Klaipėdos universitetas, archyvinė nuotrauka

Seime reikalaujama nustatyti smarkiai padidėjusios taršos Klaipėdoje kaltininkus

21
(atnaujinta 17:31 2019.11.12)
Anksčiau Klaipėdoje atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė reikalauja nustatyti smarkiai padidėjusios taršos Klaipėdoje kaltininkus ir ginti viešąjį interesą.

Anksčiau Klaipėdoje atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų. Didžiausia tarša nustatyta Klaipėdos Vitės pagrindinės mokyklos stadione.

Bilotaitė pažymėjo, kad nors padidėjusi tarša pauostyje pastebima nebe pirmus metus, Klaipėdos miesto savivaldybės paviešinti naujausi taršos stebėsenos duomenys verčia pagrįstai nerimauti dėl gyventojų sveikatos. Iki šiol atsakomybės dėl padidėjusios taršos niekas neprisiėmė.

Siekdama ginti viešąjį interesą, seimūnė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Susisiekimo ministeriją.

Parlamentarė rašte Generalinei prokuratūrai primena, kad AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" (KLASCO) pagal sutartį su Klaipėdos aukštesniąja policijos mokykla minėto stadiono teritorijoje 1998 metais kovo–rugsėjo mėnesiais sandėliavo krovinį — metalo produkciją. Paaiškėjo, kad išgabenusi krovinį iš sporto komplekso teritorijos, kompanija nesutvarkė teritorijos, kaip buvo įsipareigojusi sutartimi.

"Šie faktai leidžia daryti prielaidą, kad mokyklos teritorijoje buvo sandėliuojamas taršus krovinys. Jo skleidžiamos sveikatai pavojingos medžiagos galėjo nusėsti dirvožemyje ir pasklisti aplinkoje. Labai svarbu nustatyti taršos kaltininkus ir pareikalauti atsakomybės, nes iki šiol tai nebuvo padaryta", — sako Bilotaitė.

Dar vasarą Seimo narė kreipėsi į susisiekimo ministrą ragindama ištirti, kas atsakingas dėl padidėjusios oro taršos mieste ir svarstyti klausimą dėl ministerijai pavaldžios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakomybės. Tačiau tuokart ministras Jaroslavas Narkevičius atsisakė pradėti tyrimą, teigdamas, kad "Uosto direkcija taršos srityje veikia savo kompetencijos ribose".

Praeitą savaitę Klaipėdoje buvo užfiksuotas dirvožemio užterštumas chromu. Dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.

Šiuo metu savivaldybė sulaukė pirminių rezultatų, o galutinę ataskaitą tyrimus atlikusi bendrovė turi pateikti iki lapkričio 15 dienos.

Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, Aplinkos apsaugos agentūrą ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją su reikalavimu peržiūrėti užterštoje teritorijoje veikiančių įmonių taršos leidimų sąlygas ir neleisti vykdyti taršios veiklos, kuri keltų pavojų aplinkai ir gyventojų sveikatai. Dėl kaltininko nustatymo taip pat nutarta kreiptis į Prokuratūrą.

21
Tegai:
Klaipėda, Seimas
Dar šia tema
"Klaipėdos nafta" iki 2024-ųjų pabaigos įsigis SGD laivą-saugyklą
Baltarusija nori perkrauti daugiau naftos produktų per Klaipėdos uostą
Sausio 13-osios memorialas, archyvinė nuotrauka

Lietuva pripažino, kad negali "apsaugoti" Sausio 13-osios bylos teisėjų nuo RF

(atnaujinta 18:10 2021.01.15)
Teisingumo ministrė pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas ES lygiu, ir išreiškė viltį, kad bus suteikta parama

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Lietuva neturi mechanizmo apsaugoti teisėjus, priėmusius Sausio 13-osios bylos nuosprendį , nuo Rusijos tardymo komiteto, kuris įtraukė juos į tarptautinį ieškomų asmenų sąrašą, nuosprendžio, pareiškė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, praneša TASS su nuoroda į žiniasklaida.

