Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas priėmė "šnipų mainų" įstatymą

33
(atnaujinta 13:50 2019.11.07)
Pasak Agnės Širinskienės, pataisomis yra bandoma sureguliuoti procedūras, reglamentuojančias, kaip suteikiama malonė tais atvejais, kai yra mainomasi asmenimis, kurie yra nuteisti kitose valstybėse už veikas, susijusias su atstovavimu Lietuvos interesams

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Seimas ketvirtadienį priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis būtų keičiamas Baudžiamojo kodekso straipsnis ir kuriomis siekiama teisinėmis priemonėmis sugrąžinti užsienyje esančius lietuvius, nuteistus už šnipinėjimą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Įstatymo pataisą spalio mėnesį pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.

Baudžiamajame kodekse įtvirtinta speciali nuostata, kuria vadovaujantis, malonės taikymo pagrindas būtų ir tokie atvejai, kai susitarus su užsienio valstybe, kurioje Lietuvos piliečiai nuteisti už šnipinėjimą, siekiama į Lietuvą sugrąžinti piliečius, kartu sudarius prielaidas kitai valstybei susigrąžinti savo piliečius, kurie yra nuteisti už šnipinėjimą Lietuvoje.

Pataisos priimtos už balsavus 76, prieš — 2 ir 8 Seimo nariams susilaikius.

"Anksčiau apsikeitimo procedūros Lietuvos Respublikos teisėje buvo nereguliuojamos. Norint išvengti nesusipratimų, siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo, Baudžiamojo kodekso pataisomis yra bandoma sureguliuoti procedūras, reglamentuojančias, kaip yra suteikiama malonė tais atvejais, kai yra apsikeičiama asmenimis, kurie yra nuteisti kitose valstybėse už veikas, susijusias su atstovavimu Lietuvos valstybės interesams", — komentuodama pagrindinius pakeitimus sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Anksčiau Lietuvos žiniasklaida pradėjo skelbti, kad Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikolajų Filipčenką, o Rusija — 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Be to, buvo teigiama, kad į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis.

Šią informaciją pakomentavo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jis pareiškė, kad "labiau norėtų susikoncentruoti į tai, kad reikia rūpintis žmonių likimais, o ne politinėmis spekuliacijomis".

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad URM neturi informacijos apie mainus, o žiniasklaidos publikacijos yra panašios į "insinuacijas".

Tačiau ketvirtadienį Lietuvos prezidento spaudos sekretorius Antanas Bubnelis pareiškė, kad Malonės komisija surengs posėdį, kurio metu bus svarstomas Lietuvoje nuteistų rusų malonės prašymas. Apie tai pranešė TASS su nuoroda į Norvegijos žiniasklaidą.

Agentūros duomenimis, Širinskienė taip pat patvirtino, kad toks posėdis planuojamas. Anot jos, tai įvyks ne anksčiau kaip per vieną ar dvi savaites.

Filipčenka buvo sulaikytas tranzitiniame traukinyje kelionės per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją metu. Pagal Lietuvos prokuratūros versiją, jis veikė su organizuota grupe, kuri surengė keletą susitikimų su Lietuvos gyventojais ir neva bandė užverbuoti juos.

2017 metų liepą Lietuvos teismas jam skyrė dešimt metų kalėjimo.

33
Tegai:
šnipinėjimas, Seimas
Dar šia tema
Seimas išreiškė nepasitikėjimą balsus dėl Pranckiečio skaičiavusiai grupei
Latvijos Seimas patvirtino pilietybės suteikimą nepiliečių vaikams
Seimas žada kurti dar vieną biudžetinę įstaigą
Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы

Nausėda: VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės avarijos atveju

(atnaujinta 16:46 2020.08.06)
Ketvirtadienį valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį dalyvavo pasieniečių sraigtasparnio išlydėjimo į tarptautinę operaciją ceremonijoje, vyko prie sienos su Baltarusija bei lankėsi Pasieniečių mokykloje Medininkuose. Apie tai praneša prezidento spaudos tarnyba.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje

Prezidentas VSAT Aviacijos bazėje Paluknyje išlydėjo pasieniečių įgulą, išskridusią į Graikiją sraigtasparniu "Eurocopter 135".

"Mūsų pareigūnų profesionaliai vykdomas valstybės sienos saugojimas ir aktyvus dalyvavimas tarptautinėse misijose yra geriausias įrodymas to, kad Lietuva tapo tvirta, patikima partnere, kurios patirtis prisideda ir prie mūsų sąjungininkų saugumo“, – sakė šalies vadovas, pabrėžęs, kad VSAT pareigūnai tarptautinėse operacijose dalyvauja jau nuo 2008 metų.

