Kremlius, archyvinė nuotrauka

Buvęs Prancūzijos premjeras sankcijas Rusijai pavadino betikslėmis

46
(atnaujinta 07:56 2019.10.30)
Europiečiai, pasak buvusio ministro pirmininko, vykdo JAV politiką ir nemato, kad bandymai nustumti Rusiją į pasaulio politikos periferiją verčia Maskvą judėti link Pekino

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Fransua Fijonas (François Fillon) mano, kad sankcijos Rusijai nepasiekia tikslo, rašo RIA Novosti.

Fijonas, 2007–2012 metais vadovavęs Prancūzijos vyriausybei, per kalbą viršūnių susitikime Atėnuose teigė, kad Europos strategijos klaidos sukėlė krizę Ukrainoje ir "naują šaltąjį karą". Europiečiai, pasak buvusio ministro pirmininko, vykdo JAV politiką ir nemato, kad bandymai nustumti Rusiją į pasaulio politikos periferiją verčia Maskvą judėti link Pekino.

"Išstūmimas iš tarptautinės bendruomenės, tarptautinės sankcijos neturi jokios galimybės padėti Rusijai ir tik lemia didesnį radikalėjimą", — teigė buvęs ministras pirmininkas, kartu pažymėdamas, kad Europa neturėtų sutikti su visais Maskvos veiksmais.

Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir aplink Krymą, kuris vėl susivienijo su Rusija po 2014 metais pusiasalyje įvykusio referendumo. Vakarai, kaltindami Maskvą kišimusi, įvedė jai sankcijas.

Bundestagas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виталий Савельев

Tuo tarpu Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, importo pakeitimo politikos ir ne kartą pareiškė, kad kalbėti su ja sankcijų kalba yra neveiksminga. Rusija ne kartą pabrėžė, kad ji nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimų objektas.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva nebuvo sankcijų iniciatorė.

Birželio pabaigoje ES Taryba šešiems mėnesiams oficialiai pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai iki 2020 metų sausio 31 dienos. Be to, Europos Sąjunga pratęsė "Krymo sankcijų" paketą iki 2020 metų birželio 23 dienos.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
46
Tegai:
politika, Pekinas, Rusija, JAV
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (269)
Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

Baltarusijoje įvyko Lukašenkos inauguracija

(atnaujinta 12:10 2020.09.23)
Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukštų pareigūnų, taip pat mokslininkų, kultūros ir sporto atstovų

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Išrinktas valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pradėjo eiti Baltarusijos prezidento pareigas. Inauguracijos ceremonija šiuo metu vyksta Nepriklausomybės rūmuose, praneša naujienų agentūra "BelTA".

Į inauguracijos ceremoniją pakviesti keli šimtai žmonių. Tarp jų yra aukštų pareigūnų, Atstovų rūmų ir Respublikos Tarybos nariai, valstybės įstaigų ir organizacijų vadovai, vietos vykdomosios ir administracinės įstaigos, vietos žiniasklaida, mokslininkai, kultūros ir sporto veikėjai.

Pagal Baltarusijos Respublikos Konstituciją prezidentas pradeda eiti pareigas, davęs tokio turinio priesaiką: "Prisiimdamas Baltarusijos Respublikos prezidento pareigas, aš iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Baltarusijos Respublikos žmonėms, gerbti ir saugoti žmogaus ir piliečio teises ir laisves, laikytis ir saugoti Baltarusijos Respublikos Konstituciją, šventai ir sąžiningai vykdyti man patikėtas aukštas pareigas".

Pranešama, kad, padėjės dešinę ranką ant Konstitucijos, Lukašenka davė priesaiką baltarusių kalba. Po to jis pasirašė priesaikos priėmimo aktą, po kurio Baltarusijos centrinės komisijos dėl rinkimų ir respublikinių referendumų vykdymo pirmininkė Lidija Jermošina įteikė Lukašenkai Baltarusijos prezidento pažymėjimą.

Rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuose, CRK duomenimis, nugalėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. Pagal teisės aktus išrinkto prezidento inauguracija turi įvykti per du mėnesius nuo rinkimų dienos.

