Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Pranckietis pasiskundė Norvegijos premjerei Baltarusijos AE ir Rusija

96
(atnaujinta 17:54 2019.11.04)
Lietuvos Seimo pirmininkas pristatė oficialią Vilniaus poziciją Astrave statomos elektrinės ir Maskvos grąžinimo į ETPA atžvilgiu

VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Norvegijos ministre pirmininke Erna Sulberg, kuri lankėsi respublikoje su oficialiu vizitu. Susitikimo metu Lietuvos parlamento vadovas papasakojo apie saugumo situaciją regione, taip pat pristatė Vilniaus poziciją Baltarusijos atominės elektrinės (AE) ir Rusijos grąžinimo į Europos Tarybos parlamentinę asamblėją (ETPA) atžvilgiu.

Atravo AE, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Виктор Толочко, Александр Шурмелев

Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pranckietis pažymėjo, kad negali būti daromi jokie kompromisai dėl Baltarusijos atominės elektrinės saugos sąskaita. Anot jo, visos projekto problemos turi būti sprendžiamos iki jėgainės veiklos pradžios.

Be to, pasak Seimo pirmininko, elektros importas iš "nesaugios" jėgaitės gali sumažinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą Baltijos valstybėse ir tai dar labiau lems energetinio priklausomumo nuo trečiųjų šalių augimą.

"Tokia prekyba "nešvaria" — tai yra pagaminta nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų — elektros energija iš esmės yra viso Baltijos regiono nacionalinio saugumo klausimas", — pabrėžė jis.

Parlamento vadovas taip pat priminė Lietuvos poziciją solidarizuojantis su Ukraina dėl Rusijos grąžinimo į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją. Pranckietis akcentavo, kad "dvigubų standartų taikymas yra nepriimtinas, žinant, kad priežastys, dėl kurių Rusija buvo pašalinta iš organizacijos, neišnyko".

Susitikimo metu šalys taip pat aptarė šalių bendradarbiavimo ir parlamentinių ryšių stiprinimo svarbą.

Lietuva yra kategoriškai prieš Rusijos teisių pilnu mastu atkūrimą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kurios Maskvai 2014 metais buvo neteisėtai sumažintos po Krymo prisijungimo prie Rusijos Federacijos ir prasidėjusio konflikto Rytų Ukrainoje.

Vilnius taip pat prisijungė prie "Baltic Plus" grupės, į kurią, be jos, įėjo Ukraina, Latvija, Estija ir Gruzija. Pagrindinis grupės tikslas yra priešintis Rusijai.

Kaip pažymėjo Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, Baltijos šalys negaištų laiko konfrontacijai su Rusija ETPA, jei Baltijos šalių valdžios galvotų apie pilnavertį savo šalių vystymąsi. Anot Volodino, provokacijos ETPA ir toliau rengia tos šalys, kurios negali aprūpinti save.

Vilniaus ir Minsko ginčas dėl Baltarusijos AE

Vilnius nuolat kritikuoja Baltarusijos vystomą Astravo atominės elektrinės projektą. Lietuvos valdžia, visų pirma, nėra patenkinta statybų aikštele (50 kilometrų nuo Vilniaus) ir tuo, kad stotis statoma padedant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".

Iš esmės Lietuvos vyriausybė piktinasi dėl to, kad Baltarusijos atominė elektrinė yra tariamai nesaugi ir kelia grėsmę Baltarusijos bei Lietuvos gyventojams. Šiuo atžvilgiu valstybėje vis dažniau vykdomos pratybos, kurių metu imituojamos "radiologinės grėsmės" dėl sprogimo Astravo AE.

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Taip pat Lietuvoje įstatymų leidybos lygiu buvo uždrausta importuoti elektrą iš trečiųjų šalių, kur yra "nesaugios" atominės elektrinės.

Minskas visus Vilniaus reikalavimus laiko politizuotais. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad Baltarusijos atominė elektrinė statoma visiškai laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra jokios rizikos.

96
Tegai:
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA), Rusija, Astravo AE, Seimas, Viktoras Pranckietis, Lietuva
Dar šia tema
Senatorius: Baltijos šalys ir Ukraina ETPA turi vieną tikslą — sukelti skandalą
Valstybės Dūma paaiškino, kodėl Baltijos šalys švaisto laiką "kovoje" su Rusija ETPA
Pranckiečio kalbos metu Strasbūre dalis Rusijos delegacijos paliko salę
Nausėda Japonijoje pasakojo apie Astravo AE keliamą "grėsmę"
Vaičiūnas pažadėjo, kad Baltarusijos AE elektra nepateks į Lietuvą
Vilnius

Politologas: padėtis aplink Paksą gadina Lietuvos įvaizdį Europoje

(atnaujinta 20:09 2020.10.23)
Yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad buvęs šalies prezidentas dalyvautų Lietuvos politikoje, mano politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Iš pat pradžių visas buvusio prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas buvo procesas, kai Lietuvos politinė sistema atmetė nepatogų politiką, interviu Sputnik Lietuva sakė politologas, politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Politologo nuomone, yra pagrindo įtarti, kad kažkas nenori, kad Paksas aktyviai dalyvautų Lietuvos politikoje.

"Kuo greičiau Lietuva pašalins visus su tuo susijusius klausimus, tuo greičiau <...> visos pretenzijos Lietuvos valstybei dėl šios bylos išnyks. <...> Tai jau pradeda gadinti jos, įskaitant europinį, įvaizdį, o juo labiau iš Europos jau buvo gauta signalų, kad laikas tai išspręsti vienokia ar kitokia forma. <...> Todėl, žinoma, Lietuvos, kaip valstybės, elgesys gadina jos įvaizdį. Ir todėl nereikia stebėtis, kad kažkas į tai atkreipia dėmesį ir kritikuoja. Atsižvelgiant į šį keistumą, be abejo, ima kilti įtarimų, kad kažkas daroma tyčia, tikslingai, ir visa tai, tiesą sakant, dėl vieno asmens. Taip, Lietuva šiuo atveju atrodo toli gražu ne patraukliai", — sakė jis.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o — Paksui trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Europa, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuva, Rolandas Paksas
Dar šia tema
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Apeliacinis teismas Paksą pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu
Rolandas Paksas

"Apmaudu dėl Lietuvos": Paksas pakomentavo teismo nuosprendį

(atnaujinta 12:13 2020.10.24)
Anot buvusio valstybės vadovo, jis nėra naudingas tiems politikams, kurie įpratę manyti, kad "Lietuva — jų nuosavybė"

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas interviu Sputnik Lietuva pareiškė, kad ketina apskųsti Apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2020 metų balandžio 15 dienos išteisinamojo nuosprendžio dalis ir buvęs Lietuvos prezidentas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu.

"Bausti buvusius prezidentus tapo labai madinga. Kažkokia mada į pasaulį atėjo. Kitose šalyse iššaudomi, [buvusiam Prancūzijos prezidentui Nicolia] Sarkozy siūloma dešimt metų ir taip toliau. Tikriausiai kažkas su tuo susiję", — sakė Paksas.

"Čia [kaltinimuose — Sputnik] nėra nė lašo tiesos, ir aš apskųsiu šį nuosprendį. Bet tiesiog apmaudu dėl Lietuvos", — pažymėjo buvęs prezidentas.

Pasak jo, kai kurios jėgos Lietuvoje vis dar bijo jo ir kategoriškai nenori jo grįžimo į politiką.

"Tam sluoksniui, kuris įpratęs manyti, kad Lietuva — jų nuosavybė, aš nesu pelningas, nes žiūriu kita kryptimi: kad Lietuva turi būti laisva, nepriklausoma, kad ji turi būti praktiška, draugautų su kaimynais, kliautųsi savo protu, o ne taptų kažkieno vasalu. Keista — tiek daug laiko praėjo ir dar tokia baimė", — sakė Paksas.

Kaip pabrėžė politikas, realiai neįmanoma įsivaizduoti, kad jis galėtų pasiimti įvardytą sumą už kokį nors objektą, tačiau būtent tokius faktus ir sugalvojo.

"Manau, kad apskųsiu, kaip tai buvo prieš 15 metų, po prezidento apkaltos. Apygardos teismas taip pat nusprendė teigiamai, apeliacinis — neigiamai, o tada aukščiausiasis — teigiamai. Kai kurie klausimai buvo apskųsti Strasbūro teisme. Sprendimas taip pat buvo teigiamas mano atžvilgiu. Aš neketinu nuleisti rankų", — sakė buvęs prezidentas.

Penktadienį paaiškėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltu dėl prekybos poveikiu pripažintas be tik Rolandas Paksas, bet ir "Lietuvos ryto" žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas.

Paksas ir Vainauskas kaltinami neva "susitarimais pasinaudojant visuomenine padėtimi, pažintimis ir kita įtaka paveikiant Aplinkos ministerijos tarnautojus, kad šie kuo skubiau atliktų prekybos tinklo "Norfa" prekybos centro Prienuose statybos užbaigimo procedūrą".

Vainauskui už prekybą poveikiu skirta 26 362 eurų bauda, ​​o Paksui — trejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant 25 MGL (975 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Tegai:
Lietuvos apeliacinis teismas, prezidentas, Rolandas Paksas, Lietuva
Dar šia tema
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus
Politologas: Lietuvoje Paksui trukdoma grįžti į politinį gyvenimą
Demonstracija Vašingtone

Paskutinis teismas "Amerikos sapnui"

(atnaujinta 12:05 2020.10.24)
Senato posėdžiai dėl kandidatūros į Aukščiausiojo Teismo nario postą sukėlė nepaprastą ažiotažą JAV

Pretendentė į šias pareigas teisininkę Amy Coney Barrett, kurią iškėlė prezidentas Donaldas Trampas, yra aptarinėjama visose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose, aptariamos mažiausios jos gyvenimo detalės, visaip komentuojami jos žodžiai, rašoma RIA Novosti autorės Viktorijos Nikiforovos medžiagoje.

JAV doleriai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

Kovos dėl vietos Aukščiausiajame teisme įkarštis iš esmės yra visiškai dėsningas. Jo priimti nutarimai dėl ieškinių negali būti atšaukti. Faktiškai būtent Aukščiausiasis Teismas priima sprendimus dėl visų svarbiausių gyvenimo JAV klausimų — čia buvo nuspręsta, pavyzdžiui, ar mirties bausmė yra konstitucinė ir ar amerikietės turi teisę į abortą. Būtent Aukščiausiojo Teismo nutarimai lėmė Niksono atsistatydinimą 1974 metais r Džordžo Bušo pergalę prieš Albertą Gorą 2000 metų rinkimuose.

Aukščiausiojo teismo narių pozicijos skirtos visam gyvenimui. Tiesą sakant, devyni jo sudėtyje esantys teisininkai lemia valstybės politiką ateinantiems dešimtmečiams. Jų galia atrodo daug tvirtesnė nei paties prezidento.

Pagal Amerikos gerontokratijos standartus Amy Coney Barrett yra tikras vaikas: jai tik keturiasdešimt aštuoneri. Jos pirmtakė Ruth Bader Ginsburg praleido 27 metus savo poste. Barrett turi visus šansus dirbti Aukščiausiajame Teisme daug ilgiau. Nenuostabu, kad jos galimu paskyrimu domisi milijonai amerikiečių.

Tai jau trečioji prezidento Trampo pasiūlyta kandidatūra Aukščiausiajam Teismui. Prieš tai jis sėkmingai lobavoBreto Kavanos ir Nilo Gorsačo paskyrimą. Respublikonai dabar turi daugumą Aukščiausiajame Teisme. Jei Senatas balsuos už Barrett kandidatūrą, ši dauguma — šeši prieš tris — bus įtvirtinta daugeliui metų į priekį. Nenuostabu, kad visos šalies demokratus apėmė bendra panika.

Amy Coney Barrett yra visų tradicinių konservatyvios Amerikos vertybių įkūnijimas. Pamaldi katalikė, septynių vaikų motina (du iš jų yra įvaikinti), ištekėjusi, sėkminga profesionalė ir turtinga ponia, savo gyvenime viską pasiekusi savo darbu.

Viso to būtų galima pavydėti, jei ne neapykantos banga, į kurią pateko Barrett, kai tik tapo žinoma apie jos nominaciją. Demokratų partijos remiama žiniasklaida vaizduoja šią moterį kaip religinę fundamentalistę, aršiausią feminisčių ir seksualinių mažumų priešą, ir įtaria ją tuo, kad vos patekusi į Aukščiausiąjį Teismą, ji panaikins visoje šalyje abortus, tos pačios lyties asmenų santuokas ar net translyčių asmenų tualetus.

Be abejo, Barrett neturės tokių galių. Būdama aukštos kvalifikacijos teisininkė, ji nuolat kartoja, kad jos asmeninės pažiūros niekada neturėjo įtakos teismo sprendimams. Tačiau juodoji PR kampanija įkarštėja tiesiogine prasme su kiekviena nauja diena.

Demokratiškai susirūpinę socialinių tinklų aktyvistai priekaištauja Barrett dėl to, kad ji yra katalikų grupuotės "Šlovinimo žmonės" narė. Iš tikrųjų tai yra įprasta tikinčiųjų bendruomenė, visoje šalyje joje yra tik apie 1,8 tūkst. žmonių. Tačiau demokratų interpretacijoje ji virto kažkokiu siaubingu slaptu ordinu, panašiu į tuos, apie žiaurumus kurių mėgsta rašyti knygas Denas Braunas.

Barrett mokėsi, o po to ilgą laiką dėstė Notre Dame universitete. Šiandien jos ryšius su šiuo seniausiu ir prestižiškiausiu JAV universitetu, kurį beveik prieš 200 metų įkūrė Popiežiškoji akademija Romoje, oponentai interpretuoja kaip grėsmingas intrigas su Vatikanu.

Barrett oponentai netgi reikalauja patikrinti dviejų kūdikių iš neturtingo Haičio įvaikinimo tvarką. "Kas iš viso leido šiuos vaikus atiduoti į religinių fanatikų šeimą?" — Twitter klausia jos kritikai.

Tragiška likimo irinija Barrett pirmtakė Aukščiausiajame Teisme Ruth Bader Ginsburg buvo įsitikinusi demokratė ir įtakinga savo laiko feministė. Daugelyje jos iniciatyva šalyje buvo legalizuojamos tos pačios lyties asmenų santuokos.

Портрет Рут Бейдер Гинзбург
© AP Photo / Andrew Harnik
Ruth Bader Ginsburg portretas

Dar rugsėjo mėnesį 87 metų Ginsburg savo šeimai pasakė — "man svarbiausia — nugyventi iki inauguracijos". Ji nuoširdžiai tikėjo, kad Trampas pralaimės, o į jos vietą po jos mirties naujasis prezidentas Džo Baidenas pasiūlys kažkokią demokratinę kandidatūrą. Tačiau Ginsburg mirė rugsėjo 19 dieną, visoje šalyje jos gerbėjus apėmė gedulas.

Kad ir kaip stengėsi Barrett oponentai, jie nesugebėjo surinkti jokių realių kompromituojančių įrodymų jos atžvilgiu. Ankstesnį kandidatą į Aukščiausiojo teismo teisėjus — Brettą Kavaną — bandė nuversti naudojant seną gerą priekabiavimą. Neva prieš ketvirtį amžiaus Kavana kažkaip nesėkmingai pajuokavo pokalbyje telefonu su jauna moterimi. Tačiau kaltinimai atrodė taip išgalvoti, kad jie negalėjo rimtai įskaudinti teisininką. Senatas patvirtino jo kandidatūrą į Aukščiausiąjį teismą.

Tuo labiau su Barrett ši tema neveikia. Skirtingai nuo daugelio demokratinės orientacijos politikų, jos reputacija atrodo tiesiog nepriekaištinga. Ji nerūkė marihuanos kaip Barakas Obama, nepažeidė sutuoktinės ištikimybės, kaip Bilas Klintonas, ir nenaudojo sekso su vedusiu vyru, kad liptų karjeros laiptais kaip Kamala Harris.

Netekę vilties jai pareikšti rimtus kaltinimus, JAV demokratinė bendruomenė ėmė persekioti Barrett dėl ​​smulkmenų. Neseniai per Senato posėdį teisininkė pasakė, kad ji "niekada nieko nediskriminavo dėl seksualinių pirmenybių ir ateityje to neketina daryti". Beveik tą pačią akimirką demokratiniai žurnalistai pranešė pasauliui, kad žodžių junginį "seksualinės pirmenybės" nebeleidžiama vartoti — jis yra "įžeidžiantis, pasenęs ir paliečia LGBT žmonių jausmus". Naujienų antraštėse Barrett pasirodė esanti "LGBT priešė'.

Iš išorės pažvelgus labai keista, kad demokratiniai aktyvistai, kurių kredo tarytum yra kova už lyčių lygybę, užsipuolė moterį. Jie neva pamiršo, kad Barrett yra mažumos, šimtmečius kentėjusios po patriarchato jungu, narė.

Эми Кони Баррет
© REUTERS / POOL
Amy Coney Barrett

Juk akivaizdu, kad, nepaisant savo religinių įsitikinimų, Barrett iš tikrųjų yra įkūnytas feminizmo idealas jo tradicine prasme. Ji gavo puikų išsilavinimą ir pati tapo mėgstama profesore tūkstančiams studentų. Jai pavyko pasiekti sėkmės tokioje kietoje ir tradiciškai vyriškoje srityje kaip jurisprudencija JAV. Be to, ji sukūrė tvirtą šeimą ir užtikrino sau geras pajamas: dirbdama Apeliaciniame teisme ji uždirba apie 220 tūkstančių dolerių per metus, vieta Aukščiausiajame Teisme jai atneš apie 270 tūkstančių.

Prieš pusšimtį metų Barrett būtų tapusi feminizmo ikona — stipri, sėkminga, įvykusi moteris profesionalė. Šiandien aršiausią kritiką ji gauna būtent iš feminisčių.

Problema tame, kad šiuolaikiniai kovotojai dėl mažumų teisių, tokie kaip Barrett, yra visiškai nereikalingi. Jie yra per daug sėkmingi ir nepriklausomi, jais sunku vadovauti ir manipuliuoti. Jie iš tikrųjų kovojo su patriarchaliniais prietarais, seksizmu ir kitomis nesąžiningos konkurencijos formomis, gerai žinomomis moterims ir vyrams visame pasaulyje. Tačiau jiems pavyko laimėti — o šiandien kairiųjų trende yra tik lūzeriai.

Jei Barrett vietoje būtų gende-fluidinis padaras su nesuprantamomis seksualinėmis pirmenybėmis, sunkiais chroniškais girtavimais ir nepagydoma priklausomybe nuo narkotikų, jis tikrai būtų pelnęs demokratų simpatijas. Visa ši kova už mažumų teises iš tikrųjų skirta tik įtvirtinti prarają tarp nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų, tarp sėkmingų ir marginalizuotų žmonių.

Протесты после выдвижения Эми Баррет на пост члена Верховного суда в Вашингтоне
© REUTERS / ERIN SCOTT
Protestai po Amy Barrett pasiūlymo į Vašingtono Aukščiausiojo Teismo teisėjo postą

Deja, nenumaldomai nuskurstančios Amerikos gyventojų masės lengvai priima šią propagandą. Daugelis žmonių prisijungia prie Barrett persekiojimo tinklo vien dėl to, kad beveik neįmanoma pakartoti jos pasiekimų šiuolaikinėje Amerikoje.

Respublikonai turi daugumą Senate, ir greičiausiai Amy Coney Barrett vėl laimės, tapusi Aukščiausiojo Teismo teisėja. Tačiau vykstant visos šalies kovai dėl šio posto, amerikiečiai savo rankomis griauna viską, ką statė šimtmečius: "Amerikos svajonę", lygias teises moterims, asmeninės sėkmės kultą, meritokratiją. Staiga paaiškėja — "MeToo" judėjimas jau užsiminė apie tai — kad šiandien būti sėkmingam Amerikoje gali būti pavojinga. Kad tai gali išprovokuoti tokį gyventojų pyktį, kuris sugriaus visą jūsų sėkmę.

Amerikos svajonės naikinimas vyksta būdingu šia tautai nacionaliniu mastu ir viso pasaulio akyse. Tuo pačiu metu garsioji "švelnioji jėga", kuria taip ilgai laikėsi Jungtinių Valstijų prestižas, žlunga.

Tegai:
teismas, JAV