Viduržemio jūros regione organizuojamoje operacijoje "Poseidon 2020 Jūra" Lietuvos pareigūnai dalyvaus 3 mėnesius. Jie fiksuos neteisėto sienos kirtimo, nelegalios migracijos, teršimo incidentų, nelegalios žvejybos atvejus, vykdys paieškas ir gelbėjimo darbus, stebės įtartinus laivus. Operaciją organizuoja Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex".

Vėliau valstybės vadovas apsilankė prie sienos su Baltarusija esančioje VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje. Čia Prezidentui buvo pristatyta VSAT naudojama sienos vaizdo stebėjimo sistema, pademonstruotos jos praktinės galimybės, pristatyta turima pareigūnų ekipuotė bei kitos techninės priemonės. 

Prezidentas kartu su VSAT vadu generolu Rustamu Liubajevu nuvyko iki Valstybės sienos su Baltarusija.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Gavau patvirtinimą, kad VSAT yra parengusi veiksmų planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuris būtų aktyvuotas gavus informacijos apie galimą grėsmę. Šiame plane numatyta radiacinės žvalgybos iš oro tvarka", – pabrėžė Nausėda.

Pasak šalies vadovo, valstybės sienos su Rusija ir Baltarusija apsauga pasitelkiant šiuolaikines išmaniąsias technologijas yra teisingas sprendimas, padedantis efektyviai užkardyti neteisėtas veikas šalies pasienyje. "Būtina ir toliau kryptingai diegti sienos stebėjimo įrangą jautriausiose vietovėse, tinkamai ją naudoti ir laiku užtikrinti jos atnaujinimą", – sakė prezidentas.

Prezidentas ketvirtadienį taip pat apsilankė Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusioje Pasieniečių mokykloje ir muziejuje. Čia jam pristatyta VSAT veikla, svarbiausios funkcijos, statistinė informacija, papasakota apie pirminės grandies pasieniečių rengimą, kvalifikacijos tobulinimo renginius. Šalies vadovas bendravo su pareigūnais, vaišinosi pasienietiška koše.

Президент Литвы Гитанас Науседа во время посещения подразделений Службы охраны государственной границы
Prezidentas Gitanas Nausėda VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių užkardoje

"Mūsų visų bendras tikslas yra vienas – kad Lietuva būtų saugesnė, stipresnė ir pasiruošusi atremti bet kokio pobūdžio iššūkius", – sakė Prezidentas per susitikimą su VSAT pareigūnais, pabrėžęs, kad pirmiausia dėl jų profesionalaus darbo Lietuva vis sėkmingiau kovoja su nelegalia migracija bei kontrabanda.

Šalies vadovas kaip padėkos ir pagarbos ženklą pasieniečiams įteikė Lietuvos istorinę vėliavą.

Dar šia tema
Baltarusijos Energetikos ministerija pranešė, kada prasidės fizinis BelAE paleidimas
Bus tikrinamas savivaldybių pasirengimas branduolinėms avarijoms
Rugpjūčio 7-ąją prasidės branduolinio kuro krovimas į pirmąjį BelAE energetinį bloką
Lietuvos vyriausiosios rinkimų komisijos pastatas, archyvinė nuotrauka
 

Lietuvos valstybinė rinkimų komisija patvirtino balsavimo dėl Seimo rinkimų tvarką

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Rinkimų komisijos nariai, savanoriai, stebėtojai ir patys rinkėjai rinkimų apylinkėse turės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino balsavimo dėl artėjančių Seimo rinkimų tvarką. Apie tai pranešė departamento spaudos tarnyba.

Ši procedūra apibūdina pagrindines rinkimų personalo rekomendacijas ir instrukcijas dėl apsaugos priemonių naudojimo, rankų ir paviršių dezinfekavimo rinkimų apylinkėse ir kitų saugumo priemonių.

Rinkimų komisijos nariai privalės dėvėti apsaugines kaukes nuo atvykimo į rinkimų apylinkę dienos, kol bus suskaičiuoti visi balsai. Šis reikalavimas taip pat taikomas rinkimų stebėtojams ir asmenims, norintiems savanoriauti ir padėti rinkimuose tvarkyti rinkimų apylinkių lankytojų srautus.

VRK taip pat nutarė, kad rinkėjai rinkimų apylinkėse privalo dėvėti apsaugines priemones, dengiančias nosį ir burną. Jie bus paprašyti ateiti su kaukėmis, atsinešti rašiklį, suplanuoti laiką balsuoti ryte, kai bus mažiau rinkėjų, pasinaudos proga balsuoti iš anksto ir išlaikys socialinį atstumą su kitais rinkėjais.

"Kasdien stebime su koronavirusu susijusią situaciją ir atsakingai ruošiamės balsavimą Seimo rinkimuose organizuoti kaip įmanoma saugesnėje aplinkoje", — teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Anot jos, kiekvienoje rinkimų apygardoje planuojama turėti papildomą skaičių apsauginių kaukių, kurias rinkimų komisijų nariai galėtų suteikti rinkėjams, jei vienas iš rinkėjų ateitų balsuoti be kaukės.

Dėl papildomų asmeninių apsaugos priemonių aprūpinimo VRK jau konsultuojasi su Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, kuri planuoja jas skirti iš valstybės rezervo, kad balsavimo procesas Seimo rinkimuose būtų saugus tiek rinkėjams, tiek rinkimuose dirbantiems žmonėms.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kalbant apie kandidatus, norint patekti į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
rinkimai, Seimas, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Lietuva gavo Rusijos SGD partiją
Du broliai neapskaitė beveik 180 tūkst. eurų pajamų, gautų iš automobilių prekybos
Nord Stream-2 statybos, archyvinė nutrauka

Ekspertas: Vokietija nepasiduos JAV šantažui dėl "Nord Stream-2"

(atnaujinta 19:00 2020.08.06)
Vokietijos pusė suinteresuota nebrangios dujomis iš Rusijos ir stebi santykių su JAV pablogėjimą, teigė ekspertas Eduardas Popovas

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Interviu Sputnik Radijui Visuomenės ir informacinio bendradarbiavimo centro "Europa" direktorius Eduardas Popovas teigė, kad Vokietija nori pelningai išnaudoti oportunistinę JAV teikiamą galimybę.

"Vokietija paskelbė, kad nepasiduos JAV šantažui ir toliau statys dujotiekį "Nord Stream-2", kuris yra išimtinai ekonominis projektas. Jis nesukelia geopolitinės naštos. Be to, kad Vokietija, kaip ES ekonomikos lokomotyvas, tikiai gauti nebrangių Rusijos energijos išteklių. Tokiais gali aprūpinti tik pirmoji ir antroji "Nord Stream" linijos. Vokietija vis dar nori pasinaudoti JAV suteikta oportunistine galimybe. Prezidento [Donaldo] Trampo vykdoma politika, kuria siekiama sustiprinti konfrontaciją su Europos sąjungininkais, atveria galimybių langą Berlynui", — teigė ekspertas.

Anot Popovo, JAV iš principo kuria su Vokietija ir apskritai su Europa santykius, kurie nėra visiškai giminingi dvasios, formos ir turinio atžvilgiu.

"Be to, JAV artėja prezidento rinkimai, todėl amerikiečių dėmesį pirmiausia domins šis svarbus įvykis, ir, pasikartosiu, tai yra puiki galimybė Vokietijai. Čia viskas susipynė į vieną rutulį: Vokietijos susidomėjimas nebrangiomis dujomis iš Rusijos ir nenutrūkstamais tiekimais (jei to nepadarys, Vokietija praras savo konkurencinį pranašumą ir išaugs gaminių kainos) ir pablogės santykiai su vyresniuoju Amerikos broliu", — teigė ekspertas.

"Nord Stream-2" projektas apima dviejų vamzdynų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės iki Baltijos jūros ir Vokietijos.

Jam aktyviai priešinasi JAV, kurios ketina parduoti savo suskystintas gamtines dujas Europos Sąjungoje. Vašingtonas gruodį paskelbė taikysiąs sankcijas projektui, reikalaudamas, kad įmonės, susijusios su projektu, nedelsdamos nutrauktų statybą. Šveicarijos "Allseas" beveik iš karto paskelbė apie darbo sustabdymą.

Rusija ne kartą pareiškė, kad projektas yra tik komercinio pobūdžio ir naudingas Europos partneriams.

Nord Stream-2
© Sputnik /
"Nord Stream-2"
Tegai:
JAV, dujos, Rusija, Vokietija, Nord Stream-2
Dar šia tema
"Gazprom" sureagavo į baudą, kurią skyrė Lenkija prieš "Nord Stream-2"
Laivo "Fortūna" nuomininkas atsisakė dalyvauti užbaigiant "Nord Stream-2"
Ekspertas: Danijos sprendimas padidina galimybę laiku užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas: JAV "nepakeis" Vokietijos elgesio dėl "Nord Stream-2"