Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda suteikė malonę dviem dėl "šnipinėjimo Rusijos naudai" nuteistiems vyrams

45
(atnaujinta 09:28 2019.11.15)
Dekretai paskelbti penktadienį, tačiau nurodoma, kad jie prezidento buvo pasirašyti dar ketvirtadienį, iš viso Nausėda suteikė malonę penkiems asmenims

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgdamas į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė du dekretus dėl malonės suteikimo 5 asmenims, skelbia Prezidentūros spaudos tarnyba.

Šalies vadovas dekretu suteikė malonę šiuo metu Lietuvoje už šnipinėjimą Rusijos naudai kalinamiems Nikolajui Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu buvo nuteisti 2017 metais.

Abu vyrai atleisti nuo likusios laisvės atėmimo bausmės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 79 straipsnio 2 dalimi, kuri įsigaliojo šią savaitę. Speciali nuostata, kuria vadovaujantis, malonės taikymo pagrindu gali būti tokie atvejai, kai susitarus su užsienio valstybe, kurioje Lietuvos piliečiai nuteisti už šnipinėjimą, siekiama į Lietuvą sugrąžinti piliečius, kartu sudarius prielaidas kitai valstybei susigrąžinti savo piliečius, kurie yra nuteisti už šnipinėjimą Lietuvoje.

Malonės komisijos posėdis įvyko lapkričio 13 dieną. Posėdyje buvo svarstomi 123 nuteistųjų malonės prašymai.

Pabrėžiama, kad malonės gali prašyti visi asmenys, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.

Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras (arba jų įgalioti atstovai), Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, prezidento patarėjai teisės klausimais.

Taip pat malonė suteikta trims moterims. Aldona Kazimiera Tunik atleista nuo likusios baudos dalies mokėjimo. Dalei Bachovienei ir Danguolei Magziakienei laisvės atėmimo bausmės sumažintos trejais metais.

Federalinės saugumo tarnybos darbuotojas Filipčenka buvo nuteistas Vilniuje 10 metų nelaisvės. Karininkas Moisejenka dėl Lietuvos karininko užverbavimo Šiaulių teismo nubaustas 10 su puse metų nelaisvės.

Filipčenka buvo sulaikytas tranzitiniame traukinyje kelionės per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją metu. Pagal Lietuvos prokuratūros versiją, jis veikė su organizuota grupe, kuri surengė keletą susitikimų su Lietuvos gyventojais ir neva bandė užverbuoti juos.

Moisejenka buvo kaltinamas tuo, kad per savo pažįstamąjį Sergejų Pusiną, Lietuvos kariuomenės KOP Aviacijos bazės karininką, rinko duomenis apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą.

Anksčiau Lietuvos spaudoje pasirodė informacija, kad Rusija, Norvegija ir Lietuva ruošiasi mainytis asmenimis, nuteistais už šnipinėjimo veiklą. Buvo kalbama konkrečiai apie rusą Nikolajų Filipčenką ir du Lietuvos piliečius — Eugenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį. Taip pat buvo teigiama, kad Rusijoje sulaikytą norvegą Frudę Bergą norima mainyti į Norvegijoje sulaikytą rusą, tačiau tokių žmonių tiesiog nėra.

Anksčiau oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad URM neturi informacijos apie mainus, o žiniasklaidos publikacijos yra panašūs į "kažkokias insinuacijas". Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas taip pat paskelbė, kad visos kalbos apie mainus yra vien spekuliacijos.

45
Tegai:
Rusija, šnipinėjimas, malonė, Gitanas Nausėda
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis

Premjeras apie įvykius Baltarusijoje: turime būti pasirengę provokacijoms

(atnaujinta 14:27 2020.08.12)
Susitikimo metu taip pat aptarti į Lietuvą atvykusios Baltarusijos opozicijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos, jos šeimos ir aplinkos asmeninio saugumo klausimai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, susitikęs su krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministrais, taip pat šalies saugumą užtikrinančių tarnybų vadovais, aptarė situaciją Baltarusijoje ir Lietuvos tarnybų pasirengimą.

