Graikų architektūra, archyvinė nuotrauka

Graikijos URM paskelbė naujo santykių su Rusija etapo pradžią

59
(atnaujinta 19:59 2019.11.07)
Rusijos ir Graikijos santykiams ir vizitui buvo skirta didžioji dalis Graikijos užsienio reikalų ministerijos pranešimų

VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Graikijos užsienio reikalų ministro Nikoso Dendiaso vizitas į Rusiją buvo ypač sėkmingas. Dviejų šalių santykiuose atverčiamas "naujas skyrius", rašo RIA Novosti su nuoroda į Graikijos užsienio reikalų ministerijos atstovo Alexandro Gennimatas žodžius trumposios konferencijos metu.

Dendiasas trečiadienį Maskvoje vedė derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, po derybų ministrai pasirašė konsultacijų planą iki 2022 metų ir surengė daugiau nei valandą trukusią spaudos konferenciją.

Rusijos ir Graikijos santykiams ir vizitui buvo skirta didžioji dalis Graikijos užsienio reikalų ministerijos pranešimų.

"Tai buvo pirmasis Graikijos užsienio reikalų ministro vizitas Rusijoje. Šis vizitas buvo įvertintas kaip ypač sėkmingas. Sergejus Lavrovas labai nuoširdžiai pasveikino užsienio reikalų ministrą. Jų susitikimas vyko nepaprastai draugiškoje atmosferoje. Darbotvarkėje buvo aptarti svarbiausi ekonominiai, regioniniai ir dvišaliai santykiai", — teigė Gennimatas.

"Manome, kad vizito tikslai buvo įgyvendinti, o tai reiškia naujo skyriaus plėtojant nuoširdžius dvišalius Graikijos ir Rusijos santykius pradžią", — sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

"Graikijos ir Rusijos santykiai yra įvairūs ir draugiški. Abi šalis sieja gilūs religiniai, kultūriniai ir politiniai ryšiai", — sakė Gennimatas.

Jis pareiškė, kad visos pastangos pagerinti santykius yra nukreiptos į glaudesnį bendradarbiavimą ir abipusį supratimą apie problemas.

"Be to, noriu atkreipti dėmesį, kad ministrų pasirašyta konsultacijų programa 2020–2022 metams numato daugybę kontaktų ir yra nuolatinis oficialus ryšių kanalas tarp Atėnų ir Maskvos", — sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Anot jo, programoje aiškiai numatyta gilinti dvišalius santykius remiantis nuoširdžiu dialogu ir lygybe.

"Mūsų šalies didelis noras yra dar labiau sustiprinti bendradarbiavimo ryšius su Rusija daugelyje pramonės sričių, pavyzdžiui, energetikos ir ekonomikos srityse. Ministras išsiuntė Rusijos investuotojams kvietimą investuoti į mūsų šalį, nes ji išbrenda iš krizės ir tampa palankia investicijų kryptimi", — teigė Gennimatas.

Jis pabrėžė esamą bendradarbiavimą energetikos, įskaitant gamtines dujas, srityje ir dviejų šalių susidomėjimą atsinaujinančiais energijos šaltiniais.

Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
© Sputnik /
Sankcijos prieš Rusiją ir tarptautinė prekyba
59
Tegai:
Graikija, Rusija
Temos:
Lazda turi du galus: sankcijos Rusijai (261)
Dar šia tema
Lenkijoje kalbama apie "nepageidaujamą Rusijos ir Prancūzijos suartėjimą"
Talinas bijo Maskvos kvietimo į Pergalės dienos minėjimą
Užkrėstas antirusiškumo kursu: Udalcovas apie Nausėdos teiginius dėl Rusijos
Muzikantės iš Rusijos neįleido į Japoniją, nes ji gimė Kryme
Diplomatijos stebuklai. Lietuvos prezidentas prašovė su retorika Suomijoje
Lietuvos Seimas, archyvinė nuotrauka

LVŽS paneige bet kokias sąsajas su Sutkumi 

(atnaujinta 15:18 2020.06.04)
Valstiečiai praneša, kad Sutkus LVŽS frakcijos akyse dėl savo veiklos, kuri sulaukdavo opozicijos palaikymo, buvo laikomas valdžios oponentu

VILNIUS, birželio 4 - Sputnik. Viešoje erdvėje pasirodžius kaltinimams valdančiajai daugumai, kad neva jie su Valdu Sutkumi organizavo Roko Masiulio "nuvertimą", Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą paaiškinti teiginius esą Sutkus galėjo veikti Roko Masiulio atleidimą. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba. 

Kaip skelbia LVŽS, tai daroma kad politikai, ypač artėjant rinkimams, nemanipuliuotų šia tema ir STT atliekamu ikiteisminiu tyrimu.

