Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas priėmė "šnipų mainų" įstatymą

19
(atnaujinta 13:50 2019.11.07)
Pasak Agnės Širinskienės, pataisomis yra bandoma sureguliuoti procedūras, reglamentuojančias, kaip suteikiama malonė tais atvejais, kai yra mainomasi asmenimis, kurie yra nuteisti kitose valstybėse už veikas, susijusias su atstovavimu Lietuvos interesams

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis ir kuriomis siekiama teisinėmis priemonėmis sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Įstatymo pataisą spalio mėnesį pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Baudžiamajame kodekse įtvirtinta speciali nuostata, kuria vadovaujantis, malonės taikymo pagrindas būtų ir tokie atvejai, kai susitarus su užsienio valstybe, kurioje Lietuvos piliečiai nuteisti už šnipinėjimą, siekiama į Lietuvą sugrąžinti piliečius, kartu sudarius prielaidas kitai valstybei susigrąžinti savo piliečius, kurie yra nuteisti už šnipinėjimą Lietuvoje.

Pataisos priimtos už balsavus 76, prieš — 2 ir 8 Seimo nariams susilaikius.

"Anksčiau apsikeitimo procedūros Lietuvos Respublikos teisėje buvo nereguliuojamos. Norint išvengti nesusipratimų, siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo, Baudžiamojo kodekso pataisomis yra bandoma sureguliuoti procedūras, reglamentuojančias, kaip yra suteikiama malonė tais atvejais, kai yra apsikeičiama asmenimis, kurie yra nuteisti kitose valstybėse už veikas, susijusias su atstovavimu Lietuvos valstybės interesams", — komentuodama pagrindinius pakeitimus sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida pradėjo skelbti, kad Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikolajų Filipčenką, o Rusija — 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Be to, buvo teigiama, kad į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis.

Šią informaciją pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis pareiškė, kad "labiau norėtų susikoncentruoti į tai, kad reikia rūpintis žmonių likimais, o ne politinėmis spekuliacijomis".

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad URM neturi informacijos apie mainus, o žiniasklaidos publikacijos yra panašios į "insinuacijas".

Tačiau ketvirtadienį Lietuvos prezidento spaudos sekretorius Antanas Bubnelis pareiškė, kad Malonės komisija surengs posėdį, kurio metu bus svarstomas Lietuvoje nuteistų rusų malonės prašymas. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į Norvegijos žiniasklaidą.

Agentūros duomenimis, Širinskienė taip pat patvirtino, kad toks posėdis planuojamas. Anot jos, tai įvyks ne anksčiau kaip per vieną ar dvi savaites.

Filipčenka buvo sulaikytas tranzitiniame traukinyje kelionės per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją metu. Pagal Lietuvos prokuratūros versiją, jis veikė su organizuota grupe, kuri surengė keletą susitikimų su Lietuvos gyventojais ir neva bandė užverbuoti juos.

2017 metų liepą Lietuvos teismas jam skyrė dešimt metų kalėjimo.

19
Tegai:
šnipinėjimas, Seimas
Dar šia tema
Seimas išreiškė nepasitikėjimą balsus dėl Pranckiečio skaičiavusiai grupei
Latvijos Seimas patvirtino pilietybės suteikimą nepiliečių vaikams
Seimas žada kurti dar vieną biudžetinę įstaigą