Lietuvos kariuomenė, archyvinė nuotrauka

Karinis patriotinis cirkas: Lietuvos kariuomenė kenčia nuo pinigų trūkumo

128
(atnaujinta 11:46 2019.11.11)
Oficialus Vilnius tikisi, kad gruodžio 3-4 dienomis NATO viršūnių susitikime Londone svarbiausias klausimas bus bendro Šiaurės Atlanto aljanso projektų finansavimo klausimas

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime priminė savo kolegoms, kad Rusijos Federacija tariamai buvo ir tebėra pagrindinė grėsmė Lietuvai. Maskva nenustojo kurti Baltijos šalių "okupacijos" planų. Atsižvelgiant į informacinio karo, kurį tariamai Kremlius vykdo prieš Vakarus, kryptis, būtent Lietuva yra pagrindinė vieta, į kurią nusitaikė Rusijos Federacija, mano ministras, Baltnews.lt straipsnyje rašo Igoris Černikovas.

Suteikite garantijas, mes apversime pasaulį aukštyn kojomis

Karoblis norėtų didesnių sąjungininkų karinių garantijų. Visų pirma, susijusių su Lietuvos teritorijoje pasirodžiusiomis priešlėktuvinės gynybos raketų sistemomis. Pageidautina, kad tai būtų vidutinio ir ilgojo nuotolio raketos, pastovios rotacijos būdu ir maksimalios integracijos tiek į Lietuvos kariuomenės, tiek į tarptautines pratybas sąlygomis. Lietuva su savo silpna ekonomika negali savarankiškai sukurti modernios oro gynybos.

Lenkijos pagamintos mobiliosios oro gynybos sistemos gali išgąsdinti tik žemai skraidančius taikinius be šarvų apsaugos.

Jei potencialus "agresorius" iš rytų sudės viltis į vadinamųjų "kukurūznikų" oro reidus, lietuviai nugalės. Bet, greičiausiai, "klastingieji rusai" prireikus pakels į orą naujausius orlaivius, kuriems, kaip jau minėta, Lietuvos kariuomenė neturi kuo priešintis.

Oficialus Vilnius turi paprastą planą: NATO valstybės narės kartu paskirs reikiamus išteklius Baltijos dangaus "gaubtui" įrengti. Reaguodama į tai, Lietuva padidins savo dalyvavimą užsienio karinėse misijose. t. y. suaktyvins schemą "jūs — mums, mes — jums".

Kodėl kariuomenė nuolat neturi pinigų?

Krašto apsaugos ministerijos biudžetas artėja prie milijardo eurų, o kariškiai pinigų kaip neturėjo, taip vis ir neturi. Gal jie išleidžia neracionaliai, neteisingai investuoja? Gal. Kol ministras Karoblis brėžė ateities planus Briuselyje, armijos vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys Ukrainoje apibendrino Desnoje, Berdičive ir Javorove dislokuotų Lietuvos karinių pajėgų darbą.

Lietuvos kariai dislokuoti Ukrainoje pagal mandatą, kurį 2017 metų birželio 27 dieną patvirtino Seimo nariai. Tada buvo nuspręsta siųsti iki 60 instruktorių, kurie padės ukrainiečiams kovoje su "agresoriumi". Kadencija baigiasi šių metų gruodžio 31 dieną. Tačiau neabejojama, kad karingai nusiteikę parlamentarai pratęs šią veiklą dar porai metų.

Ką tiksliai daro mūsų instruktoriai? Berdičive jie 142 specialiųjų pajėgų bazėse moko brolius ukrainiečius, kaip efektyviau slapta žudyti nepageidaujamus ukrainiečius, gyvenančius Donbaso ir Luhansko srityse.

Sprendžiant iš vado apžvalgų, jo pavaldiniai nenuilstamai dirba pagal senąjį karo įstatymą "sunku išmokti — lengva mūšyje" ir nelaiko savo darbo kišimusi į kitos valstybės vidaus reikalus:

"Apie mūsų specialiųjų operacijų pajėgų karius sklando daug legendų, tačiau aš matau kaip jie dirba, o jie tikrai dirba labai rimtai, labai atsakingai. Abipusis ryšys ir pasitikėjimas davė apčiuopiamus rezultatus, o jų atkaklus darbas ir pasiekti rezultatai mane labai nudžiugino. Ir ten nemačiau nei vieno abejojančio tokiu savo pasirinkimu", — išdidžiai pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas.

