Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: Lietuva užmerks akis į jėgaines Estijoje, bet ne į Astravo AE

86
(atnaujinta 18:03 2019.10.24)
Lietuva jau rodo savo dviveidiškumą, kai kritikuoja Baltarusijoje statomą atominę elektrinę, tačiau tuo pat metu perka atominę energiją iš Suomijos ir Švedijos jėgainių, tikina ekspertas Aleksejus Anpilogovas

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Estija gali apsvarstyti galimybę pastatyti modulinį branduolinį reaktorių. EBPO branduolinės energijos agentūros rektorius Williamas Magwoodas teigė, kad pirmasis iš jų pasirodys artimiausiais metais. Jis pažymėjo, kad jų sauga priklauso nuo reguliavimo institucijų.

Interviu Sputnik Lietuva branduolinės energetikos ekspertas, Pilietinių iniciatyvų tyrimų ir plėtros fondo prezidentas "Osnovanije" Aleksejus Anpilogovas teigė, kad dar per anksti spėlioti, nes Estija dar neturi reaktoriaus.

"Jie iš viso neturi jokio reaktoriaus. Šiam reaktoriui nėra kuro. Lengviau pasakyti, ką jie turi. Gražūs 3D pristatymai, kuriuose jie pasakoja apie stebuklingąsias šio projekto savybes. Kol kas visa tai panašu į jų planą", — aiškino ekspertas.

Tačiau Anpilogovas neatmeta, kad tokią idėją reikėtų svarstyti.

"Aš apsvarstyčiau tokį prašymą kaip nuostabų šampūną "trys viename", tačiau apskritai nebūčiau didelis optimistas dėl to, kad susisiekusi su "Fermi" ("Fermi Energia" diegia ketvirtos kartos branduolines technologijas — Sputnik) Estija gaus reaktorių, kurio neturi galingos branduolinės valstybės — Rusija, Kinija ir JAV", — mano jis.

Anpilogovas priminė kaimyninių Baltijos šalių poziciją branduolinės energijos atžvilgiu. Visų pirma jis išskyrė Lietuvą, kuri aktyviai priešinasi Baltarusijos atominės elektrinės statybai Astrave.

"Lietuva, Latvija ir Estija, vykdydamos tokią politiką prieš Astravo AE, kažkur viešai, kaip Lietuvoje, kažkur slapta, kaip kitose valstybėse, pačios perka tą pačią Suomijoje ir Švedijoje pagamintą branduolinę energiją, kuri tiekiama kabeliu, nutiestu Baltijos jūros dugnu. Neatmetu galimybės, kad laikydamasi tokios dviveidiškos branduolinės energijos politikos <...> Lietuva gali užmerkti akis į tai, kad iš tikrųjų kaimyninėje Estijoje atsiras nereferencinis reaktorius, tai yra reaktorius, dėl kurio gali kilti kokių nors netikėtumų, tuo tarpu Astravo AE reaktorius statomas pagal patikrintą projektą", — apibendrino jis.

Pasak eksperto, Lietuva užima veidmainišką poziciją.

Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos vystomą Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Taip pat Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

86
Tegai:
Estija, Lietuva, Astravo AE
Seimo rūmai

VRK partijoms skyrė finansavimą pirmajam pusmečiui 

(atnaujinta 17:19 2021.04.10)
Finansavimas partijoms paskirstomas pagal praėjusiuose rinkimuose gautą balsų skaičių

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė iš valstybės biudžeto politinėms partijoms skirti 2 751 000 eurų, praneša VRK spaudos tarnyba.

2 751 000 eurų asignavimų politinėms partijoms paskirstyta pagal tai, kiek kuri partija gavo rinkėjų balsų per praėjusius Savivaldybių tarybų, Europos Parlamento ir Seimo rinkimus. Nustatyta, kad vieno rinkėjo balso 2021 m. I pusmečio finansinis koeficientas yra 0,59 euro centai. 

Iš viso 2021 m. valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms sudaro 5 502 000 eurų. Tam, kad gautų valstybės biudžeto asignavimų, partija rinkimuose turi surinkti daugiau kaip 2 procentus visų rinkėjų balsų. 

2020 metų spalį vyko rinkimai į Lietuvos Seimą. "Valstiečiai" Lietuvos vyriausybei vadovavo nuo 2016 iki 2020 metų. Parlamento rinkimuose jie pralaimėjo konservatorių partijai. LVŽS Seime gavo tik 32 mandatus.

Tegai:
finansavimas, partijos
Lietuvos kariai su valstybės vėliava prie Seimo pastato

Ekspertas: kokį bepaimtum Lietuvos "nacionalinį didvyrį" rankos iki alkūnių kraujyje

(atnaujinta 00:18 2021.04.10)
Net didieji Lietuvos kunigaikščiai nėra tinkami tokių herojų vaidmeniui, nes juos sunku pavadinti "lietuviais" šiuolaikine šio žodžio prasme, mano ekspertas Nikolajus Meževičius

VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Lietuvos Seimas, matyt, neturi ką veikti, todėl užsiima "nacionalinių didvyrių" paieška, taip interviu Sputnik Lietuva Rusijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras Nikolajus Meževičius pakomentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje iškilusią idėją sukurti lietuvišką kompiuterinį žaidimą apie "karį-didvyrį". 

Pasak Meževičiaus, "nacionalinių didvyrių" paieškose Lietuvos Seimo nariai susiduria su problemomis.

"Tas herojus, kas pasirašė įsakymus likviduoti žydų getus. Tas, kas nužudė savo tautiečius, nes jie nuėjo dirbti į kolūkį. Galbūt tai yra didvyris. Galbūt herojus yra tas, kas tarnavo Vokietijos pagalbinėse policijos formuotėse ir apiplėšė Didįjį Naugardą, — herojus. Galima pasiūlyti mažiausiai tris variantus", — pasakė ekspertas.

Jo manymu, Seimas Lietuvoje — grynai dekoratyvinis organas ir neišsprendžia jokių realių problemų, nes šalies biudžetas formuojamas Briuselyje.

"Lietuvos užsienio politika formuojama Vašingtone ir Monte. Bet kadangi Europos tradicija reikalauja kažkokio parlamento buvimo, tai mes stebime tokį parlamentą Lietuvos Respublikoje. Na, o kai nėra realių darbų, galima, pavyzdžiui, paieškoti herojų. Tiesa, yra problema — kokį herojų bepaimtum — rankos iki alkūnių kraujyje", — teigia Meževičius.

Anot jo, didvyriu galėtų tapti kas nors iš didžiųjų Lietuvos kunigaikščių, tačiau juos sunku pavadinti "lietuviais" dabartine šio žodžio prasme.

"O paprastai viduramžių didieji kunigaikščiai — tai labai įdomūs žmonės, tačiau jie ne visada tinka Lietuvos didvyrio vaidmeniui, nes didžiulis klausimas, ar jie yra lietuviai. Jie nėra lenkai, jie nėra lietuviai, jie nėra baltarusiai, jie nėra rusai. <...> Matome mechaniško šiuolaikinio valstybės ar tautos pavadinimo pritempimo senovės protėviams problemą. Šia prasme visi turi problemą, tik Lietuvoje ši problema yra akivaizdžiausia", — pareiškė ekspertas.

Trečiadienį, balandžio 8 dieną, NSGK vykusio posėdžio metu buvo iškeltas klausimas, kodėl ne visose šalies mokyklose yra pasirenkamas dalykas "Nacionalinis saugumas ir gynyba", kuris buvo įvestas dar 2017 metais. Tai turėjo būti švietimo programose tarp 9–11 klasių mokinių, tačiau šiuo metu yra tik 38 mokyklose. 

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas šį klausimą pavadino "nepaprastai svarbiu", nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla. Posėdžio metu buvo pateiktas siūlymas sukurti kompiuterinį žaidimą. Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius paragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak jo, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį "karžygį-herojų".

Baltijos šalių valdžia reguliariai kalba apie augančią "Rusijos grėsmę", sudaro gynybos sutartis su JAV ir ragina didinti NATO kariuomenės buvimą regione.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų dislokuoti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Baltijos šalių valdžia reguliariai sudaro gynybos sutartis ir ragina didinti NATO pajėgas regione, tai pateisindama neva didėjančia "Rusijos grėsme".

Tegai:
Lietuva, didvyriai
Dar šia tema
Daugiau nėra apie ką kalbėti: Lietuvos ir Gruzijos ministrai aptarė Rusiją
Dažniau pakišant sąjungininkus. Lietuva pateko į JAV "unikalaus aktyvo" sąrašą
Ekspertas: Lietuva iššoka iš "demokratinių kelnių" dėl pinigų
Širdies smūgis

Gydytojai pasakojo, kaip atpažinti širdies smūgį

(atnaujinta 10:24 2021.04.10)
Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolį

VILNIUS, balandžio 10 — Sputnik. Širdies priepuolio simptomus galima lengvai supainioti su kitais negalavimais. "Express", remdamasi Britų širdies fondo duomenimis, nurodo, kaip atpažinti mirtiną būklę, praneša RIA Novosti.

Svarbiausia yra tai, kad diskomfortas krūtinėje nepraeina, o paskui plinta į kitas kūno dalis, pavyzdžiui, kaklą, žandikaulį, nugarą, skrandį, rankas. Vien dėl šių simptomų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Pykinimas, galvos svaigimas ar dusulys taip pat gali reikšti širdies priepuolį. Nemažai pacientų staiga jaučia nerimą, panašų į panikos priepuolį.

Simptomai, ekspertų teigimu, gali tęstis kelias dienas arba pasireikšti staiga.

Anksčiau mokslininkai išsiaiškino, kaip kraujo grupė veikia širdies priepuolio riziką. Kaip paaiškėjo, žmonėms, turintiems antrąją ir trečiąją kraujo grupes, rizika susirgti širdies priepuoliu yra aštuoniais procentais didesnė nei pirmosios grupės žmonių.

Širdies priepuolis — rimta patologinė būklė, kurią sukelia ūmus širdies raumens aprūpinimas krauju (užsikimšimas trombu ir (arba) spazmas, širdį maitinančios arterijos aterosklerozinės plokštelės srityje) išsivysčius šio raumens dalies išemijai ir nekrozei (mirčiai).

Tegai:
širdis, sveikata
Temos:
Medicina ir sveikata