Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su atsakingų institucijų vadovais, nuotrauka nuo įvykio vietos

Nausėda apie gaisrą Alytuje: krizių valdymo sistema neveikia taip, kaip turėtų

45
(atnaujinta 16:39 2019.10.29)
Susitikime su atsakingų institucijų vadovais prezidentas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia pasirūpinti netoli gaisravietės gyvenančių žmonių sveikata, aplinka ir pačios gaisravietės sutvarkymu

VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Šiandien prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su atsakingų institucijų vadovais ir aptarė gaisro padangų perdirbimo gamykloje Alytuje likvidavimo eigą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Susitikime Prezidentūroje dalyvavo premjeras Saulius Skvernelis, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

"Gaisras Alytuje parodė, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų. Sukviečiau atsakingų institucijų vadovus siekdamas, kad ateityje sistema suveiktų ir mums nereikėtų tiek daug remtis herojiškomis atskirų asmenų pastangomis", — sakė prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia kuo skubiau pasirūpinti netoli gaisravietės gyvenančių žmonių sveikata, aplinka ir pačios gaisravietės sutvarkymu. Tam turi būti skirti ir savivaldybių, ir valstybės ištekliai.

Nausėda taip pat pareiškė, kad būtina imtis visų priemonių, kurios neleistų ateityje kartotis ekologinėms nelaimėms. Šiuo tikslu siūloma peržiūrėti esamą padėtį padangų perdirbimo įmonėse ir nustatyti privalomą civilinės atsakomybės draudimą ne tik pavojingas, bet ir kitas atliekas tvarkančioms įmonėms.

Tais atvejais, kai nelaimių išvengti nepavyksta, Nausėda ragina užtikrinti efektyvų atsakingų institucijų darbą, pakankamą gelbėtojų techninį aprūpinimą bei tinkamą gyventojų informavimą.

Президент Литвы Гитанас Науседа обсуждает управление чрезвычайными ситуациями
Susitikimas prezidentūroje

"Tik užtikrinę, kad bus išmoktos svarbiausios pamokos, galėsime atkurti susvyravusį piliečių pasitikėjimą ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema", — sakė Nausėda.

Prieš dvi savaites gamykloje "Ekologistika" Alytuje kilo didžiulis gaisras, sudegė beveik du tūkstančius kvadratinių metrų plotą užimančios panaudotų padangų sandėliavimo patalpos.

Dėl gaisro į orą pateko daug sunkių kenksmingų dalelių. Remiantis užterštumo žemėlapio informacija, gaisro padariniai paveikė Alytaus ir jo rajono teritorijas, kuriose gyvena beveik 64,5 tūkstančio žmonių.

Situacija aplink gaisrą sukėlė visuomenėje skandalą. Alytaus meras Nerijus Cesiulis apkaltino valdžią melu dėl gaisro likvidavimo, tuo metu, kai ugniagesiai vis dar gesino smilkstančias padangas, bei sukritikavo Vidaus reikalų ministeriją už pavėluotą reakciją.

Pasipiktinę ir šalies gyventojai. Internete pasklido peticija, raginanti atleisti vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę.

45
Tegai:
krizė, Gitanas Nausėda, Alytus
Temos:
Gaisras Alytuje: valdžios reakcija ir atsakingų paieškos (75)
Dar šia tema
Konservatoriai ragina Skvernelį išmokėti Alytaus ūkininkams kompensacijas
Nausėda Alytuje: atvažiavau ne fotografuotis ir ne mojuoti šaukštais po pietų
Po gaisro Alytuje VRM atliks vidinį patikrinimą
Seimo narys pasipiktino, kad atliekos iš Alytaus išvežamos valstybės sąskaita
Karinė technika

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliais į pratybas judės karinė technika

(atnaujinta 21:45 2020.09.25)
Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę

VILNIUS, rugsėjo 26 — Sputnik. Kitą savaitę Lietuvos kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje prasidės NATO pratybos, todėl savaitgalį šalies keliuose judės karinė technika, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

NATO Priešakinių pajėgų bataliono pratybos "Eager Leopard" prasidės rugsėjo 28 dieną ir truks dvi savaites.

Rugsėjo 27–28 dienomis Lietuvos keliuose bus galima išvysti į šias pratybas vykstančią bataliono karinę techniką. Pagrindinis karinės technikos judėjimo maršrutas iš Ruklos į Pabradę numatomas per Elektrėnus, Maišiagalą ir Nemenčinę. Karinės technikos kolonas lydės Lietuvos kariuomenės ir NATO Priešakinių pajėgų bataliono Karo policijos automobiliai.

Pažymima, kad mokymai bus skirti treniruoti bataliono kuopas atlikti gynybos operacijas. Šios pratybos, kaip pranešama, yra įprasta Rukloje (Jonavos r.) dislokuoto NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovinio rengimo dalis.