Snaiperių instruktoriai yra tos pačios nuotaikos. Beje, jie buvo pirmieji, kurie pradėjo mokyti Ukrainos banditus žudyti žmones per saugų atstumą ir greitai keisti pozicijas, kad išgelbėtų savo pačių gyvybes.

"Lietuviai jau yra parengę per pusę šimto snaiperių instruktorių Ukrainos kariuomenei. Tai yra tikrai geras rezultatas, nes vėliau tie instruktoriai rengia kitus snaiperius ir taip mes padedame užtikrinti labai ženklų šios specialybės karių paruošimą", — džiūgavo Rupšys.

Jam nesugadino nuotaikos jaunesniųjų vadų mokykloje. Čia lietuviai ruošia seržantus ir feldfebelius užsienio armijai.

Nepaisant generolo majoro Rupšio entuziazmo, Lietuvos karo instruktorių pasiekimai, laimei, nėra stulbinami. Reikėtų pripažinti: šalies pietryčiuose Lietuvos moksleivius mušė ir toliau sėkmingai muša. Ir muša tiek, kad oficialus Kijevas, kuriam vadovauja prezidentas Vladimiras Zelenskis, yra priverstas ieškoti būdų, kaip baigti pilietinį karą.

Ukrainos vadovas su ginkluotomis "sėkmės" aukomis diskutuoja apie tai, kad "egzistuoja demokratija, tačiau šalyje yra padėtis ir kad jis — prezidentas, o ne lochas". Ar tai "patirtis", kurią per pastaruosius dvejus su puse karo metų suteikė Lietuvos kariuomenė?

Jei reikalai Kijeve ir toliau vystysis šia linkme, krašto apsaugos ministrui Karobliui artimiausiu metu nereikės pasirašyti karinės misijos Ukrainoje išlaidų sąmatos. Gali būti, kad taip pat bus galima sutaupyti finansuojant Ukrainos karininkų rengimą Baltijos gynybos koledže, Lietuvos mokymo centruose ir poligonuose.

Viskas vardan JAV karinio-pramoninio komplekso, viskas vardan pergalės

Tačiau karinis biudžetas vis tiek nutekės prošal. Jau paskelbta, kad Lietuvos krašto apsaugos ministerija yra pasirengusi įsigyti šešis UH-60 "Black Hawk" sraigtasparnius be ginkluotės už 300 mln. eurų, kurie pakeis sovietinius "Mi-8". Be to, susitarimą planuojama sudaryti su JAV vyriausybe, o ne su orlaivių gamintojo koncernu "Lockheed Martin-Sikorsky".

Kodėl ne tiesiogiai, o per tarpininką? Nėra visapusiško atsakymo į šį klausimą. Į jį negalėjo atsakyti net Sigitas Dzekunskas, Gynybos resursų agentūros direktorius. Žurnalistams jis vangiai paaiškino, kad tik per Amerikos ministrų kabinetą galima nusipirkti kai kurias navigacijos sistemas. Pavyzdžiui, režimo atpažinimo sistemą "savas–svetimas" ir borto biblioteką. Iš kitų šaltinių žinoma, kad Vilnius tikisi JAV finansinės paramos iš paramos sovietinių ginklų atsisakančioms šalims fondo.

Ar sandoris yra geras pagal formulę "kaina — kokybė"? Sunku atsakyti. Pavyzdžiui, Lenkijos armija už keturis tuos pačius sraigtasparnius sumokėjo 160 milijonų eurų. Latviai nusipirks keturis "Black Hawk" už 170 mln.

Lietuviai, priminsime, už šešis vienetus planuoja atiduoti 300 mln. "Lockheed Martin-Sikorsky" turi gamyklą Lenkijoje. Krašto apsaugos ministerija laiko tai privalumu, ypač kai kalbama apie orlaivių techninę priežiūrą ir remontą. Tačiau niekas nežino, ar kariuomenė gaus Lenkijos ar Amerikos gamybos sraigtasparnius. Dokumentuose tik pranešama, kad sutartis bus pasirašyta iki 2020 metų pabaigos, o pirmieji orlaiviai pasirodys kariuomenėje 2024 metais.

Ką mums sako skaičiai? Kad iki 2025 metų Lietuvoje nebeliks patikimų "Mi-8". Kad iš karinio biudžeto galima išbraukti 300 milijonų eurų. Ir kad bendra situacija, palyginti su Lenkijos ir Latvijos pirkiniais, labai primena istoriją, kai armija įsigijo "auksinius šaukštus", kurie šlovina mūsų ginkluotąsias pajėgas visame pasaulyje.