Svetlana Tichanovskaja, kandidatė į Baltarusijos prezidentus
© Sputnik / Светлана Яценюк

Pasak Skvnerelio, institucijų ir tarnybų pareiga — "būti pasirengus bet kokiems scenarijams, užkirsti kelią galimoms provokacijoms pasienyje. Jei jos visgi įvyktų, privalu nedelsiant ryžtingai reaguoti". Premjeras atkreipė dėmesį, jog ypatingas dėmesys turi būti skiriamas Lietuvos ir Baltarusijos sienos apsaugai, per ją vykstančių asmenų kontrolei.

Susitikimo metu taip pat aptarti į Lietuvą atvykusios Baltarusijos opozicijos kandidatės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos, jos šeimos ir aplinkos asmeninio saugumo klausimai. Institucijos įpareigotos suteikti visą reikalingą pagalbą bei apsaugą, atsižvelgiant į kandidatės ir jos šeimos poreikius.

Antradienio rytą tapo žinoma, kad Tichanovskaja išvyko iš Baltarusijos ir yra Lietuvoje. Apie tai paskelbė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas Linas Linkevičius, teigdamas, kad Baltarusijos kandidatė į prezidentus yra "saugi". Praėjusį vakarą buvo pranešta, kad kelias valandas nebuvo žinoma Tichanovskajos buvimo vieta. Ji pati anksčiau buvo pareiškusi, kad nesiruošia išvykti iš šalies.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka padidėjo 80,08 proc., Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc.

Netrukus po to, kai sekmadienį buvo uždarytos rinkimų apylinkės ir paskelbti nacionalinės išvežimo apklausos rezultatai, nepatenkintieji rezultatais nuvyko į Minsko centrą protestuoti. Jie vyko ir kituose dideliuose miestuose. Saugumo pajėgoms pavyko stabilizuoti situaciją, tačiau pirmadienį įvyko antroji protestų banga.

Per dvi dienas trukusį protestą žuvo vienas žmogus, keliasdešimt, įskaitant teisėsaugos pareigūnus, buvo sužeisti. Keli tūkstančiai buvo sulaikyti.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Saulius Skvernelis
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Lietuvos prezidentas kalbėjosi telefonu su Tichanovskaja
Paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas Tichanovskajos atvykimas į Lietuvą
Nausėda: situacija Baltarusijoje — visos ES reikalas
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas

Viačeslavas Titovas: ketinu dalyvauti Lietuvos Seimo rinkimuose

(atnaujinta 14:33 2020.08.12)
Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys pareiškė, kad gavo kvietimą dalyvauti Seimo rinkimuose su partija "Kovotojų už Lietuvą sąjunga"

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Buvęs Klaipėdos miesto tarybos narys Viačeslavas Titovas pareiškė apie savo ketinimą dalyvauti Lietuvos Seimo rinkimuose 2020 metų spalio 11 dieną. Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

Titovas pranešė, kad gavo kvietimą dalyvauti Seimo rinkimuose su partija "Kovotojų už Lietuvą sąjunga".

"Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad jokia kita Lietuvos politinė partija nepasiūlė komitetui  "Titov ir teisingumas" dalyvauti rinkimuose. Tai reiškia, kad tik viena partija Lietuvoje laikosi mūsų vertybių ir yra pasirengusi kartu su mumis kurti teisingą valdžią ir gerinti gyvenimą Lietuvoje", — parašė Titovas.

Titovas pažymėjo, jog partija "Kovotojų už Lietuvos sąjunga" dėl įstatyme nustatyto labai didelio 13 586 eurų užstato negalės dalyvauti rinkimuose su sąrašu visoje Lietuvoje, tačiau sugebėjo iškelti Klaipėdos vienmandatėje Mario apygardoje (nuo Statybininkų iki Lūzų gatvės) kandidatą į Lietuvos Seimo narius Viačeslavą Titovą.

