JT Saugumo Tarybos posėdžių salė, archyvinė nuotrauka

NVS šalys JT pasisako prieš ginklavimosi varžybas kosmose

27
(atnaujinta 08:58 2019.10.30)
NVS šalys pažymi, kad uždraudus bet kokio tipo ginklų išdėstymą kosminėje erdvėje būtų galima užkirsti kelią rimtai grėsmei, galinčiai kilti tarptautinei taikai ir saugumui

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. NVS šalių atstovai JT paragino imtis skubių priemonių užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms kosmose, teigiama JT Generalinės Asamblėjos Pirmojo komiteto pranešime. Apie tai rašo RIA Novosti.

"Norėčiau perskaityti pranešimą Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Uzbekistano ir Rusijos Federacijos vardu. NVS šalys rimtai susirūpinusios dėl realių ginklavimosi varžybų kosmose galimybių jas paversti karinės konfrontacijos arena, kuri veda prie silpnėjančio pasaulinio stabilumo", — sakoma Rusijos delegacijos vadovo pavaduotojo, Rusijos Federacijos atstovo JT biure Ženevoje Andrejaus Belousovo pranešime.

Anot jo, NVS šalys pažymi, kad uždraudus bet kokio tipo ginklų išdėstymą kosminėje erdvėje būtų galima užkirsti kelią rimtai grėsmei, galinčiai kilti tarptautinei taikai ir saugumui.

"Valstybės pabrėžia, kad labai svarbu nedelsiant imtis praktinių priemonių užkirsti kelią ginklavimosi varžyboms kosmose", — teigė Belousovas.

27
Tegai:
saugumas, grėsmė, NVS
Dar šia tema
Lavrovas: Rusija nedalyvaus ginklavimosi varžybose
Rusijos URM pranešė, kaip bus reaguojama į naujas NATO ginklavimosi programas
Federacijos taryba: JAV bando įtraukti Rusiją į naujas ginklavimosi varžybas
Peskovas: Rusija nedalyvaus naujose ginklavimosi varžybose
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas

Puškovas pakomentavo straipsnį apie "norintį patikti" Putinui Makroną

(atnaujinta 09:19 2020.07.02)
Anksčiau vokiečių leidinio autoriai parašė, kad po Rusijos ir Prancūzijos prezidentų vaizdo konferencijos kadrų peržiūros jiems susidarė įspūdis, kad Vladimira Putiną ir Emanuelį Makroną sieja tvirta draugystė

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Rusijos Federacijos tarybos informacijos politikos ir ryšių su žiniasklaida komisijos vadovas Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje įvertino "FrankfurterAllgemeine" straipsnį spie Makrono pastangas patikti Putinui.

Savo publikacijoje senatorius pasidalino nuoroda į straipsnio vertimą tinklalapyje "InoTV". Medžiagos autoriai vokiečių leidinyje pažymėjo, kad po Rusijos ir Prancūzijos prezidentų vaizdo konferencijos kadrų peržiūros jiems susidarė įspūdis, kad Vladimira Putiną ir Emanuelį Makroną sieja tvirta draugystė. Tokį bendravimą su Rusijos vadovu žurnalistai bandė paaiškinti Makrono strategija, kuria siekiama užkirsti kelią nerimą keliančiam suartėjimui tarp Maskvos ir Pekino.

Anot Puškovo, Prancūzijos prezidentas supranta sąveikos su Maskva potencialą.

"Makronas jaučia sąveikos su Rusija potencialą. Jis supranta, kad triviali formulė "dialogas naudojant jėgos poziciją" yra sterili: "jėgos pozicija" nužudo dialogą. Su užsidarusiomis savyje JAV,  kurias apėmė sumaištis, toli nenuvažiuosi. Dėl sankcijų suakmenėjusi ES yra statiška. Judėjimas — su Rusija", — parašė senatorius.

Putino pokalbis su Makronu vyko penktadienį vaizdo konferencijos formatu. Anot Kremliaus, dviejų valstybių vadovai aptarė strateginį stabilumą ir susitarė suintensyvinti darbą šia tema "du plius du" formate, dalyvaujant užsienio reikalų ir gynybos ministerijų vadovams.

Tegai:
Aleksejus Puškovas, Vokietija, Prancūzija, Rusija, Emanuelis Makronas, Vladimiras Putinas
Здание Сейма Литвы с флагом, архивное фото

Lietuvos Seimas baigė pavasario sesiją

(atnaujinta 20:35 2020.07.01)
Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui

VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Trečiadienį Seimas baigė kovo 10 dieną prasidėjusią Seimo pavasario sesiją, praneša Seimo spaudos tarnyba. 

Šiemet Seimo pavasario sesija vyko išskirtinėmis koronaviruso pandemijos sąlygomis. Jos metu surengta daugiau nei planuota — 54 plenariniai posėdžiai, kuriuose priimta daugiau kaip 450 teisės aktų. Taip pat parlamentas leido Vyriausybės ir savivaldybių tarybų posėdžius, Seimo komitetų ir komisijų, Seimo valdybos posėdžius organizuoti nuotoliniu būdu.

Pavasario sesijoje didžiausias prioritetas skirtas kovos su koronavirusu valdymui ir paskelbtos nepaprastosios padėties pasekmių mažinimui.

Kaip teigiama pranešime, priimtais teisės aktų pakeitimais užtikrintas veiksmingesnis ekstremaliųjų situacijų valdymas, įtvirtintas ilgesnis būtinojo hospitalizavimo ir izoliavimo be teismo sprendimo terminas, sugriežtinta atsakomybė už civilinės saugos reikalavimų pažeidimus. Taip pat sugriežtintos bausmės už karantino pažeidimus užsikrėtusiems koronavirusu, o dirbantiems infekcijų židiniuose karantino metu padidinti priedai ir socialinės garantijos.

Seimas taip pat padidino valstybės skolinimosi limitą iki 5 mlrd. 401,4 mln. eurų. Darbdaviams sudaryta galimybė skelbti prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojams prastovos metu užtikrintos ne mažesnės nei MMA dydžio pajamos.

Be to, buvo supaprastinta socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo tvarka Vyriausybei paskelbus karantiną, prireikus leido atidėti PSD įmokų mokėjimą.

Priimtomis Seimo rinkimų įstatymo pataisomis siekiama tinkamai pasiruošti Seimo rinkimų organizavimo ir vykdymo galimybei ekstremaliosios situacijos arba įvykio sąlygomis. Nuspręsta užsienyje gyvenantiems piliečiams sudaryti sąlygas balsuoti elektroniniu būdu.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

"Ši Seimo pavasario sesija buvo istorinė. Lietuva turėjo įprasti gyventi išskirtinėmis ir bauginančiomis aplinkybėmis. Tuo pačiu metu reikėjo ruoštis ir galimam beprecedenčiam sunkmečiui. Darėme daug, kad operatyviai ir kryptingai reaguotume į pandemijos grėsmes. Tai buvo vienos prasmingiausių vienybės akimirkų. Sulaukėme kritikos dėl pasirenkamos darbo formos, bet mūsų susitelkimas diskusijose ir kompromiso paieškose tapo bene kertiniu koronaviruso pandemijos krizei įveikti.

Toks susitelkimas buvo matomas komitetuose tobulinant sveikatos apsaugos sistemos reglamentavimą, gerinant medicinos darbuotojų darbo sąlygas, įveikiant švietimo sistemos ir kultūros sektoriaus sunkumus karantino laikotarpiu, svarstant ir priimant finansinę pagalba verslui, užtikrinant viešųjų pirkimų, susijusių su pandemija skaidrumą, Europos Sąjungos lygmens priemones, skirtas atremti sukeltą krizę ir sprendžiant žemės ūkio darbuotojų problemas. Tai yra temos, kurios buvo mūsų dėmesio centre ir atsakomybės lauke ir bus kol pasibaigs mūsų įgaliojimai", — kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis uždarant Seimo pavasario sesiją.

Remiantis Seimo statutu, Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną. Rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 d. iki gruodžio 23 d. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti.

Tegai:
Seimas