128
Tegai:
Lietuva, karinis sraigtasparnis, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenė už 300 mln. eurų pirks šešis JAV sraigtasparnius
Karoblis pažadėjo iki 2025 metų atsisakyti sąsajų su Rusijos technologijomis
Duok kelią JAV kariniam šlamštui: Lietuva atsikrato sovietinės technikos
Sugalvota, kaip sutaupyti įsigyjant amerikiečių "Black Hawk" sraigtasparnius
Žozepas Borelis

ES pareiškė, kad nėra sutarimo sankcijų Baltarusijai atžvilgiu

(atnaujinta 18:25 2020.09.21)
Briuselis neketina išsiųsti ambasadoriaus iš Minsko, tačiau Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europos Sąjunga dar nesusitarė dėl asmeninių sankcijų Lukašenkai, spaudos konferencijoje po numatyto ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis.

Be to, pasak Borelio, apskritai nesusitarta dėl sankcijų, nes ES šalių užsienio reikalų ministrai negalėjo pasiekti bendro sprendimo. Kaip ir tikėtasi, kitame aukščiausiojo lygio susitikime šį klausimą aptars ES šalių vadovai.

Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Europos diplomatijos vadovas, ES neketina išsiųsti savo ambasadoriaus iš Baltarusijos, tačiau taip pat nepripažįsta Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos teisėtu prezidentu.

"Remiantis mūsų žiniomis, rinkimai buvo suklastoti. Todėl mes nepripažįstame Lukašenkos šalies vadovu", — RIA Novosti cituoja Borelį.

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija, ES
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Rusijos URM pakomentavo JT ŽTT rezoliuciją dėl Baltarusijos
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Protestai Minske

Ekspertas: Lietuva nori būti dosni Baltarusijai Senosios Europos sąskaita

(atnaujinta 16:11 2020.09.21)
Pats Vilnius gyvena Europos subsidijų sąskaita, tačiau mano, kad įmanoma pažadėti lėšų Baltarusijos opozicijai, pažymi ekspertas Dmitrijus Solonikovas

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Europa dabar yra sudėtingoje situacijoje dėl "Brexit" ir kitų neužbaigtų procesų, tačiau Lenkija, ir per ją JAV, privers Europą galvoti apie, atrodytų, nereikalingą jai Baltarusijos temą, interviu Sputnik Lietuva pasakė Šiuolaikinės valstybės plėtros instituto direktorius Dmitrijus Solonikovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos ir Rumunijos vadovais paragino parengti pagalbos Baltarusijai priemonių paketą.

Trijų šalių vadovų manymu, toks paketas apimtų prekybą su ES, pagalbą derybose dėl įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), bevizį režimą Baltarusijos piliečiams, šalies ekonomikos ir energetinio sektoriaus diversifikaciją, finansavimą ekonomikai restruktūrizuoti, tarptautinių finansų institucijų įtraukimą reformuojant šalies ekonomiką ir skatinant investicijas.

Ekspertas Dmitrijus Solonikovas pažymėjo, jog Lietuva ir Lenkija kalba apie tai, nes turi Tarpjūrio koncepciją. Kalbant apie Rumuniją, ją tiesiog nori panaudoti kaip paramą.

"Jie [Lietuva ir Lenkija — Sputnik] turi parodyti Europos integracijos patrauklumą. Tam jie turi daryti įtaką visų pirma jaunimui, kaip politiškai aktyviausiai visuomenės daliai, kuria lengviausia manipuliuoti. Tam jiems svarbu, kad Baltarusijos piliečiai galėtų lengvai patekti į kaimyninių valstybių teritoriją, o tai, žinoma, pirmiausia Lenkija ir Lietuva. Toliau su jais bus atliktas tolesnis darbas: jiems bus paaiškinta, kaip jie gerai gyvens ateityje, jie bus integruoti į Europos erdvę vadovaujant Lenkijai, ir būtent šią ideologiją šis jaunimas skleis Baltarusijos teritorijoje", — pasakė Solonikovas.

Pasak jo, Ukrainos integracija vyko maždaug tokiu keliu — gyventojams buvo pažadėta keliauti be vizų ir tai įkvėpė jaunimą.

"Pažadėti paskolą Europos institucijų sąskaita — tai puiki tema. Lietuva, pati sėdinti ant iš ES gautų pinigų, gali pažadėti bet kam. Jos biudžetas jokiu būdu nenukentės, ji pabandys tai padaryti pagrindinių Europos rėmėjų — Vokietijos, Prancūzijos — sąskaita. Labai patogu ir malonu būti dosniai kažkieno kito sąskaita", — pažymėjo ekspertas.

