Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, archyvinė nuotrauka

Estijoje kilo nesutarimų dėl galimos Kaljulaid kelionės į Maskvą

50
(atnaujinta 12:31 2019.11.07)
Pati Estijos prezidentė pareiškė, kad neketina priimti sprendimo viena ir aptars kvietimą su partneriais ir sąjungininkais

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Estijos Parlamente kilo diskusija dėl galimos Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid kelionės į Maskvą gegužės 9 dieną, nepaisant to, kad iš Rusijos dar nebuvo gautas oficialus kvietimas. Apie tai praneša Sputnik Estija.

Estijos Centro partijos pirmininko pavaduotojas Jaanus Karilaidas mano, kad toks vizitas nekelia grėsmės šalies interesams. Be to, kvietimą dalyvauti Pergalės dienos minėjime Maskvoje galima laikyti teigiamu Rusijos vadovo Vladimiro Putino atsakymu į Kaljulaid pasiūlymą dalyvauti finougrų tautų suvažiavime Tartu, pažymėjo politikas.

Estijos tautinių konservatorių partijos (EKRE) deputatai yra kitokios nuomonės. Šios partijos pirmininko pavaduotojas, Parlamento pirmininkas Hennas Põlluaasas mano, kad dalyvavimas renginiuose Pergalės dienos proga Maskvoje yra nepriimtinas.

"Jei Estijos prezidentė bent kiek išmano istoriją, ji neturėtų dalyvauti tokiame renginyje", — sakė jis.

Põlluaasas taip pat teigė, kad kviesdama Putiną į Tartu Estija davė "klaidingą signalą".

Tuo tarpu Kaljulaid pareiškė, kad nesiruošia priimti sprendimo viena.

"Kai ateis toks kvietimas, aš jį apsvarstysiu su mūsų partneriais ir sąjungininkais", — sakė valstybės prezidentė.

Anksčiau Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu patarė Kaljulaid nevykti į Maskvą gegužės 9 dieną, jei bus gautas toks kvietimas. Jis pareiškė, kad labai skeptiškai vertina galimą kelionę, nes šalys skirtingai vertina Antrojo pasaulinio karo istoriją.

Kaip rašė "Sputnik Lietuva", prieš kurį laiką Kaljulaid pakvietė Putiną į finougrų tautų suvažiavimą Tartu, kuris vyks 2020 metų vasarą. Be to, Estijos prezidentė pakvietė valstybių vadovus kartu aplankyti jos šalį su dvišaliais vizitais, kad "tęstųsi konstruktyvios diskusijos".

Šių metų balandį Estijos vadovė lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos Federacijos prezidentu. Šalys aptarė dvišalius santykius ir ekonominius klausimus.

Kaimyninės Baltijos šalys kritikavo Kaljulaid dėl vizito. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad "nekoordinuoti" Estijos valdžios veiksmai kelia grėsmę Baltijos šalių vienybei. Tuo tarpu pati Kaljulaid teigė, kad "kalbėti su visais kaimynais — natūralu".

50
Tegai:
Maskva, Kersti Kaljulaid, Estija
Dar šia tema
Amerikos žurnalistą nustebino požiūris į rusus Estijoje
Politologas: Estijai pavyzdys turėtų būti Suomija, o ne Lietuva su Latvija
Estijos URM vadovas rekomendavo Kaljulaid nevykti į Maskvą gegužės 9 dieną
Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы

Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju

(atnaujinta 16:46 2020.08.06)
Ketvirtadienį valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija bei lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje išlydėjo pasieniečių įgulą, išskridusią į Graikiją sraigtasparniu "Eurocopter 135".

"Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų.

Viduržemio jūros regione organizuojamoje operacijoje "Poseidon 2020 Jūra" Lietuvos pareigūnai dalyvaus 3 mėnesius. Jie fiksuos neteisėto sienos kirtimo, nelegalios migracijos, teršimo incidentų, nelegalios žvejybos atvejus, vykdys paieškas ir gelbėjimo darbus, stebės įtartinus laivus. Operaciją organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex".

Vėliau valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje. Čia Prezidentui buvo pristatyta VSAT naudojama sienos vaizdo stebėjimo sistema, pademonstruotos jos praktinės galimybės, pristatyta turima pareigūnų ekipuotė bei kitos techninės priemonės. 

Prezidentas kartu su VSAT vadu generolu Rustamu Liubajevu nuvyko iki Valstybės sienos su Baltarusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Gavau patvirtinimą, kad VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuris būtų aktyvuotas gavus informacijos apie galimą grėsmę. Šiame plane numatyta radiacinės žvalgybos iš oro tvarka", – pabrėžė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas yra teisingas sprendimas, padedantis efektyviai užkardyti neteisėtas veikas šalies pasienyje. "Būtina ir toliau kryptingai diegti sienos stebėjimo įrangą jautriausiose vietovėse, tinkamai ją naudoti ir laiku užtikrinti jos atnaujinimą", – sakė prezidentas.