Tuo pat metu opozicija nesutinka su rinkimų rezultatais ir rengia protesto akcijas. Jos tęsiasi iki šiol. Pirmosiomis dienomis veiksmus slopino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie panaudojo ašarines dujas, garsines granatas, vandens patrankas, gumines kulkas.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. protestuotojų. Kaip tuo metu pranešė respublikos vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų — virš 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Tuo tarpu Lukašenkos šalininkai taip pat rengia jo palaikymo mitingus.

Tegai:
Baltarusija, inauguracija, Aleksandras Lukašenka
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Europos Parlamentas nepripažįsta Lukašenkos teisėtu Baltarusijos prezidentu
Lukašenka paskelbė apie sienų su Lietuva ir Lenkija uždarymą
Lukašenka paragino Lietuvos žmones "sustabdyti savo išprotėjusius politikus"
Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

(atnaujinta 12:09 2020.09.23)
Anksčiau parlamentarė pasiūlė iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir patikslinti etninės neapykantos kurstymo apibrėžimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas pasipiktino "Rusų aljanso" atstovės Irinos Rozovos pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad būtų sugriežtinta bausmė už etninės neapykantos kurstymą. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Публичная дискуссия:  “В какой окружающей среде мы хотим жить”
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Parlamentarė taip pat pavadino jį "Daukanto aikštės numylėtiniu". Konservatorių šalininkas Tapinas su tuo nesutinka.

"Na, dėl Daukanto aikštės favorito aš suabejočiau, o va dėl BK griežtinimo tai reikėtų atsargiau, nes priėmus tokias pataisas pusė tomaševskininkų iš kalėjimo neišeitų", — rašė jis.

Pasak Tapino, įdomu stebėti, kaip Rozova "nervinasi". Jis priminė, kad jai gresia apkalta, pavaduotoja nebalsavo dėl rezoliucijos, susijusios su Baltarusijos režimu, ir parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu apsaugoti rusakalbius Baltijos šalių gyventojus.

"Ir tai tik pati pradžia. Jūs nieko nežinote, Irina Rozova", — pridūrė žurnalistas.

"Rusų aljanso" Facebook puslapyje pasirodė Rozovos pareiškimas, kuriame ji kalbėjo apie prieštaringai vertinamą tendenciją Lietuvoje: norą gerinti santykius su Lenkija, kita vertus, atvirai priešišką požiūrį į vietos lenkus ir "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" partiją.

"Siūlyti, kad bylos prieš rusus ir nesibaigianti tema apie grėsmę Vilniaus kraštui iš lenkų yra tik nelaimė, būtų naivu. Dievas uždraudė mums visiems — lietuviams, rusams ir lenkams — būti kažkieno pavojingų politinių žaidimų įkaitais. Todėl Baudžiamasis kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant griežtinti bausmę už neapykantos tautinėms mažumoms skatinimą ir tiksliau bei išsamiau apibrėžti, kokie veiksmai klasifikuojami kaip tautinę nesantaiką sukeliantys veiksmai", — teigiama pranešime.

Anksčiau Tapinas priešinosi lenkų partijai, ragindamas jos nepalaikyti artėjančiuose Seimo rinkimuose. "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos" partija nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos, susijusios su padėtimi Baltarusijoje. Partijos vadovas Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad tokie dokumentai kelia įtampą ir neprisideda prie santykių su kaimynais gerinimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Skandalas aplink Rozovą

"Rusų aljanso" partijos atstovė Irina Rozova yra "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" (LLRA-KŠS) frakcijos, kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Andrius Tapinas, Irina Rozova
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Lietuvos rusakalbiai gyventojai, už ką balsuosime?
Partija Lietuva — visų rinkimų kampanijos metu surengė krepšinio varžybas, archyvinė nuotrauka

Ar padės Lietuvos krepšinio žvaigždės politikos naujokams laimėti Seimo rinkimus?

