Nord Stream

Lietuva dalyvaus "Nord Stream" bylose ES Bendrajame Teisme

65
(atnaujinta 21:33 2019.10.30)
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuva turi tiesioginį interesą siekti, kad Europos Sąjungoje priimta Dujų direktyva nebūtų panaikinta

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Vyriausybė trečiadienį nutarė dalyvauti Europos Sąjungos Bendrajame Teisme nagrinėjamame ginče dėl Rusijos dujotiekio "Nord Stream-2".

Šių metų vasarą bendrovė "Nord Stream 2 AG", "Nord Stream" ir "Nord Stream-2" operatorė, kreipėsi į Europos Bendrąjį Teismą su prašymu panaikinti diskriminacines priemones projekto atžvilgiu. Bendrovė nesutinka su Europos Sąjungoje priimtomis Dujų direktyvos pataisomis, kurios paliečia jūrinių dujotiekių darbą.

Remiantis pakeista nuostata, veikiantys dujotiekiai, taip pat nauji dujotiekiai, nutiesti iš trečiųjų šalių ES, Sąjungos valstybių teritorinėse jūrose turės atitikti tokias taisykles, kaip, pavyzdžiui, veiklos atskyrimas pagal dujų gamybą ir transportavimą. Europos Komisija teigė, kad pakeitimai nėra skirti konkrečiai "Nord Stream-2".

"Lietuva turi tiesioginį interesą siekti, kad direktyva nebūtų panaikinta, ji turi įsigalioti nuo 2020 metų vasario mėnesio", — trečiadienį pasitarime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Teisingumo ministerija pabrėžia, kad abu dujotiekiai, įskaitant statomą "Nord Stream-2", leidžia "Gazprom" turėti alternatyvius šaltinius ir manipuliuoti dujų tiekimu Europos Sąjungoje.

Projekto tekste pažymėta, jog tai gali neigiamai paveikti dujų tiekimo kainą, taip pat valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, gamtinių dujų rinkos saugumo užtikrinimą.

Projektas "Nord Stream-2"

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą. Dujotiekis eis per teritorinius vandenis arba išskirtines Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ekonomines zonas.

Prieš projektą pasisako JAV ir Ukraina. Vašingtonas ketina skatinti Europos rinką pirkti JAV suskystintas dujas, o Kijevas nenori prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito. Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politizuotu, taip pat nepritaria dujotiekio tiesimui.

Tarp tų, kurie palaiko "Nord Stream-2", yra Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu dujų tiekimu į Europą. Norvegija taip pat domisi sėkmingu projekto įgyvendinimu, nes vyriausybė valdo 30 procentų "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.

Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.

Šiaurės srautas-2
© Sputnik /
"Šiaurės srautas-2"

 

65
Tegai:
Lietuva, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba (203)
Dar šia tema
Rusija susimąstė apie alternatyvų "Nord Stream-2" maršrutą
Ekspertas: nepaisant visų JAV "defilė", "Nord Stream-2" bus nutiestas