"LVŽS frakcijai yra gerai žinomos dalykinės bei politinės Masiulio atleidimo iš užimamų pareigų priežastys: negebėjimas susitvarkyti su žvyrkelių asfaltavimo programa bei kitomis Susisiekimo ministrui pavestomis užduotimis, ką ne kartą ministrui buvome išsakę, o taip pat tai, kad keičiantis koalicijos sudėčiai kiti koalicijos partneriai prisiėmė atsakomybę už Susisiekimo ministerijos kuruojamų klausimų sprendimą", - rašo valstiečiai. 

Be to pranešama, kad su Sutkumi LVŽS politinė vadovybė niekada neaptarinėjo Masiulio politinės ateities ar darbo kokybės klausimų, o pats Sutkus LVŽS frakcijos akyse "autoriteto neturėjo" ir dėl savo veiklos, kuri sulaukdavo opozicijos palaikymo, buvo laikomas valdžios oponentu. 

Anksčiau Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, kad Sutkus neturėjo įtakos sprendimui pakeisti buvusį susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

"Dėl pasikeitimų Vyriausybėje – tai yra politiniai sprendimai. Tiek Vidaus reikalų, tiek Susisiekimo ministerija, šios valdymo sritys atiteko mūsų koalicijos partneriams, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-krikščioniškų šeimų sąjungai. Ir tai buvo pagrindinis dalykas. Tikiuosi, kad ponas Sutkus nepaveikė jokių kitų institucijų, kurios dalyvauja skiriant vieną ar kitą ministrą šitame procese", - sakė Skvernelis.

Skandalas dėl prekybos poveikiu 

Lietuvoje vyksta ikiteisminis tyrimas dėl stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo. Įtariami šeši žmonės, įskaitant Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentą Mantą Zalatorių. 

Kaip praneša STT, įtariama, kad Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją. Tokiu būdu buvo siekta, kad Masiulis būtų pašalintas iš Susisiekimo ministro pareigų.

Tegai:
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Dar šia tema
Ypatingos svarbos byla. Lietuvoje tiriama buvusio prezidento kolegos veikla
Garsūs areštai su korupcijos prieskoniu
Korupcijos byloje sulaikytas Valdas Sutkus paleistas į laisvę
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Linkevičius pripažino, kad Astravo AE klausimas susijęs su geopolitika

(atnaujinta 15:49 2020.06.04)
Linkevičius mano, kad manantys, kad su pigia elektra iš šitos situacijos galima išeiti nugalėtojais – klysta

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Baltijos šalių susitarimas dėl atsisakymo pirkti elektrą iš Astravo AE "balansavimas tarp geopolitikos ir kainų", pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Apie tai pranešė "Ekspress nedelia".

"Čia yra balansavimas tarp politikos, ir netgi tarp geopolitikos, ir kainų. Mes diskutavome apie pigesnę dešrą kažkada anksčiau ir kiek ji kainuoja iš tikrųjų, tai čia kažkas irgi panašaus. Čia iš tikrųjų procesas yra didesnis: jeigu mes tikrai norime desinchronizuoti savo elektros tinklus su Rytais ir sinchronizuoti su Vakarų Europa, turime užsibrėžę tikslą 2025 metus, matome, kaip sunkiai sekasi tą daryti, tai iš tikrųjų yra geopolitinės pastangos ir ne tik pigi elektra", — sakė ministras.

Linkevičius mano, kad manantys, kad su pigia elektra iš šitos situacijos galima išeiti nugalėtojais – klysta.

"Todėl ir turime matyti, kad kažkas turi įvykti tam tikra sąskaita", — sakė užsienio reikalų ministras.

Ministras pažymėjo, kad panaši dilema buvo sprendžiama ir dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, tačiau tai, pasak jo tapo "geopolitiniu lūžiu", atsikratant energetinių resursų tiekimo monopolio.

Linkevičiaus teigimu, derybos su Baltijos šalimis bus tęsiamos. Taip pat būtina į jas aktyviau įtraukti Europos Komisiją.

Trečiadienį Vyriausybė nenusprendė dėl Baltijos šalių bendro susitarimo prekiaujant elektra su Baltarusija ir kitomis trečiosiomis šalimis.

Opoziciniai konservatoriai priekaištauja energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui, kad šis siūlo mažiau ambicingą ir potencialiai žalingą Lietuvai susitarimą su Latvija ir Estija, kurios užuot kartu nepirkusios elektros iš Astravo AE, dabar tik palaikytų Lietuvos pasiryžimą boikotuoti baltarusišką elektrą.

Savo ruožtu, Vaičiūnas mano, kad prieš pradedant jėgainės statymą, reikia turėti bent kokį susitarimą ir ir naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką, būtina ieškoti visoms šalims priimtino kompromiso. Trijų Baltijos šalių susitarimui, numatančiam, kad visos jos nepirks Astravo AE elektros, priešinasi Latvija.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Linas Linkevičius, Astravo AE
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Laikas reikalauti kompensacijos už BelAE
Ekspertas paaiškino, kodėl nereikėtų bijoti atominės elektrinės statybų
Kovo 11-osios akto signataras paskelbė apie "Lietuvos pralaimėjimą" BelAE klausime