Kad galėtų dalyvauti Seimo rinkimuose, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalavo iš Viačeslavo Titovo surinkti iki rugpjūčio 27 dienos 1 000 rinkėjų parašų Mario rinkimų apygardoje.

Esant pakankamam rinkėjų palaikymui, Viačeslavas Titovas galės dalyvauti Seimo rinkimuose, todėl Titovas kreipėsi į Klaipėdos Marių apygardos gyventojus jų palaikymo.

Paremti kandidatą galima elektroniniu būdu čia, be to, savo parašą galima palikti komiteto "Titov ir teisingumas" biure adresu: Klaipėda, Taikos pr. 78 nuo 10:00 iki 13:00, atvykus su pasu.

Partija "Kovotojų už Lietuvą sąjunga" buvo suformuota 2011 metais po Lietuvos laisvės sąjungos reorganizacijos. Partijos pirmininkas yra Lietuvos žmogaus teisių aktyvistas Stanislovas Tomas.

Rinkimai į Lietuvos parlamentą įvyks 2020 metų spalio 11 dieną. Atsižvelgiant į galimą antrąją koronaviruso pandemijos bangą, imamasi priemonių gyventojų saugumui užtikrinti. Visų pirma svarstoma galimybė balsuoti internetu.

Taip pat manoma, kad bus pailgintas preliminarus balsavimo laikas, padaugės rinkimų apylinkių. Jei bus paskelbta ypatinga padėtis, balsuoti iš anksto bus galima spalio 5–9 dienomis.

Kad patektų į Seimą, partijoms reikia įveikti penkių procentų barjerą, tačiau koalicijos sąraše riba yra aukštesnė — 7 procentai.

Tegai:
Klaipėda, Seimo rinkimai, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Titovas: Lietuvoje paprastai valdantieji priima sprendimus už tautines mažumas
Titovas: Lietuvos valdžia pažeidžia įstatymus, primesdama gyventojams vienintelį požiūrį
Titovas: Lietuvoje paleista teisminė mašina, skirta išbraukti mane iš politikos
Vakcina nuo COVID-19

"Rusijos vakcina nuo koronaviruso: paprasta, kaip ir viskas, kas genialu

(atnaujinta 13:34 2020.08.12)
Iki šiol atsparumas ligai formuojasi tik tuo atveju, jei žmogus ja suserga. Tačiau yra ir saugesnis pasirinkimas — skiepai

VILNIUS, rugpjūčio 12 — Sputnik. Mes, gydytojai, padarėme pažangą gydydami koronaviruso pacientus, vartodami monokloninius antikūnus, steroidus, antivirusinius vaistus. Pacientai pradėjo mirti mažiau, tačiau vis tiek, esant sunkioms infekcijos formoms, turime jiems taikyti dirbtinį plaučių ventiliavimą. Tada nuo hospitalinių infekcijų miršta nuo šešių iki aštuonių žmonių iš dešimties. Tokius pacientus išgelbėtų nauji antibiotikai. Tačiau jiems sukurti prireikia metų, RIA Novosti straipsnyje sako Sergejus Carenko.

Yra dar vienas būdas: apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo koronavirusu. Būdas visais atžvilgiais yra geras — žmogus ir pats sveikas, ir neužkrės kitų. Galų gale, kuo daugiau žmonių bus atsparūs ligoms, tuo storesnis bus visuomenės imuninis sluoksnis, tuo greičiau ateis epidemijos pabaiga.

Iki šiol atsparumas ligai formuojasi tik tuo atveju, jei žmogus ja suserga. Tačiau yra ir saugesnis pasirinkimas — skiepai. Be to, yra efektyvi ir saugi vakcina, kurią sukūrė Gamalėjaus vardo instituto specialistai. Šis mikrobiologų bendruomenės institutas yra toks pats prekės ženklas, kaip ir "Mercedes" automobilių pramonėje.

