Lietuvos Seimo vadovas Viktoras Prancketis ETPA konferencijoje

Pranckiečio kalbos metu Strasbūre dalis Rusijos delegacijos paliko salę

206
(atnaujinta 17:53 2019.10.24)
Pranckietis pareiškė, kad Lietuvos delegacija yra pasirengusi pasitelkti visus ETPA esamus instrumentus, siekiant "Rusijos atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus"

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio Europos šalių parlamentų pirmininkų konferencijoje Strasbūre pranešimo metu dalis Rusijos Federacijos parlamento delegacijos paliko konferencijos salę, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pranckietis savo kalboje pareiškė, kad Europos Tarybos šalių narių pozicija Rusijos grąžinimo į ETPA klausimu parodė, kad ši organizacija nėra vieninga. 

"Mes matome ETPA sprendimo dėl Rusijos besąlyginio grįžimo negatyvias pasekmes. Priežastys, dėl kurių ji buvo pašalinta, nėra panaikintos. Rusijos valdžios atstovai traktuoja minėtą sprendimą, kaip pirmąjį žingsnį link Krymo pripažinimo Rusijos dalimi ir sankcijų panaikinimo Rusijai", — pareiškė Pranckietis.

Pasak Pranckiečio, Lietuvos delegacija ETPA kartu su kitų šalių parlamentarais yra pasirengusi pasitelkti visus ETPA esamus instrumentus siekiant "Rusijos atsakomybės už tarptautinės teisės pažeidimus" Kryme ir Gruzijos teritorijose.

Rusija ir ETPA

2014 metų balandžio mėnesį iš Rusijos delegacijos ETPA buvo atimta balsavimo teisė dėl įvykių Ukrainoje ir Krymo susijungimo su Rusija. 2015 metais ETPA du kartus svarstė Rusijos delegacijos įgaliojimų atkūrimo klausimą, tačiau sankcijos buvo tik sugriežtintos.

Reaguodama į tai, delegacija pareiškė atsisakanti dirbti tokiomis sąlygomis, o 2016–2018 metais nepateikė prašymo patvirtinti jos įgaliojimus. 2017 metų birželio mėnesio pabaigoje Rusija paskelbė, kad sustabdo dalį savo įmokų mokėjimo.

Birželio pabaigoje ETPA priėmė rezoliuciją, leidžiančią Rusijos delegacijai dalyvauti birželio mėnesio sesijoje. Vėliau buvo priimtas dar vienas dokumentas, visiškai atkuriantis Maskvos teises.

Anksčiau paaiškėjo, kad Ukrainos delegacija ETPA sukūrė grupę "Baltic Plus", kurios pagrindinė užduotis — priešintis Rusijai. Grupę sudaro Ukraina, Lietuva, Latvija, Estija ir Gruzija. Be kita ko, grupės nariai ketina "tęsti Krymo aneksijos nepripažinimo politiką".

Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas pareiškė, kad JAV šalys-palydovės — Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Ukraina ir Gruzija — ETPA inicijuoja ir skatina dvigubais standartais paremtą politiką.

206
Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), Viktoras Pranckietis
Dar šia tema
Povandeniniai kabeliai santykiuose. Lietuva ir Ryga liko nepatenkintos viena kita
Paskelbtas vaizdo įrašas apie bandymą nutraukti Tolstojaus kalbą ETPA
Senatorius: Baltijos šalys ir Ukraina ETPA turi vieną tikslą — sukelti skandalą
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Valdžia ketino su Astravo AE susijusį verslą palikti be užsakymų Lietuvoje

(atnaujinta 15:43 2021.04.13)
Kasčiūnas pažymėjo,kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos valdžia siekia dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.

Antradienį NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas Seimui pateikė tai numatančias dviejų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių "nesaugių" branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymų pataisas.

Pataisomis siūloma neleisti strateginėms šalies energetikos įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti sandorius su įmonėmis ar jo savininkais, dalyvaujančiais Astravo AE projektuose. Taip pat siūloma įpareigoti strategines įmones pranešti vyriausybinei tokių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai apie planuojamus sandorius, nepriklausomai nuo jų vertės. Dabar tokios įmonės į komisiją turi kreiptis, kai būsimo sandorio vertė viršija 10 proc. jų pajamų.

Seimas priėmė svarstyti pataisas ir jų imsis gegužės 18-ąją. Siūloma, kad įstatymų projektai įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

"Valstybė apsisprendė blokuoti elektros patekimą, bet šalia to atidaro duris verslui, kuris dirba su tuo projektu, jį plėtoja, pardavinėti Lietuvoje savo kokią nors įrangą. Tai yra tikrai nesusipratimas", – teigė Kasčiūnas.

Parlamentaras pažymėjo, kad pastaruoju metu nuolat pasiekia informacija, kad strateginės energetikos įmonės perka ar ketina įsigyti įrangą iš gamintojų ar tiekėjų, kurie dalyvauja ir Astravo AE projektuose.

"Mes, kaip įstatymo iniciatoriai, manome, kad taip neturėtų būti. Su Astravo AE statyba susijusios įmonės neturėtų gauti užsakymų Lietuvoje, kai Lietuvos pozicija yra blokuoti Astravo AE elektros patekimą į Lietuvą", – kalbėjo NSGK vadovas.

Tuo pat metu Socialdemokratas Gintautas Paluckas abejojo, ar siūlomas įstatymų projektas nėra perteklinis ir siūlė paprastų vamzdžių nelaikyti grėsme nacionaliniam saugumui.

"Man šiek tiek svetimas tas hiperjautrumas kai kuriems klausimams ir iniciatorių vidinė logika dėl kai kurių dalykų man nėra suprantama. Bet mano klausimas paprastas ir konkretus: kuo paprasti vamzdžiai yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Šneku apie konkrečius atvejus, kai vienas iš, matyt, vamzdžių tiekėjų sukėlė didelį skandalą todėl, kad to tiekėjo tiekiamos prekės bus naudojamos Lietuvos energetikos sistemoje", – klausė jis.

Savo ruožtu Kasčiūnas pažymėjo, kad Astravo AE kelia grėsmę Lietuvos egzistencijai, tad su juo susijusių įmonių veikla turėtų būti nuosekliai stebima.

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nors objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. 

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

Kovo  mėnesį Lietuvos energetikos ministerija paragino Baltijos šalis rasti bendrą sprendimą, kuris užkirstų kelią Baltarusijos AE elektros patekimui į rinką. Rasti bendrus sprendimus siekiama iki 2021 metų I pusmečio pabaigos.

Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja prieš Baltarusiją nukreiptą retoriką.

Tegai:
Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Antrojo BelAE maitinimo bloko padėtis įvertinta 80 procentų
Lietuva paragino Slovėniją remti ES politiką santykiuose su Rusija
Prie BelAE prisidėjo tranzitas. Lietuvai "suskaudo" kitoje vietoje
Lietuva įspėjo apie Baltarusijos elektros sistemos bandymus
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente reikalinga pertvarka, pareiškė Bilotaitė
JAV ir Lietuvos kariai bendrose pratybose

Ekspertas: JAV suverčia į Lietuvą savo karinį šlamštą

(atnaujinta 14:48 2021.04.13)
Nė viena padori valstybė nepirktų tokių ginklų, mano karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Amerikiečių kilni dovana Lietuvai — prieštankiniai granatsvaidžiai kovai su "Rusijos agresija", iš tikrųjų yra JAV nelabai efektyvaus ginklo atsikratymas, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo ekspertas, atsargos pulkininkas Viktoras Litovkinas.

Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Jungtinės Valstijos perduos Lietuvos kariuomenei vienkartinius prieštankinius granatsvaidžius M72 LAW.

Litovkinas pareiškė, kad JAV savo vasalams siunčia tuos ginklus, kurių jiems patiems nereikia.

"Amerika atsikrato viso savo karinio šlamšto, kuris šiandien nėra labai perspektyvus, nėra labai efektyvus, jį suversdama į Ukrainą, į Baltijos šalis, kai kuriems kitiems vasalams, nes padori valstybė tokių ginklų neįgis. Pirma, nes jie turi savo. Antra, kadangi šie ginklai yra skirti kovoti su tankais, pirmiausia su šarvuotais taikiniais", — pasakė jis.

Ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neketina nieko pulti ir visi tai puikiai žino, nepaisant skambančių pareiškimų. Be to, Rusijos tankų, pasak Litovkino, negalima sustabdyti tokiais granatsvaidžiais.

"Dešimt milijonų [dolerių]. Amerikiečiai tai suskaičiuos kaip pagalbą Lietuvai kovoje su "Rusijos agresija", tai yra kilnus poelgis amerikiečiams, kad tik Lietuva yra "apsisaugotų" nuo Rusijos tankų. Tiesa, kila paprastas klausimas, kodėl Rusijos tankai turėtų pulti Lietuvą, ko mes nematėme šioje Lietuvoje, ir kodėl mums ji reikalinga. Į šį klausimą niekas neatsako Baltijos šalyse, kai aš to klausiu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, niekas negali atsakyti, kodėl rusai turėtų pulti šias Baltijos šalis, jas užgrobti, kad vėl galėtų ten industrializaciją atlikti, o po to visas šias pastatytas gamyklas sunaikins ir grobstys visa šalis, o gyventojai išsibarstys po Europą plauti unitazus ir dirbti kaip kambarinės viešbučiuose, į šį klausimą nėra atsakymo", — pareiškė jis.

Pasak Litovkino, šie ginklai gulės sandėliuose.

"Lietuvos vadinamieji savanoriai kurį laiką šaudys į taikinius, garsiai apie tai bus kalbama, kad jie yra apsiginkluoti "baisiu" ginklu, kuris sustabdys "agresyvius Rusijos tankus", — apibendrino jis.

Lietuvos kariškiai
© Sputnik / Владислав Адамовский

Prieštankinių granatsvaidžių perdavimo ceremonija vyks trečiadienį Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalione Vilniuje.

Perduodamos paramos vertė siekia dešimt milijonų dolerių. Granatsvaidžiai bus paskirstyti KASP rinktinėms, naujaisiais ginklais bus aprūpinti visi pėstininkų skyriai.

Baltijos šalyse nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę", dėl kurios neva būtina stiprinti gynybinio bendradarbiavimo sferą ir dalyvauti NATO pratybose. Savo ruožtu Maskva ne kartą pareiškė savo taikius ketinimus ir pabrėžė, kad neketina nieko pulti.

Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, NATO puikiai žino, kad Maskva neketina nieko pulti, ir tiesiog naudojasi pasiteisinimu dislokuoti daugiau technikos ir batalionų netoli Rusijos sienų.

Tegai:
ginklavimasis, Lietuva, JAV, Rusija

Sulaikyta nepertraukiamo maitinimo įtaisų kontrabanda Lietuvos video

(atnaujinta 11:32 2021.04.13)
Baltarusijos muitinės duomenimis, Lietuvos vežėjas norėjo išvengti daugiau nei 14,3 tūkstančio eurų muitų mokėjimo

Baltarusijos muitininkai užkirto kelią keičiamų akumuliatorių nepertraukiamo maitinimo šaltiniams kontrabandai pasienyje su Lietuva esančiame kontrolės punkte "Kotlovka" ("Lavoriškės"). Vaizdo įrašą paskelbė Baltarusijos muitinė savo YouTube kanale.

Vaizdo įraše galima pamatyti, kad krovinys supakuotas į kartonines dėžes.

Baltarusijos muitinės teigimu, Lietuvos vežėjas norėjo išvengti muitų mokėjimo. Jų suma siekia apie 45 tūkstančius Baltarusijos rublių (daugiau nei 14,3 tūkstančio eurų).

Pažymima, kad vairuotojas muitininkams pateikė dokumentus apie "keičiamus baterijų kartridžus", tačiau patikrinimo metu paaiškėjo, kad trečdalis prekių dokumentuose nebuvo nurodytas. Iš viso buvo rasta apie 700 akumuliatorių, kurių vertė siekia 170 tūkstančių Baltarusijos rublių (daugiau nei 54,2 tūkstančio eurų).

Pradėta administracinė byla. Vairuotojui gali būti skirta bauda iki 30 procentų neteisėtai gabenamų prekių vertės.

Tegai:
Muitinė, kontrabanda, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Kontrabanda, dokumentų klastojimas ir kiti įvykiai Lietuvos pasienyje