Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė susirūpino dėl Rusijos "demokratinės ateities"

70
(atnaujinta 09:38 2019.10.25)
Anot parlamentarės, konservatoriai nesiruošia bendradarbiauti su dabartine Maskvos vadovybe, tačiau ketina "padaryti viską" vardan Rytų kaimynės "europinės ateities"

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" narė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad Lietuvos konservatoriai Europos Parlamente mano, jog Rusija taps "Europos demokratine valstybe". Apie tai ji kalbėjo interviu "Ekspress-nedelia".

"Jei mes kalbėsime apie mūsų konservatorių grupės prioritetus EP, manome, kad rusai sugebės gyventi demokratinėje valstybėje. Rusijos ateičiai labai žalinga galvoti, kad joje niekada nebus demokratijos, todėl būtina dirbti su egzistuojančia Rusijos vadovybe", — teigė politikė.

Juknevičienė pabrėžė, kad konservatorių partija nepritaria Rusijos delegacijos grąžinimui į ETPA, nes ji "nieko nepakeitė" situacijoje su Ukraina.

Pasak Juknevičienės, Kijevas Donbase "saugo visą Europą nuo Rusijos". Be to, kaip sakė parlamentarė, jei Ukraina taps "Europos valstybe", taip ji "parodys pavyzdį" Rusijai.

Juknevičienė priklauso konservatorių partijai, kuri garsėja savo rusofobiniais pareiškimais ir valdančiajai partijai "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" skirtais kaltinimais, neva ji turi "ryšių su Kremliumi".

Pati Juknevičienė ne kartą ragino Lietuvos politikus atsisakyti verslo Rusijoje ir dalyvavo projektuose, kurie buvo skirti sunaikinti "sovietinės okupacijos palikimą" Lietuvoje.

Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Daugelis ekspertų mano, kad norint išlaikyti NATO kontingentus prie Rusijos sienų, būtina ir toliau puoselėti tokį mitą.

Kartu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžia, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl oficialaus Vilniaus, kuris Maskvos demonizavimą padarė beveik nacionaliniu prioritetu, kaltės.

Diplomatas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos valdžia "įžūliai kišasi į Maskvos reikalus", organizuodama "savo teritorijoje vadinamosios nesistemingos Rusijos Federacijos opozicijos atstovų, čia įsitvirtinusių "politinių emigrantų" susitikimus. Kaip pažymėjo ambasadorius, Vilnius reikalauja išlaikyti senas ir įvesti naujas sankcijas Rusijai, negalvodamas apie pasekmes savo šaliai.

Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir įrangos skaičių šalia Rusijos Federacijos sienų.

Padėtis Ukrainoje

Konfliktas pietryčių Ukrainoje vyksta daugiau nei penkerius metus. Konflikto sprendimo klausimas yra svarstomas kontaktinių grupių Minske.

Po 2014 metų perversmo nepripažintos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos paskelbė savo nepriklausomybę, po to Kijevo valdžia pradėjo prieš jas karinę operaciją. JT duomenimis, ginkluoto konflikto aukomis tapo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Maskva ne kartą pabrėždavo, kad Rusijos Federacija nėra konflikto Donbase šalis ir yra suinteresuota, kad padėtis kaimyninėje šalyje stabilizuotųsi. Rusijos vadovybė pažymėjo, kad ginklų tiekimas Kijevui gali paskatinti tolesnį konflikto eskalavimą, tačiau nemažai Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuva, ir toliau padeda Ukrainai ginklais ir amunicija.

70
Tegai:
Rusija, Rasa Juknevičienė
Dar šia tema
Ekspertas: JAV karinis-politinis žaidimas Baltijoje kelia grėsmę Rusijos saugumui
Ekspertas: Lietuva kitame pasaulio krašte ieško pagalbos dėl pasitraukimo iš BRELL
Pranckiečio kalbos metu Strasbūre dalis Rusijos delegacijos paliko salę
Ekspertas: Lietuva užmerks akis į jėgaines Estijoje, bet ne į Astravo AE
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svatlana Tichanovskaja

Lietuva atsisakys išduoti Tichanovskają Baltarusijai

(atnaujinta 17:49 2021.03.03)
Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė inicijuojantis Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Lietuva atsisakė išduoti Baltarusijai buvusią kandidatę į šalies prezidentus Svetlaną Tichanovskają, praneša "Deutsche Welle".

Antradienį Baltarusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad inicijuos Tichanovskajos ekstradiciją, atitinkami dokumentai buvo perduoti Generalinei prokuratūrai. Baltarusija kreipėsi į Lietuvą su prašymu išduoti politikę.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas Vokietijos kanalui pranešė, kad Tichanovskajos ekstradicijos bus atsisakyta.

"Bet koks prašymas išduoti Svetlaną Tichanovskają bus ritualinis veiksmas. Lietuva neišduoda žmonių, kurie yra politiškai persekiojami", — sakė jis.

Viceministras taip pat pažymėjo, kad atsisakymas išduoti Tichanovskają vargu ar gali dar labiau apsunkinti šalių santykius, nes "vargu ar įmanoma dar labiau pabloginti oficialius santykius".

Opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, VRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Lietuva nuo pat protesto Baltarusijoje pradžios kišasi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad rezultatai esą buvo "suklastoti".

Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje Tichanovskaja buvo pavadinta "išrinktąja respublikos vadove". Dokumente tarptautinė bendruomenė raginama nepripažinti naujų Lukašenkos sudarytų susitarimų. Lietuvos deputatų teigimu, naujų susitarimų su Rusijos Federacija pasirašymas "apriboja Baltarusijos žmonių suverenitetą".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje ir suteikti Baltarusijos žmonėms galimybę ją susitvarkyti patiems. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas keldama reikalavimus Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Mantas Adomėnas, Baltarusija, Svetlana Tichanovskaja, Lietuva
Temos:
Situacija Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Seimo narys pasipiktino dėl produkcijos pirkimo iš Baltarusijos įmonės
"Time" įtraukė Tichanovskają į pasaulinį 100 jaunų lyderių sąrašą
"Ignitis grupė" nurodo ESO nesudaryti sutarties su Baltarusijos transformatorių tiekėju
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

Dulkys atleidžia NVSC vadovą Petraitį

(atnaujinta 17:33 2021.03.03)
SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo atleidžia Robertą Petraitį iš NVSC vadovo pareigų

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą atleisti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorių Robertą Petraitį iš pareigų.

Apie tai SAM vadovas pranešė trečiadienio spaudos konferencijoje.

"Vasario viduryje atlikau Petraičio tarnybinės veiklos metinį vertinimą. Aš įvertinau tą veiklą nepatenkinamai. Vadovas, kaip ir leidžia teisės aktais, kreipėsi į atitinkamą komisiją, tos komisijos išvados vakar, darbo pabaigoje gavau", — sakė ministras.

Dulkys teigė, kad gautos išvados "patvirtina jo matymą ir vertinimą". SAM vadovas teigė trečiadienį pasirašysiantis įsakymą, kuriuo Petraitį atleidžia iš NVSC vadovo pareigų.

Vilnius
© Sputnik / Владислав Адамовский

Petraitis iš pareigų atleidžiamas nuo kovo 10-osios. Laikinai NVSC vadovo pareigas eis Giedrė Aleksienė, šiuo metu einanti NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pareigas.

NVSC vadovas sulaukė kritikos dėl daugiau nei 1 tūkst. neapskaitytų mirčių, susijusių su COVID-19. Petraitis savo ruožtu aiškino, kad situacija susidarė ne dėl NVSC kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.

Sausio pradžioje sveikatos apsaugos ministras nurodė Petraičiui trauktis iš pareigų savo noru, tačiau jam tai padaryti atsisakius buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Kaip anksčiau pareiškė pats Petraitis, jo atleidimas iš užimamų pareigų yra politinis sprendimas, priimtas jau seniai, kai buvo nuspręsta, kad "reikia rasti kaltą". Be to, jo teigimu, Sveikatos apsaugos ministerijos nuomonė dėl darbo organizavimo trūkumų nebuvo pagrįsta. 

Petraitis eina NVSC direktoriaus pareigas nuo 2017 metų. Anksčiau jis ėjo centro direktoriaus pavaduotojo pareigas.

Tegai:
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), Arūnas Dulkys
Dar šia tema
NVSC įvardijo išvykimo iš Lietuvos nepasibaigus izoliacijos terminui sąlygą
NVSC darbuotojai vis dar randa pažeidimų grožio salonuose
Lęšių sriuba

Įvardyta naudingiausia sriuba

(atnaujinta 14:42 2021.03.03)
Dietologės teigimu, kad sriuba būtų naudinga, joje turi būti bent minimumas daržvių iš paprastos angliavandenių grupės ir mėsos gabalėlis kaip baltymų ir riebalų šaltinis

VILNIUS, kovo 3 — Sputnik. Naudingiausia sriuba yra lęšių sriuba, apie tai televizijos kanalui "Zvezda" pasakojo mitybos specialistė Olga Dekker.

Pasak specialistės, šioje sriuboje gausu baltymų. "Nors jie yra augaliniai, ten iš viso 12 aminorūgščių, tačiau į šią sriubą taip pat galime pridėti gyvūninius baltymų šaltinius, pavyzdžiui, mėsą", — paaiškino ji.

Šioje sriuboje taip pat yra daug ląstelyno, kuris naudingas sveikatai ir imunitetui, pridūrė Dekker.

Tuo pat metu antra pagal naudingumą yra daržovių sriuba su mėsos sultiniu, pasakė dietologė. Pasak jos, tokiai sriubai galima naudoti tiek šviežias, tiek šaldytas daržoves.

"Aš įdėčiau šparaginių pupelių, cukinijų, galima salierą virti, taip pat saliero šaknį. Tai yra, paprastos angliavandenių grupės minimumą. Tada mes turėsime mėsos gabalėlį kaip baltymų ir riebalų šaltinį bei papildomai ląstelyno iš daržovių", — parekomendavo specialistė.

Tegai:
sveika mityba
Temos:
Sveikas gyvenimo būdas — mityba, receptai