Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė

Politologas: Masiulis skęsta ir nori "nuskandinti" Grybauskaitę

75
(atnaujinta 16:59 2019.11.14)
Politikas suinteresuotas platesne "MG Baltic" bylos aprėptimi, nes jis nori atstatyti gerą vardą, tikina politologas Vadimas Volovojus

VILNIUS, lapkričio 14 — Sputnik. Buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis suinteresuotas platesne koncerno "MG Baltic" politinės korupcijos bylos apimtimi, sakė politologas ir politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus interviu Sputnik Lietuva metu.

"Jei pradėti nuo paties pono Masiulio — jo reakcija grindžiama "jei skęstu, su savimi pasiimsiu kuo daugiau keleivių" principu. Jis asmeniškai suinteresuotas plačiau aprėpti visą procesą, taip pat tikėdamasis, kad tai padės jam atstatyti gerą vardą. <...> Kalbant apie Dalią Grybauskaitę, visuomenės požiūriu būtų įdomu išsiaiškinti šį reikalą. Tai būtų aktualu Lietuvoje vystančios Seimo rinkimų kampanijos pradžios kontekste", — sakė jis.

Ekspertas mano, kad šios bylos aspektas, susijęs su Grybauskaite, bus sustabdytas ir nebebus tęsiamas. Jo manymu, daug kas priklausys nuo neoficialios dabartinio Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos pozicijos.

"Aš asmeniškai labiau nustebčiau, jei šis bylos aspektas būtų tęsiamas, nes paprastai tokios bylos, susijusios su buvusiais prezidentais, retai būna plačiai išplėtojamos, nebent kažkam to reikia", — teigė Volovojus.

Anksčiau buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis pareiškė, kad buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri tuo metu ėjo šalies prezidentės pareigas, prašė jį įtikinti koncerno "MG Baltic" atstovus palankiai apie ją atsiliepti savo valdomose žiniasklaidos priemonėse.

Politikas sako norintis, kad atsidurtų visi duomenys "vardan bylos objektyvumo byloje" ir kad Grybauskaitė duotų parodymus teisme.

2016 metais Masiulis tapo kaltinamuoju politinės korupcijos byloje. Jis kaltinamas gavęs didelį kyšį iš verslo koncerno "MG Baltic" ir dėl prekybos poveikiu.

75
Tegai:
MG Baltic, Dalia Grybauskaitė, Eligijus Masiulis
Dar šia tema
Viskas atsirūgs: ar Lietuvoje pasibaigs Dalios Grybauskaitės "asmenybės kultas"?
Jau nebe balta ir pūkuota: ar Grybauskaitei pavyks išsisukti nuo naujo skandalo
Vyriausybės pastatas, archyvinė nuotrauka

Vyriausybė siūlo griežtinti žvalgybos kontrolę

(atnaujinta 07:11 2020.10.01)
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime pristatyti pasiūlymai tobulinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų vidaus ir išorės kontrolės mechanizmą

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Vyriausybė praneša, kad trečiadienį pasiūlė griežtinti žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos kontrolę.

Ministrų kabinetas siūlo skirti papildomą Seimo kontrolierių, kuris nagrinėtų skundus dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų veiksmų.

Seimo kontrolierių įstaigai, kaip nepriklausomai žmogaus teisių institucijai, siūloma suteikti papildomus įgaliojimus atlikti žmogaus teisių įgyvendinimo žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijų veikloje nuolatinę stebėseną ir prižiūrėti žvalgybos informacijos ir jos rinkimo metodų naudojimo, žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacijos tvarkymo procesų bei kitos veiklos teisėtumą.

"Siekiant stiprinti žvalgybos institucijų vidaus kontrolę, Žvalgybos įstatyme siūloma įtvirtinti pareigą paskirti atsakingus žvalgybos pareigūnus, kurie, tikrindami ir vertindami žvalgybos institucijos veiklą, atliktų vertinimą, kaip institucijoje laikomasi žmogaus teisių apsaugos standartų", — teigiama pranešime.

Projekte siūloma stiprinti teisminę kontrolę — suteikti asmenims, įtariantiems, kad jų atžvilgiu galimai buvo atliekami slapti veiksmai, teisę kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą. Teismas galėtų patikrinti informaciją ir esant pagrindui naikinti sprendimus dėl žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo, nurodyti sunaikinti surinktus duomenis ir priteisti asmeniui padarytą žalą.

Taip pat siūloma keisti sekimo sankcionavimo tvarką, įtraukiant į šį procesą teismą, nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacijos išslaptinimui ir panaudojimui reikia generalinio prokuroro ar jo įgalioto Generalinės prokuratūros prokuroro sutikimo.

Vyriausybė pritarė pasiūlymui inicijuoti Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimus, t. y. nustatyti, už kokį laikotarpį informaciją apie asmenį korupcijos prevencijos tikslais institucijos turėtų pateikti priimančiam tą asmenį į pareigas subjektui, jeigu specialiuose įstatymuose nėra nustatyti kiti priėmimo į pareigas reikalavimai.