(atnaujinta 18:49 2020.09.22)
Posakį, kad krepšinis Lietuvoje yra antroji religija, žino ir jaunas, ir senas. Besidomintis krepšiniu ir nelabai. Krepšinio svarba ir jo populiarumu vėl galime įsitikinti. Ne tik sporto kontekste. Politinio marketingo kontekste. Su moraliniu-kriminaliniu elementu

Šių Seimo rinkimų politinės aikštelės naujokai — Tomo Pačėso vadovaujama partija "Lietuva — visų" su žinomais krepšininkais ir sąrašo vedliu politologu Algiu Krupavičiumi priešakyje — save vadina "politiniais startuoliais".

Buvusio krepšininko ir krepšinio trenerio, Alytaus miesto tarybos nario Tomo Pačėso partija "Lietuva — visų" tikrąja "pandemija" vadina emigraciją ir sako sieksianti dvigubos pilietybės.

Partija piktinasi, kad Lietuvos pilietybės per pastaruosius keliolika metų neteko šalį garsinantys žmonės. Todėl, anot jo, itin svarbu užtikrinti, kad išvykę lietuviai galėtų turėti dvigubą pilietybę.

Kaip pavyzdį partijos vedlys Pačėsas įvardijo krepšininką Žydrūną Ilgauską, iš kurio Lietuvos pilietybė buvo atimta 2015 m. Dėl to partija "Lietuva — visų" jau kreipėsi ir į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą.

Partijos sąrašo lyderis politologas Krupavičius pristatė ir daugiau partijos "Lietuva — visų" rinkimų programos gairių.

"Lietuva — visų" sako, kad šaliai reikia įsivesti realius progresinius mokesčius. "Siūlome vokišką modelį, kuris išties ekspertų ir ekonomistų vertinimais yra logiškas ir patikrintas", — sakė Krupavičius.

Krupavičius teigia, kad Lietuvai reikia keisti "elitistinį" mokyklos modelį. Anot jo, jį reikia pakeisti lygybės principu grįstu modeliu, kuris yra Suomijoje. "Modelis veikia gerai, dviračio išradinėti nereikia", — sakė partijos sąrašo lyderis.

Partija "Lietuva — visų" siūlys suteikti piliečiams teisę paleisti Seimą jo kadencijos metu referendumo keliu. Tokią galimybę, anot politologo A. Krupavičiaus, jau ne vienerius metus turi latviai. "Tauta pasakė, kas turi būti lyderiais", — tvirtino jis.

Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1
Screebshot
Partija Lietuva – visų palengvins Seimo paleidimą 1

"Lietuva — visų" žada naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę.

"Mūsų siūlomas modelis veikia anglasaksiškose šalyse, kur parlamento narys turi neliečiamybę tik parlamentinei veiklai. Jei parlamento narys patenka į kriminalinę veiklą, jam neliečiamybė nėra taikoma", — sakė Krupavičius.

Taigi, politologui Agiui Krupavičiui naujų dviračių išradinėti nebūtina — jie išrasti vokiečių, suomių, latvių ir kitų. Galima "pasiskolinti".

Šios partijos rinkimų šūkis: "Lietuva visų, žmogus — pirmiausia".

Su šia partija rinkimuose sėkmę bandys tokie gerai žinomi krepšininkai kaip Artūras Jomantas, Steponas Babrauskas bei Valdemaras Chomičius. Jie patekti į Seimą bandys kandidatuodami vienmandatėse apygardose.

Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия
Screenshot
Rinkimų programą pristato krepšinio varžybos 2 копия

Pats Pačėsas kandidatuos vienmandatėje Pasaulio lietuvių apygardoje. Jo numeris sąraše — pats paskutinis — 51. Pirmuoju numeriu partijos rinkimų sąraše įrašytas politologas Algis Krupavičius.

Politologas Algis Krupavičius iki birželio pabaigos ėjo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekano pareigas, tačiau dėl akademinės etikos pažeidimų, kitaip tariant, dėl plagiato, VDU įgaliojimų politologui nepratęsė.

Teisingumo ministerijos skelbiamais šių metų kovo 1-osios duomenimis, partija "Lietuva — visų", buvusi Emigrantų partija, vienija beveik 4,5 tūkst. narių. Ši partija narių skaičiumi lenkia "Centro partiją-Tautininkus", Lietuvos socialdemokratų darbo partiją, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą.

Partija "Lietuva — visų" savo programą ir kandidatus į deputatus pristato ir partijos "veidaknygėje".

