Lietuvos kariškiai mokosi šaudyti iš naujo tipo „RBS 70“ oro gynybos raketų, archyvinė nuotrauka

Kitąmet Baltijos šalyse veiks trys erdvės stebėjimo ir valdymo centrai

34
(atnaujinta 20:44 2019.10.24)
Visi trys centrai stebės oro erdvę virš savo teritorijų bei jų prieigose, dalinsis duomenimis bei vykdys NATO oro policijos misijos orlaivių valdymą

VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. Baltijos šalių gynybos ministrai Briuselyje pasirašė susitarimą dėl bendros oro erdvės stebėjimo stiprinimo, praneša Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

Ketvirtadienį, spalio 24 dieną, pasirašytame susitarime dėl naujos struktūros bendros Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos BALTNET organizavimo numatyta, kad jau kitąmet Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrins nebe vienas, o trys erdvės stebėjimo ir valdymo centrai. 

"BALTNET užtikrina Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionalinės oro erdvės suverenumą ir taip prisideda prie NATO oro erdvės vientisumo išsaugojimo. Susitarimas dėl naujos struktūros oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos sustiprins NATO gebėjimą užtikrinti sklandų oro erdvės stebėjimą ir kontrolę taikos bei krizės metu", — sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Šiuo metu į BALTNET sistemą įeina regioninis bendrojo valdymo ir pranešimų centras Karmėlavoje, valdymo ir pranešimų postai, radiolokaciniai postai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei įranga.

Министр обороны Литвы Раймундас Кароблис, министр обороны Латвии Артис Пабрикс и министр обороны Эстонии Юри Луйк
Baltijos šalių gynybos ministrai Briuselyje

Susitarimas numato, jog naujos struktūros sistema BALTNET bus sudaryta iš trijų atskirų nacionalinių valdymo centrų kiekvienoje iš trijų šalių, radiolokacinių postų, radarų, radijo ryšio įrangos bei duomenų perdavimo linijų.

Visi trys nacionaliniai stebėjimo centrai stebės oro erdvę virš savo teritorijų bei jų prieigose, dalinsis duomenimis bei rotacijos principu vykdys NATO oro policijos misijos orlaivių valdymą.

Anksčiau Lietuvos krašto apsaugos sistemos vadovybė nusprendė už 300 mln. eurų įsigyti šešis amerikiečių karinius sraigtasparnius UH-60M "Black Hawk". Įsigijimo sutartį siekiama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos.

Prieš kurį laiką Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui padidinti valstybės gynybos išlaidas. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Valstybės gynimo taryba (VGT) kartu su Nausėda nusprendė pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus asignavimus gynybai skolinantis.

Dėl Lietuvos BVP augimo, krašto apsaugos biudžetui skirtieji 948 mln. eurų 2% nebesudaro — dabar reikia 978 mln. Todėl atsiradusią spragą siūloma užpildyti minėtąja 30 mln. eurų paskola.

Spalio pradžioje Raimundas Karoblis pareiškė, kad 2020 metais Vyriausybė planuoja gynybai skirti 2,02 proc. BVP. Be to, Lietuva planuoja kasmet didinti išlaidos gynybai ir ne vėliau kaip 2030 metais skirti jai bent 2,5 procento šalies BVP.

34
Tegai:
Baltijos šalys
Dar šia tema
Prezidentūra: 2 proc. BVP gynybai bus, bet reikės skolintis