Ši NATO Priešakinių pajėgų bataliono rotacija nuo savo atvykimo į Lietuvą rugpjūčio pradžioje beveik užbaigė intensyvų būrio ir kuopos lygmens gynybos operacijų mokymų periodą. Šis mokymo etapas bus užbaigtas pratybomis "Eager Leopard", kuriose bus įvertintas bataliono kuopų pasirengimas atlikti gynybos veiksmus. Taip pat šiais mokymais bus ruošiamasi lapkričio mėnesį vyksiantiems pagrindiniams Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" to paties pavadinimo šių metų mokymams.

Lietuvoje nuo 2017 m. vasario dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja Vokietija. Nuo dislokavimo pradžios kartu su Lietuvos kariais rotuodamiesi jau yra treniravęsi per 8 tūkst. karių iš devynių NATO valstybių — Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Kroatijos, Prancūzijos.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų ir padėties pablogėjimo prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė stiprinantis respublikos sienų apsaugą su NATO šalimis, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją. Pasak Lukašenkos, šios dvi šalys šalia Baltarusijos sienų didina karinius kontingentus ir kelia grėsmę Minskui.

Tegai:
Elektrėnai, Pabradė, Rukla, karinės pratybos, karinė technika, NATO, Lietuva
Dar šia tema
Pranckietis: krizė Baltarusijoje patvirtina NATO atgrasymo būtinybę
Lietuvoje įvardyta naujojo Amerikos karinio kontingento buvimo trukmė
NATO narės pasisakė apie situaciją prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos
Tarptautinės pratybos Tobruko palikimas 2020

Politologas: NATO pratybos pasienyje su Baltarusija lėmė atsakomuosius veiksmus

(atnaujinta 20:50 2020.09.25)
Aktyvūs aljanso veiksmai, ypač pasienyje, natūraliai sukelia tam tikrą įtampą, mano karo politologas Andrejus Koškinas

VILNIUS, rugsėjo 25 — Sputnik. NATO vadovybės noras surengti pratybas prie Baltarusijos sienos neprisidėjo prie situacijos stabilizavimo, interviu Sputnik Lietuva pasakė karo politologas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto Politologijos ir sociologijos katedros vedėjas Andrejus Koškinas.

NATO nekelia grėsmės Baltarusijai, pareiškė Lietuvoje esantis Aljanso karinio komiteto pirmininkas, aviacijos maršalas Stiuartas Pyčas (Stuart Peach). Jis pareiškė, kad padėtis pirmiausia priklauso nuo šalies vadovybės pozicijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.

Taip pat žinoma, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir "Bradley" šarvuočius "Bradley".

Karo politologas Andrejus Koškinas pažymėjo, kad Šiaurės Atlanto aljanso pratybos pasienyje su Baltarusija sukėlė tam tikrą įtampą.

"NATO vadovybės noras sutelkti karius prie Baltarusijos sienos ir rengti pratybas ne prisidėjo prie stabilizavimo, o sukėlė įtampą ir atsakomuosius veiksmus iš Baltarusijos, Rusijos ir kitų Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos valstybių pusės. Įsiveržimo nebus. Reikalas tas, kad kontingentas, kuris buvo mobilizuotas, surinktas ir buvo Rusijos Federacijos prezidento atsargoje invazijos į Sąjunginės valstybės teritoriją arba aktyvių neramumų Baltarusijos viduje atveju, jis buvo išformuotas, ir tai tik rodo, kad po Baltarusijos ir Rusijos vadovų susitikimo įtempta galimo įsiveržimo fazė jau praėjo ir nieko panašaus jau negali įvykti", — papasakojo ekspertas.

Anksčiau paaiškėjo, kad lapkritį į Lietuvą atvyks naujas Amerikos kontingentas, kurį sudarys ne tik kariškiai, bet ir kelios dešimtys kovos mašinų, įskaitant tankus "Abrams" ir šarvuočius "Bradley".

Be to, dabar Lietuvoje yra dar vienas Amerikos kontingentas — jis dislokuotas netoli sienos su Baltarusija.

Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, naujos Amerikos kariuomenės atėjimas esą neturi nieko bendro su situacija kaimyninėje šalyje.

Dabar karinės pratybos vykdomos abiejose pusėse prie Lietuvos ir Baltarusijos sienų. Nuo rugsėjo 14 dienos Lietuvoje vyksta daugiašalės NATO oro gynybos dalinių "Tobruq Legacy 2020" ("Tobruko palikimas 2020") pratybos, kuriose dalyvauja apie tūkstantis karių iš skirtingų šalių ginkluotųjų pajėgų dalinių. Bresto srities poligone rengiamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos "Slavų brolija 2020". Šios pratybos nuolat organizuojamos nuo 2015 metų.

Kaip anksčiau sakė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, Minskas sustiprino sienų su Vakarų šalimis apsaugą.

Tegai:
karinės pratybos, Lietuva, Baltarusija, NATO
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų