiūrėti, kaip ne pirmą kartą per kelias pastarąsias savaites išskirtinėmis aplinkybėmis skiepus gauna su konservatoriais vienaip ar kitaip susiję žmonės, o ne tie, kuriems skiepai iš tiesų gyvybiškai būtini. Paaiškėjus tokiems neskaidriems faktams tylima, dangstomasi už įstatymo raidės, tačiau jokiu būdu nepripažįstama, kad priimant įsakymą padaryta klaida, gal per nežinojimą, o gal — sąmoningai, neįvertintos aplinkybės, kad ne visi SPA centrai šiuo metu teikia paslaugas ir paskui ta klaida ar neapsižiūrėjimu grubiai pasinaudota", — teigė ji.

Taip pat Širinskienė pabrėžė, kad pamirštamas ir 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planas, kurio funkcija ir turėtų būti apsaugoti ministrą nuo tokių klaidų ar neapsižiūrėjimų.

"Yra visiškai akivaizdu, kad tas planas tėra fikcija, miražas dykumoje, kuriuo savo laiku norėta pridengti kandidato į ministrus nepatyrimą", — sakė politikė.

Seimo narė priminė, kad Lietuva, kitaip nei kitos Europos valstybės, iki šiol neturi parengusi visuotinio skiepijimo strategijos bei išsamaus priemonių plano, kuris apimtų visas skiepytinų asmenų grupes.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, kuriais reguliuojamas vakcinavimas, praėjusią savaitę ypač kritiškai įvertino Specialiųjų tyrimų tarnyba savo pateiktoje antikorupcinėje analizėje nurodydama, kad vykdomas vakcinacijos procesas neturi nei aiškių procedūrų, nei adekvačios kontrolės.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 173 tūkst. COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 113 tūkst. žmonių, serga daugiau nei 56,5 tūkst. pacientų. Nuo infekcijos mirė 2 554 žmonės.

Vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirma buvo skiepijami medicinos darbuotojai. 8 262 gyventojai jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Agnė Širinskienė, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM praneša, kad savivaldybėse skiriasi vakcinacijos pažanga
"Sputnik V" poveikio vaikams tyrimas bus atliktas iki 2021 metų pabaigos
COVID-19 Lietuvoje: per parą — beveik 1300 naujų atvejų
Džo Baidenas

Baidenui buvo patarta pripažinti sankcijų Rusijai nesėkmę

(atnaujinta 17:28 2021.01.21)
Ekspertas pažymėjo, kad Rusija ir JAV gali rasti bendrą kalbą bendroje kovoje su radikaliu islamizmu, taip pat nusiginklavimo klausimais

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Vakarų šalių populiari sankcijų politika Rusijai pasirodė esanti neveiksminga. Taip mano geopolitologas, "Figaro" laikraščio apžvalgininkas Reno Žiraras.

Pasak autoriaus, ilgą laiką Amerikos užsienio politikai trūko aiškumo ir supratimo apie dabartinę padėtį. Todėl, visų pirma, Baidenas turi deklaruoti, kad laikosi NATO chartijos penktojo straipsnio, kuriame numatyta JAV intervencija užpuolimo prieš sąjungininkų valstybę atveju.

"Kai tik Lenkija ir Baltijos šalys įgis pasitikėjimo, Vašingtonas turės suprasti, kad sankcijų Maskvai politika nepasiteisino", — sakė jis.

Žurnalistas ragino nesiskaityti apie provakarietiško režimo sukūrimą Rusijoje. Jis mato tik vieną būdą, kuris leis Vašingtonui laimėti Maskvą savo pusėje.

"Jei Baidenas nori palaipsniui nukreipti Rusiją į pagrindinę savo politikos kryptį, tai bus įmanoma padaryti tik pasitelkus prekybą ir diplomatinius kompromisus", — mano geopolitologas.

Jis pažymėjo, kad Rusija ir JAV gali rasti bendrą kalbą bendroje kovoje su radikaliu islamizmu, taip pat nusiginklavimo klausimais.

Maskvos ir Vašingtono santykiai paaštrėjo 2016 metų pabaigoje, išrinkus prezidentą Donaldą Trampą. Demokratai pranešė apie galimą Maskvos kišimąsi į rinkimų procesus JAV. Specialusis prokuroras Robertas Muelleris dvejus metus tyrė įtarimus dėl "Rusijos įtakos" rinkimams ir kaltinimus "Donaldo Trampo susitarimu su Maskva". Jis niekada nerado "sąmokslo", kurio egzistavimas buvo paneigtas tiek Maskvoje, tiek Vašingtone, įrodymų.

Tegai:
JAV, Rusija, Džo Baidenas