Rasa Juknevičienė, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė susirūpino dėl Rusijos "demokratinės ateities"

69
(atnaujinta 09:38 2019.10.25)
Anot parlamentarės, konservatoriai nesiruošia bendradarbiauti su dabartine Maskvos vadovybe, tačiau ketina "padaryti viską" vardan Rytų kaimynės "europinės ateities"

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" narė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad Lietuvos konservatoriai Europos Parlamente mano, jog Rusija taps "Europos demokratine valstybe". Apie tai ji kalbėjo interviu "Ekspress-nedelia".

"Jei mes kalbėsime apie mūsų konservatorių grupės prioritetus EP, manome, kad rusai sugebės gyventi demokratinėje valstybėje. Rusijos ateičiai labai žalinga galvoti, kad joje niekada nebus demokratijos, todėl būtina dirbti su egzistuojančia Rusijos vadovybe", — teigė politikė.

Juknevičienė pabrėžė, kad konservatorių partija nepritaria Rusijos delegacijos grąžinimui į ETPA, nes ji "nieko nepakeitė" situacijoje su Ukraina.

Pasak Juknevičienės, Kijevas Donbase "saugo visą Europą nuo Rusijos". Be to, kaip sakė parlamentarė, jei Ukraina taps "Europos valstybe", taip ji "parodys pavyzdį" Rusijai.

Juknevičienė priklauso konservatorių partijai, kuri garsėja savo rusofobiniais pareiškimais ir valdančiajai partijai "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga" skirtais kaltinimais, neva ji turi "ryšių su Kremliumi".

Pati Juknevičienė ne kartą ragino Lietuvos politikus atsisakyti verslo Rusijoje ir dalyvavo projektuose, kurie buvo skirti sunaikinti "sovietinės okupacijos palikimą" Lietuvoje.

Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Daugelis ekspertų mano, kad norint išlaikyti NATO kontingentus prie Rusijos sienų, būtina ir toliau puoselėti tokį mitą.

Kartu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžia, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl oficialaus Vilniaus, kuris Maskvos demonizavimą padarė beveik nacionaliniu prioritetu, kaltės.

Diplomatas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos valdžia "įžūliai kišasi į Maskvos reikalus", organizuodama "savo teritorijoje vadinamosios nesistemingos Rusijos Federacijos opozicijos atstovų, čia įsitvirtinusių "politinių emigrantų" susitikimus. Kaip pažymėjo ambasadorius, Vilnius reikalauja išlaikyti senas ir įvesti naujas sankcijas Rusijai, negalvodamas apie pasekmes savo šaliai.

Tuo tarpu Rusija ne kartą pareiškė, kad nesiruošia nieko pulti, o Šiaurės Atlanto aljansas naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad padidintų karinių kontingentų ir įrangos skaičių šalia Rusijos Federacijos sienų.

Padėtis Ukrainoje

Konfliktas pietryčių Ukrainoje vyksta daugiau nei penkerius metus. Konflikto sprendimo klausimas yra svarstomas kontaktinių grupių Minske.

Po 2014 metų perversmo nepripažintos Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikos paskelbė savo nepriklausomybę, po to Kijevo valdžia pradėjo prieš jas karinę operaciją. JT duomenimis, ginkluoto konflikto aukomis tapo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Maskva ne kartą pabrėždavo, kad Rusijos Federacija nėra konflikto Donbase šalis ir yra suinteresuota, kad padėtis kaimyninėje šalyje stabilizuotųsi. Rusijos vadovybė pažymėjo, kad ginklų tiekimas Kijevui gali paskatinti tolesnį konflikto eskalavimą, tačiau nemažai Vakarų šalių, tarp jų ir Lietuva, ir toliau padeda Ukrainai ginklais ir amunicija.

69
Tegai:
Rusija, Rasa Juknevičienė
Dar šia tema
Ekspertas: JAV karinis-politinis žaidimas Baltijoje kelia grėsmę Rusijos saugumui
Ekspertas: Lietuva kitame pasaulio krašte ieško pagalbos dėl pasitraukimo iš BRELL
Pranckiečio kalbos metu Strasbūre dalis Rusijos delegacijos paliko salę
Ekspertas: Lietuva užmerks akis į jėgaines Estijoje, bet ne į Astravo AE