Kaip priminė Solonikovas, dabar Europa yra labai sudėtingoje situacijoje, čia yra keli neužbaigti procesai, o pats sunkiausias iš jų yra "Brexit", dėl kurio galutinis susitarimas taip ir nebuvo pasirašytas.

"Europoje yra daugybė problemų ir be Baltarusijos, ir pagrindiniai Europos žaidėjai yra užsiėmę savo klausimais. Kitais metais Vokietijoje vyks rinkimai... Dabar spaudimas Senajai Europai yra labai didelis dėl kelių projektų — dujų, "Irano sandorio". Europos valia dar iki galo nepareikšta. Baltarusijos klausimas būtų dešimtame plane Europai, bet Lenkija — ir per ją JAV — privers Europą galvoti apie šią, atrodytų, nereikalingą jai temą", — pasakė ekspertas.

Padėtis Baltarusijoje
Rusijos URM, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Екатерина Чеснокова

Masiniai opozicijos protestai visoje Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 d., o prezidento rinkimų, kuriuos šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 proc. balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo dabar Lietuvoje esanti Svetlana Tichanovskaja.

Vilnius nuo pat protestų Baltarusijoje pradžios kišosi į kaimyninės valstybės reikalus. Lietuvos politikai reikalauja naujų rinkimų, nes mano, kad neva rezultatai buvo "suklastoti".

Maskva ne kartą ragino Lietuvą nekurstyti situacijos kaimyninėje šalyje. Kaip sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Lietuva peržengė visas padorumo ribas su savo reikalavimais Baltarusijai. Jis pažymėjo, kad Vilnius kartu su Tichanovskaja "dirba visai nedemokratiniais metodais".

Tegai:
Europa, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lavrovas: Lietuva ir Lenkija diktuoja Baltarusijai savo valią per Tichanovskają
Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja
Linkevičius: ES turėtų padėti NVO ir "nepriklausomai žiniasklaidai" Minske
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais
Ugniagesiai, archyvinė nuotrauka

Per 3 paras ugniagesiai gelbėtojai užgesino 75 gaisrus ir atliko 83 gelbėjimo darbus

(atnaujinta 17:45 2020.09.21)
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime teigiama, kad gaisrų metu išvengta aukų

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Per praėjusias 3 paras ugniagesiai gelbėtojai užgesino 75 gaisrus ir atliko 83 gelbėjimo darbus, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Pabrėžiama, kad žūčių gaisruose išvengta.

"Šeštadienį, 17.30 val., Rietave atvira liepsna degė kuro sandėlis. Gaisras kilo korinio popieriaus gaminimo ceche sprogus katilui. Ugnis persimetė ir į šalia esantį pjuvenų sandėlį. Iki atvykstant ugniagesiams iš patalpų išėjo 7 įmonės darbuotojai. Gaisro metu buvo apgadintas pastato vidus ir stogas, aprūko sienos ir apie 400 kv. m lubų. Įmonės ekskavatorius iš sandėlio išvežė apie 50 t pjuvenų, kurios buvo perlietos vandeniu", — teigiama pranešime.

Greitosios pagalbos mašina
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Tos pačios dienos vakarą Joniškio rajone, Ziniūnų kaime, liepsnojo UAB "Audruvis" arklidžių viduje esanti katilinė.

Pažymima, kad gaisro metu sudegė didžioji dalis katilinės, iš arklidžių buvo saugiai išvesti 25 žirgai.

Taip pat Švenčionių rajone, Pabradėje, atvira liepsna degė vieno aukšto mūrinis pastatas, kuriame buvo 6 sandėliukai. Pažymima, kad gaisro metu sudegė pastato stogas, apdegė dalis malkų, sudegė automobilis "Audi 80". Iš garažo spėta ištraukti automobilį "Opel Vectra".

"Penktadienį, 10.38 val., Radviliškio rajone, Gražionių kaime, buvo užsidegusi elektros pastotė. Gaisro metu išsilydė elektros kabelių instaliacija ir saugikliai, aprūko sienos ir durys", — rašoma pranešime.

Taip pat pranešama apie įvykius Vilniaus rajone: degė medinis namas, Rudaminos seniūnijoje iš nuvirtusio automobilio išgelbėtas prispaustas vairuotojas.

Tegai:
gaisrai, ugniagesiai gelbėtojai, ugniagesiai
Dar šia tema
Nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių
Linkevičius papasakojo apie Tichanovskajos susitikimą su ES ministrais