"Todėl mes turime ieškoti tvaraus mechanizmo, kad mūsų teisėjai ir prokurorai, kurie nagrinėja Sausio 13-osios bylą, jaustųsi saugiai. Mes tokio mechanizmo, deja, neturime", — sakė ji.

Dobrovolska pažymėjo, kad šis klausimas svarstomas Europos Sąjungos lygmeniu. Ministrė išreiškė viltį, kad bus rastas tinkamas sprendimas. Anot jos, Lietuvai svarbus kitų ES šalių palaikymas.

2019 Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Kaltinimai pareikšti teisėjams Ainorai Macevičienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei ir Artūrui Šumskui. 

Tardymo komitetas pabrėžė, kad nuosprendžio paskelbimo metu teisėjai žinojo, jog įvykiai Vilniuje vyko tuo metu, kai Lietuvos TSR buvo TSRS dalis. Be to, buvo pabrėžta, kad TSRS kariškiai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką, atliko tarnybines pareigas ir veikė pagal TSRS įstatymus. Tyrimo metu buvo imtasi priemonių tarptautinei kaltinamųjų paieškai organizuoti.

Tuo tarpu Lietuvos generalinė prokuratūra mano, kad Rusijos Federacijos Tardymo komiteto kaltinimai Lietuvos teisėjams "prieštarauja teisingumo principams".

Sausio 13-osios įvykiai Vilniuje

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos.

Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. 

Lietuva be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės.  Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas neteisėtu. 

Tegai:
Rusija, Sausio 13-osios byla, Sausio 13-oji, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla
Protestai Baltarusijoje, archyvinė nuotrauka

Baltarusijoje sulaikyti du protestų finansavimu įtariami asmenys

(atnaujinta 16:31 2021.01.15)
Pranešama, kad padalinių, kovojančių su ekonominiais nusikaltimais, darbuotojai, siekdami sukurti neteisėtų masinių renginių Baltarusijos Respublikoje finansavimo kanalus, susekė du individualius verslininkus — Minsko gyventojus

VILNIUS, sausio 15 — Sputnik. Baltarusijos teisėsaugos pareigūnai sulaikė du verslininkus, įtariamus protestų šalyje finansavimu, slėptuvėse rasta daugiau nei 100 tūkstančių dolerių ir eurų, penktadienį pranešė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

"Sulaikyti įtariamieji dėl protestų veiklos finansavimo", — ministerijos "Telegram" kanale pranešė spaudos tarnyba.

Jame sakoma, kad "padalinių, kovojančių su ekonominiais nusikaltimais, darbuotojai, siekdami sukurti neteisėtų masinių renginių Baltarusijos Respublikoje finansavimo kanalus, susekė du individualius verslininkus — Minsko gyventojus, jie buvo sulaikyti sausio 12 dieną. Teisėsaugos pareigūnų teigimu, "lėšų šiems tikslams skyrė BYHELP fondas". Geolokacijos koordinatėmis rastose slėptuvėse liko daugiau nei 100 tūkstančių JAV dolerių ir eurų", — sakoma pranešime.

Po rugpjūčio 9 dieną Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų, kuriuose šeštą kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, kuris, CRK duomenimis, surinko 80,1 proc. balsų, šalyje prasidėjo masiniai opozicijos protestai, kuriuos, be kita ko, saugumo pajėgos slopino specialiomis priemonėmis. Protesto akcijos tebevyksta. Teisėsaugos pareigūnai sako apie protestų radikalėjimą Baltarusijoje, jų dalyvių skaičiaus sumažėjimą ir veiksmų judėjimą iš gatvių į gyvenamųjų namų kiemus.

Tegai:
Baltarusija
Temos:
Protestai Baltarusijoje po prezidento rinkimų
Dar šia tema
Bumerango efektas: prieš Baltarusiją nukreipta politika atsiliepė Lietuvos piliečiams
Baltarusijos opozicijos prašymu Lietuva gali pervadinti Baltarusiją
Lietuvos vadovas paragino politikus prisijungti prie Baltarusijos "pervadinimo"
Dvi Lietuvos įmonės kreipėsi į tarptautinį teismą dėl Baltarusijos