Prezidentas ketvirtadienį taip pat apsilankė Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusioje Pasieniečių mokykloje ir muziejuje. Čia jam pristatyta VSAT veikla, svarbiausios funkcijos, statistinė informacija, papasakota apie pirminės grandies pasieniečių rengimą, kvalifikacijos tobulinimo renginius. Šalies vadovas bendravo su pareigūnais, vaišinosi pasienietiška koše.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Mūsų visų bendras tikslas yra vienas – kad Lietuva būtų saugesnė, stipresnė ir pasiruošusi atremti bet kokio pobūdžio iššūkius", – sakė Prezidentas per susitikimą su VSAT pareigūnais, pabrėžęs, kad pirmiausia dėl jų profesionalaus darbo Lietuva vis sėkmingiau kovoja su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Šalies vadovas kaip padėkos ir pagarbos ženklą pasieniečiams įteikė Lietuvos istorinę vėliavą.

Dar šia tema
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatas, archyvinė nuotrauka
 

Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Rinkimų komisijos nariai, savanoriai, stebėtojai ir patys rinkėjai rinkimų apylinkėse turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino balsavimo dėl artėjančių Seimo rinkimų tvarką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

Ši procedūra apibūdina pagrindines rinkimų personalo rekomendacijas ir instrukcijas dėl apsaugos priemonių naudojimo, rankų ir paviršių dezinfekavimo rinkimų apylinkėse ir kitų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos nariai privalės dėvėti apsaugines kaukes nuo atvykimo į rinkimų apylinkę dienos, kol bus suskaičiuoti visi balsai. Šis reikalavimas taip pat taikomas rinkimų stebėtojams ir asmenims, norintiems savanoriauti ir padėti rinkimuose tvarkyti rinkimų apylinkių lankytojų srautus.

VRK taip pat nutarė, kad rinkėjai rinkimų apylinkėse privalo dėvėti apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną. Jie bus paprašyti ateiti su kaukėmis, atsinešti rašiklį, suplanuoti laiką balsuoti ryte, kai bus mažiau rinkėjų, pasinaudos proga balsuoti iš anksto ir išlaikys socialinį atstumą su kitais rinkėjais.

"Kasdien stebime su koronavirusu susijusią situaciją ir atsakingai ruošiamės balsavimą Seimo rinkimuose organizuoti kaip įmanoma saugesnėje aplinkoje", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, kiekvienoje rinkimų apygardoje planuojama turėti papildomą skaičių apsauginių kaukių, kurias rinkimų komisijų nariai galėtų suteikti rinkėjams, jei vienas iš rinkėjų ateitų balsuoti be kaukės.

Dėl papildomų asmeninių apsaugos priemonių aprūpinimo VRK jau konsultuojasi su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri planuoja jas skirti iš valstybės rezervo, kad balsavimo procesas Seimo rinkimuose būtų saugus tiek rinkėjams, tiek rinkimuose dirbantiems žmonėms.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Nord Stream-2

JAV grasina Vokietijos uostui sankcijomis dėl "Nord Stream-2"  

(atnaujinta 18:04 2020.08.06)
Pranešime teigiama, kad kol kas Vokietijos uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. JAV Senato nariai pareikalavo, kad Vokietijos Zasnico uosto vadovybė nustotų remti "Nord Stream-2" statybą, pranešė laikraštis "Handelsblatt".

"Jei ir toliau teiksite prekes, paslaugas ir palaikysite projektą "Nord Stream-2", jūs trukdysite tolesniam jūsų įmonės finansiniam išgyvenimui", — leidinys cituoja trijų Amerikos senatorių, vadovaujamų Tedo Kruzo, laišką.

Uosto vadovybė informacijos apie šį kreipimąsi nekomentavo.

Nord Stream-2
© Sputnik / Алексей Витвицкий

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendra talpa yra 55 milijardai kubinių metrų dujų, tiesimą per metus nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Jis taip pat apims teritorines arba išskirtines Suomijos, Švedijos ir Danijos ekonomines zonas.

Projektą įgyvendina "Nord Stream 2 AG" su vieninteliu akcininku — "Gazprom". Europos partneriai — "Royal Dutch Shell", OMV, "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — finansuoja pusę projekto, tai yra, iki 950 mln.

Projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori tiekti ES, taip pat Ukraina ir keletas Europos šalių. Vašingtonas gruodį įvedė sankcijas projektui, reikalaudamas klojime dalyvavusių bendrovių nedelsiant nutraukti statybas. "Swiss Allseas" beveik iškart pranešė apie dujotiekio statybų sustabdymą. 

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
sankcijos, Nord Stream-2, Vokietija, JAV
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Vokietijoje per teismą nori užginčyti "Nord Stream-2" leidimą