Tegai:
vyriausybė
Dar šia tema
Baltarusių studijoms Lietuvoje Vyriausybė skirs paramą
JAV kariai Lietuvoje, archyvinė nuotrauka

Konservatoriai reikalauja, kad vyriausybė sudarytų sąlygas JAV karių buvimui Lietuvoje

(atnaujinta 17:15 2020.09.30)
Pasak Seimo narių Gabrieliaus Landsbergio ir Lauryno Kasčiūno, vyriausybė turėtų sudaryti sąlygas sąjungininkams iš JAV būti Lietuvoje

VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Seimo opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis ir parlamentaras Laurynas Kasčiūnas ragina Vyriausybę sudaryti sąlygas ir tokiu būdu padidinti galimybes JAV įkurti savo pajėgas, kurios šiuo metu yra išvedamos iš Vokietijos, Lietuvoje, rašoma Seimo pranešime.

Be to, jie ragina vyriausybę didinti finansavimą gynybai kitų metų valstybės biudžete bei stiprinti bendradarbiavimą su JAV.

"Lietuvos saugumo užtikrinimas privalo būti pagrindinis valdžios prioritetas. Nuolat auganti nedraugiškų valstybių agresija yra tik dar vienas įrodymas, kad privalome siekti nuolatinio JAV karių buvimo Lietuvoje. Tačiau tik didindami išlaidas gynybai, modernizuodami ir tobulindami mūsų pačių karinį pajėgumą užtikrintume būtinas sąlygas priimti mūsų teritorijoje ištikimiausių mūsų sąjungininkų pajėgas, o tuo pačiu užtikrintume efektyvų atgrasymą ir stabilumą regione", — sakė Landsbergis.

Pranešime pabrėžiama, kad šiais metais Lietuva turėtų pirmą kartą gynybos finansavimui skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pasak konservatorių atstovų, Lietuva neturi sustoti ties šia riba, nes "agresyvi Rusijos laikysena ir neprognozuojamas Baltarusijos režimas" aiškiai rodo, jog "saugumo grėsmės mūsų regione yra realios".

"Tik didinant realų gynybos finansavimą, pavyks tęsti Lietuvos kariuomenės modernizavimą. Lietuva turi būti pajėgi finansuoti svarbiausias gynybos įsigijimų programas. Todėl kreipiamės į Vyriausybę prašydami paaiškinti, kokių priemonių ketinama imtis siekiant sėkmingai baigti derybas su JAV dėl šešių BLACK HAWK sraigtasparnių įsigijimo", — teigė Kasčiūnas.

NATO pajėgų didinimas Baltijos šalyse

Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.

Vakarų politikai ir aukšto rango kariuomenės pareigūnai nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę".

Pavyzdžiui, Baltijos šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija, politikai prašo NATO padidinti karių skaičių ir nuolat dislokuoti aljanso karinę bazę regione. Tuo pat metu prie Rusijos sienų jau labai išaugo Aljanso karinis kontingentas, o Baltijos šalių valdžia ir toliau sudaro gynybos sutartis su JAV ir rengia bendras karines pratybas.

Pasak Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Michailo Popovo, Aljanso greitojo reagavimo pajėgų skaičius per dvejus metus išaugo nuo 25 iki 40 tūkst. — padidėjo 1,6 karto.

Tačiau Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija niekada nieko nepuls. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, Aljansas puikiai supranta, kad tokių planų Maskva neturi, tačiau jis tiesiog naudojasi pretekstu, kad pavyktų išdėstyti daugiau įrangos ir batalionų prie Rusijos sienų.

Taip pat Maskva pažadėjo adekvačiai reaguoti į bet kokius NATO ir JAV planus stiprinti savo karines pajėgas Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Rusijos aukšto rango pareigūnai ne kartą įspėjo, kad Lenkija ir Baltijos šalys, įrengdamos JAV ir NATO bazes, tampa "atsakomųjų veiksmų taikiniais".

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik /
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis
Dar šia tema
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV
Šį rudenį Lietuvoje vėl treniruosis JAV kariai
Į Lietuvą atkeliavo sunkioji karinė technika iš JAV
Lynai Lietuvoje

Žuvininkystės tarnyba į ežerus paleido 25 tūkstančius lynų

(atnaujinta 18:40 2020.09.30)
Pranešime teigiama, kad praėjusiais metais į šalies ežerus buvo išleista 55 tūkst. dvivasarių lynų

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Žuvininkystės tarnyba į šalies ežerus išleido 20 tūkst. dvivasarių ir 5 tūkst. trivasarių lynų, praneša Žemės ūkio ministerija.

Ignalinos AE muziejaus ekspozicija
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Pabrėžiama, kad Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyriuje, Simne, dirbtinai išveistais ir išaugintais dvivasariais lynais praturtinti Alytaus, Ignalinos, Rokiškio, Šiaulių, Varėnos, Vilniaus ir Zarasų rajonų ežerai.

Pranešime teigiama, jog didžioji dalis šių žuvų išleista į Baluošo (Ignalinos raj.) ir Auslo (Zarasų raj.) ežerus. Trivasariais lynais papildyti Kalotės (Klaipėdos raj.), Metelio (Lazdijų raj.) ir Beržoro (Plungės raj.) ežerai.

Pažymima, kad 2019 metais į šalies ežerus buvo išleista 55 tūkst. dvivasarių lynų. 

Tegai:
Žemės ūkio ministerija, Lietuva, žuvys
Dar šia tema
NVSC apie teigiamus COVID-19 testus gydymo įstaigų prašo informuoti telefonu
Šiais metais vasaros stovyklose dėl skirtų papildomų lėšų stovyklavo per 79 tūkst. vaikų