Partijos Facebook'e anonsuojamos krepšinio varžybos, Rūtos Janutienės knygos pristatymas. Į kadrą pakliuvo ir krepšininkai broliai Lavrinovičiai. Nors jie nėra nei partijos "Lietuva — visų" nariai, nei balotiruojasi į Seimą. Tačiau nėra ką prikišti — kadre visi krepšininkai. O krepšinis Lietuvoje antroji religija, kurią eksploatuoja ir politikai, ir verslas.

Pagaminta partijos Lietuva - visų 3
Screenshot
Pagaminta partijos Lietuva - visų 3

Pastaruoju metu broliai Lavrinovičiai sulaukė daug visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Daugiau negu visų partijų rinkimų kampanijos kartu sudėjus.

Prasidėjo nuo to, kai garsi pramogų verslo pora — Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis — viešai pasiskelbė atsisakantys "Telia" paslaugų. Atsisakymo motyvas — "Telia" telekomunikacijų paslaugas teikianti bendrovė, kuri save įvardija kaip socialiai atsakingą, savo reklamos kampanijai pasirinko krepšininkus brolius Lavrinovičius, kadaise teistus už išžaginimą.

Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4
Screenshot
Didžiuliai dėl Lavrinovičių palieka Telia 4

Situacija virto skandalu. Į skandalą "Telia" sureagavo — sustabdė kritikos sulaukusią reklamą. Tai sukėlė dar daugiau diskusijų.

Vieni tvirtino, kad broliai savo praeities nuodėmes atpirko ir nusipelnė gyventi ramiai. Kiti teigė, jog tokiems nusižengimams moralinės senaties būti negali ir tokia reklama — tai lyg žavėjimasis buvusiais nusikaltėliais.

Šia tema pasisako vis daugiau pramogų versle žinomų žmonių.

Į krepšininkų pusę stojęs lietuvių populiariosios estrados dainininkas Kastytis Kerbedis socialiniame tinkle pamiršęs mandagumą išplūdo Didžiulių porą neapykantos kupinais žodžiais.

Lavrinovičių pusėn stojęs A. Pogrebnojus taip pat kirto J. Didžiuliui. "O ką tu padarei dėl Lietuvos?" — savo Facebook'o laiko juostoje klausė žymus drabužių dizaineris.

Savo poziciją išsakė ir menininkas Algirdas Gataveckas. Menininkas savo Facebook'o laiko juostoje svarstė, kad "jei už nusikaltimą gavo bausmę ir atliko ją, tai ar teisiškai teisingas požiūris į juos žiūrėti kaip į nusikaltėlius kurie turi būti apriboti visą likusį gyvenimą?".

Meninkas klausia, "ar šie krepšininkai skirtus turnyrų medalius gavo ar ir tų ne turėtų gauti? Taip nusikaltęs negali gauti valstybinių apdovanojimų, nes tai parašyta įstatyme. Valstybiniai apdovanojimai yra atimami, jei esi nuteisiamas. Tačiau nusikaltęs gali dalyvauti reklamose, taip kaip gali gauti turnyrų medalius. Įstatymas to nedraudžia. Ar turėtų?" — klausia Gataveckas savo Facebook draugų ir sekėjų.

Negalėjo nutylėti ir "blogeris" Zeppelinus Raimondas Navickas.

Raimondas Navickas savo Facebook'o laiko juostoje priminė, kad "teisė išpirkti kaltę, teisė pasitaisyti ir tapti padoriu žmogumi, teisė "būti pamirštam", teisė į objektyvų teismą ir teistumo panaikinimą iki šiol buvo neatsiejama Vakarų civilizacijos dalis". Savo samprotavimus Zeppelinus iliustravo.

Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5
Screenshot
Lietuvos krepšinio pasaulis nieko nepalieka abejingais 5

Krepšinis Lietuvoje nieko nepalieka abejingų. Žymūs krepšininkai verslininkams gali privilioti naujų klientų, o politikams — rinkėjų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
policija, Seimo rinkimai
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose
Priešrinkiminis nuotykis: du seni draugužiai valtyje, neskaitant Lietuvos
Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?
Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką