NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, archyvinė nuotrauka

NATO generalinis sekretorius ragina sąjungininkus padidinti karines išlaidas

33
(atnaujinta 12:23 2019.10.25)
Anksčiau aljanso šalys įsipareigojo padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP, JAV prezidentas Donaldas Trampas ne kartą kritikavo sąjungininkus dėl jo manymu nepakankamo išlaidų lygio

VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino sąjungininkus toliau didinti išlaidas gynybai, kad aljansas būtų "pasirengęs ateičiai", rašo RIA Novosti.

Pradėdamas antrąją NATO šalių gynybos ministrų derybų dieną, Stoltenbergas sakė, kad penktadienį jie aptars izoliavimo ir gynybos klausimus, "užtikrindami, kad aljansas išliks pasirengęs ateičiai".

"Tam turime toliau investuoti į gynybą. Sąjungininkai jau užtikrino realų gynybos biudžetų augimą penkerius metus iš eilės. Tai ateinančių metų pabaigoje atneš papildomus 100 milijardų JAV dolerių krašto apsaugai. Tačiau mes turime toliau dėti visas pastangas", — sakė jis.

Anksčiau aljanso šalys įsipareigojo padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP. Prezidentas Donaldas Trampas ne kartą kritikavo sąjungininkus dėl jo manymu nepakankamo išlaidų lygio, daugiausia priekaištų pareikšdamas Vokietijai.

Birželio mėnesį Stoltenbergas paskelbė, kad šiais metais aštuonios NATO šalys gynybai pasieks ne mažiau kaip 2% BVP. Tačiau dauguma sąjungininkų planuoja pasiekti šį skaičių iki 2024 metų.

Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija išreiškė susirūpinimą dėl naujų ginklavimosi varžybų perspektyvos, galimos dėl nuosekliai didėjančių NATO šalių gynybos išlaidų. Ministerija pažymėjo, kad "iš viso 2019 metais išlaidos gynybai viršys 1 trilijoną JAV dolerių, tai yra daugiau nei pusė bendrųjų išlaidų, ir daugiau nei 20 kartų viršija Rusijos gynybos biudžetą".

Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui padidinti valstybės gynybos išlaidas. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Valstybės gynimo taryba (VGT) kartu su Nausėda nusprendė pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus asignavimus gynybai skolinantis.

Dėl Lietuvos BVP augimo, krašto apsaugos biudžetui skirtieji 948 mln. eurų 2% nebesudaro — dabar reikia 978 mln. Todėl atsiradusią spragą siūloma užpildyti minėtąja 30 mln. eurų paskola.

Spalio pradžioje Raimundas Karoblis pareiškė, kad 2020 metais Vyriausybė planuoja gynybai skirti 2,02 proc. BVP. Be to, Lietuva planuoja kasmet didinti išlaidos gynybai ir ne vėliau kaip 2030 metais skirti jai bent 2,5 procento šalies BVP.

33
Tegai:
Donaldas Trampas, JAV, išlaidos gynybai
Dar šia tema
Prezidentūra: 2 proc. BVP gynybai bus, bet reikės skolintis
Lietuva 2020 metais gynybai planuoja skirti daugiau nei 2% BVP
NATO oro gynyba ir policija: ko Lietuva prašė Vokietijos gynybos ministrės
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuutrauka

Nausėda įvertino Europos atsigavimo fondo nuostatas

Lietuvos prezidentas teigiamai vertina pagrindines siūlomo 750 mlrd. eurų Europos atsigavimo plano nuostatas, tačiau pabrėžia, kad dėl jo laukia nelengvos derybos

VILNIUS, gegužės 27 - Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina pagrindines Europos Komisijos siūlomo Europos atsigavimo paketo nuostatas, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Gegužės 27 dieną Europos Komisija išplatino pagrindinius Europos atsigavimo plano elementus, pasiūlymus dėl ES daugiametės finansinės perspektyvos ir atsigavimo fondo. Šiais pasiūlymais EK nubrėžė pagrindines ES ekonominio skatinimo priemones, nukreiptas į efektyvų ekonomikos atsigavimą po pandemijos sukeltos krizės.

Kaip trečiadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Layen, Europos Komisija siūlo ES šalims skirti 500 milijardų eurų iš naujojo ES atkūrimo fondo nuo dabartinės krizės dotacijų forma ir 250 milijardų eurų paskolų,

Projekte įtvirtinta galimybė Europos atsigavimo fondo instrumentais pasinaudoti visoms ES valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų patirtas krizės pasekmes. 

"Laukia nelengvos derybos dėl fondo skirstymo principų ir kriterijų, kuriose reikės  pasiekti visų ES šalių sutarimą", – teigia prezidentas ir pabrėžia, kad ateityje ypač svarbus valstybės institucijų, verslo, mokslo, visuomenės susitelkimas ir vieningas veikimas, siekiant išnaudoti pasiūlytas ES priemones ne tik sparčiam atsigavimui, bet ir investicijoms į tvarią ateitį.  

Pasak šalies vadovo, būtina numatyti aiškius lėšų skirstymo kriterijus, sąlygiškumą, paskolų išmokėjimo taisykles. 

"Pažymėtina, kad tai bus papildomas finansavimas greta naujos Daugiametės finansinės perspektyvos Europos Komisijai skolinantis finansų rinkose. Tad visoms valstybėms narėms dar reikės sutarti dėl paskolų grąžinimo šaltinių", – sakė prezidentas. 

Šalies vadovas palaiko Europos atsigavimo fondo projekte numatytą pasiūlymą stiprinti sveikatos apsaugos sektoriaus atsparumą ir išankstinį pasirengimą nenumatytiems atvejams ar krizėms ateityje. Taip pat remiamas išskirtinis dėmesys žaliosios ekonomikos, skaitmenizacijos, mokslo ir inovacijų skatinimui.

ES biudžeto skirstymo atžvilgiu Lietuvos prioritetai nepasikeitė – Sanglaudos ir Žemės ūkio politikos finansavimo augimas turi atitikti realius poreikius, atsižvelgiant į pandemijos sukeltos krizės padarinius.

Europos Komisija siūlo sudaryti Europos Sąjungos daugiametį finansinį planą 2021–2027 metams, kurio suma būtų 1,1 trilijono eurų, ir kuris yra didesnis nei dabartinis ES septynerių metų biudžetas, siekiantis 910–960 milijardų eurų, atsižvelgiant į tai, į kurį rodiklį reikia atsižvelgti — mokėjimus ar įsipareigojimus. Remiantis daugiamečiu finansiniu planu, sudaromi metiniai bendrieji ES šalių biudžetai.

Dabar Europos Komisijos pasiūlymai dėl finansinio plano ir fondo turėtų būti svarstomi ES šalių taryboje ir Europos Parlamente ir dėl jų turėtų būti susitarta. EK projektų aptarimo procesas neatmeta galimybės juos pakeisti.

Tegai:
Europa, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Ekspertas: Vakarų Europa nenorės dalintis su Baltijos šalimis krizės metu
Ekspertas: Latvijos valdžia padės "airBaltic" išgyventi krizę
Vasiliauskas apie krizę: be biudžeto korekcijų judėti į priekį sudėtinga
Pinigai, archyvinė nuotruka

Vyriausybė pritarė siūlymui skirti vienkartinę išmoką visiems šalies vaikams

(atnaujinta 17:28 2020.05.27)
Siūloma Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui vaikams skirti vienkartines išmokas.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo vaikams iš nepasiturinčių ir gausių šeimų, taip pat vaikams su negalia ne vėliau kaip liepos mėnesį išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką, o visiems kitiems vaikams — vienkartinę 120 eurų išmoką.

"Siūlome iš esmės pritarti įstatymo projektui, tačiau siūlyti Seimui projektą tobulinti, atsižvelgiant į tuos vaikus, kurie gimtų gruodžio paskutinėmis dienomis ir šeimos praktiškai nebeturėtų galimybių užsitikrinti išmokos. Siūlome pratęsti vienkartinės išmokos skyrimo terminą iki 2021 metų sausio 31 dienos, o išmokėjimo terminą iki 2021 metų vasario 25 dienos", — trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. 

Šiam siūlymui Vyriausybė pritarė.

Anksčiau prezidentas siūlė laikinai 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų — iki 400 eurų padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Atitinkamą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta Seimui pristatė antradienį. 

Projektams po pateikimo pritarė 62, prieš balsavo 5, susilaikė 15 Seimo narių. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl siūlomų pakeitimų Seimo nariai bendru sutarimu nusprendė kreiptis Vyriausybės išvados.

Tegai:
išmoka vaikui, išmokos, vyriausybė
Dar šia tema
Lietuvoje karantinas pratęstas iki birželio 16 dienos
Šapoka apie prezidento siūlymą mažinti GPM: negalime švaistytis lėšomis
TS-LKD siūlo sudaryti galimybę kariams ir šauliams įsigyti ginklus pigiau
Keitė Midlton

"Metė vaikus po ratais": kodėl Keitė Midlton vėl visais nepatenkinta?

(atnaujinta 14:10 2020.05.27)
Anot insaiderių iš rūmų, Kembridžo hercogienė pavargo šypsotis ir elgtis kaip karalystės generalinis direktorius

VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Princo Viljamo žmona Keitė Midlton nesugebėjo susilaikyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo: hercogienė  pasiskundė tuo, kad dėl Megan Markl ir princo Hario jo vaikai negavo jos dėmesio ir atsidūrė "po ratais".

Kilus koronaviruso pandemijai Kembridžo hercogai prisiėmė beveik visas karališkosios šeimos pareigas. Viskas dėl to, kad pagyvenusi karalienė ir jos vyras, kurie yra rizikos grupėje, saviizoliavosi Vindzore, o princas Čarlzas netgi spėjo užsikratyti infekcija. Taip pat padėti porai jau  nebegali Sasekso hercogai, juk jie atsisakė karališkųjų titulų ir apvylė savo giminaičius.

Kaip pranešė leidinys "Hello", Midlton pasijuto išsekusia ir įstrigusia spastuose  dėl didžiulio darbo krūvio ir vėl pasisakė Megan Markl ir princo Hario atžvilgiu.

"Viljamas ir Keitė stengiasi būti garbingais tėvais, tačiau nesąžiningi Saseksai metė jų vaikus po ratais. Keitė iš proto kraustosi dėl padidėjusio darbo. Taip, ji ir toliau šypsosi, gražiai rengiasi, tačiau viską daro be noro. Ji nualinamai dirba, ne mažiau kaip korporacijos generalinis direktorius, tik be jokių premijų ir poilsio dienų", — pasakojo hercogienės artimas draugas.

Taip pat insaideris pažymėjo, kad Midlton pasižymi reta karalių kokybe — geležine ištverme, kuri padeda jai neužkabinėti nosies ir atsiminti, kad ateityje laukia saldus apdovanojimas — karalienės konsorto statusas.

Priminsime, kad neseniai tapo žinoma apie tai, jog iš rūmų Sasekso hercogus išvarė karališkasis sąmokslas prieš Megan Markl.

Tegai:
Didžioji Britanija, karališkoji šeima, Keitė Midlton
Temos:
Karališkosios naujienos
Dar šia tema
Keitė Midlton paskelbė fotosesiją savo sūnaus Luiso gimtadienio proga
Internete paskelbtas serialo "Princas" apie Britanijos karališkąją šeimą "tyzeris"
Tylos įžadai: princai Haris ir Viljamas nebebendrauja vienas su kitu