"Daugelį metų pažįstu akademikus Gintsburgą ir Logunovą. Su jais ir jų bendradarbiais mes kuriame naujus būdus, kaip kovoti su atspariomis bakterijomis. Be to, instituto mokslininkai jau sėkmingai sukūrė vakcinas nuo Ebolos ir MERS. Ir jie ne tik nesukūrė, bet ir sukūrė saugų bei efektyvų jų sukūrimo būdą - vektorių" Punšinelio paslaptis sako straipsnio autorius.

"Orbitinė stotis, t.y. gabalėlis koronaviruso, yra užkabintas ant adenoviruso, nekenksmingo žmonėms, kaip paleidimo priemonė. Ir jie veikia žmogaus kūne. Po to susiformuoja imunitetas ir "paleidimo priemonei", ir "orbitinei stočiai". Norint įtvirtinti sėkmę, per tris savaites ta pati "orbitinė stotis" paleidžiama su kita "paleidimo priemone", kitokiu adenovirusu. Ir vėl susiformuoja imunitetas. Dėl to susiformuoja silpnesnis imunitetas adenovirusams (juk organizmui to nereikia), o koronavirusui — stabili ir patikima imuninė gynyba", — aiškina medikas.

Paprasta, kaip viskas, kas genialu. Ir galų gale niekas nepagalvojo apie tokias subtilybes. Pasaulyje kuriamos dar kelios vektorinės vakcinos, tačiau su dviem "paleidimo priemonėmis"!

Straipsnio autorius primena, kad vakcina jau buvo išbandyta su savanoriais. Be to, pirmieji savanoriai buvo visi Gamalėjaus vardo instituto darbuotojai. Jie yra tarsi naujo tilto kūrėjai — jie stovėjo po šiuo tiltu, kai pro jį važiavo pirmasis traukinys! Po to vakcina buvo išbandyta kariškiams savanoriams. Nė vienos komplikacijos, visiems susiformavo stiprus imunitetas.

Šilkaverpiai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кондратюк

Nenuostabu, kad žiniasklaidoje liejosi kritikos banga. Nuo paprasčiausių fikcijų apie pavogtą technologiją iki pseudomokslinių spekuliacijų apie galimą būklės pablogėjimą atsitiktinio užsikrėtimo koronavirusu metu, kai susiformuoja imunitetas vakcinai. Pastarasis teiginys skamba baisiai: nuo antikūnų priklausantis sustiprėjimas (ADE). Baisu nespecialistams. Virusologai žino, kad ADE poveikis buvo aprašytas tik Dengės karštligės karščiavimui, be to, nesusijusiam su skiepais. Kitais atvejais poveikis kartais pastebimas mėgintuvėlyje. Ir ne su koronavirusinėmis infekcijomis.

Ir tada kyla klausimas. O kas finansuoja šią kampaniją spaudoje? Nuo ko priklauso "nepriklausomi ekspertai"? Didžioji paslaptis: nuo kitų vakcinų gamintojų, iki šiol atsilikusių nuo Rusijos mokslininkų. Taip pat nuo antivirusinių vaistų gamintojų — kartais veiksmingų vaistų, tačiau tik esant lengvoms ligos formoms ir turinčių daug šalutinių poveikių.

Mums, medikams, gėda žiūrėti į šį slaptą šurmulį. Laukiame, kada pas mus nustos lankytis koronavirusine infekcija sergantys pacientai ir kada pagaliau galėsime kovoti su kitomis ligomis, kurios epidemijos metu liko nuošalyje, apibendrina Carenko.

Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
© Sputnik /
Vakcinų kūrimo ir testavimo etapai
Tegai:
COVID-19, vakcina, Rusija
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje