Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda ragina paspartinti Lietuvos pasitraukimą BRELL

117
(atnaujinta 00:13 2019.12.08)
Pasak šalies vadovo, sinchronizacijos projekto įgyvendinimas prisidėtų ir prie "nacionalinio saugumo užtikrinimo, Baltarusijoje vykstant Astravo atominės elektrinės statyboms"

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino sparčiau įgyvendinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Penktadienį Nausėda dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projekto iššūkiams ir galimybėms aptarti. Diskusijoje Prezidentūroje taip pat dalyvavo Seimo, vyriausybės, ministerijų, elektros tiekėjų, verslo asociacijų ir įmonių atstovai, žurnalistai, ekonomistai ir kiti energetikos ekspertai.

Šalies vadovas pabrėžė, kad sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais įgyvendinimas yra svarbiausias žingsnis, likęs iki energetinės nepriklausomybės.

Pasak Nausėdos, sinchronizacijos projekto įgyvendinimas taip pat prisidėtų ir prie "nacionalinio saugumo užtikrinimo, Baltarusijoje vykstant Astravo atominės elektrinės statyboms".

"Neturime kada dairytis atgal. Negalime atidėlioti būtinų finansinių ir techninių sprendimų šalies viduje. Turime kibti į bendrą, kryptingą darbą su mūsų artimiausiais partneriais regione", — sakė prezidentas.

Pasak prezidento, kad jau kitais metais būtina pradėti pirkimų procedūras, susijusias su "Harmony Link" elektros kabelio į Lenkiją tiesimu Baltijos jūros dugnu. Tam gali prireikti parengti teisės aktus, kurie supaprastintų teisinius ir biurokratinius reikalavimus, taikomus strateginiams nacionalinės reikšmės projektams.

"Svarbu pabrėžti ir tai, kad sinchronizacija — tai ne vien naujos jungtys, bet ir vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra. Štai kodėl mūsų tikslas yra iki 2030-ųjų mažiausiai 70 procentų reikalingos elektros energijos pasigaminti Lietuvoje", — pridūrė šalies vadovas, ragindamas elektros energijos gamyba užsiimančias įmones aktyviai įsitraukti į sinchronizacijos projektą.

Lietuva, Latvija ir Estija planuoja palikti BRELL energijos žiedą iki 2025 metų. Anot Baltijos šalių valdžių, tai leis užtikrinti "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos ir prisijungti prie žemyninės Europos tinklų. Tikimasi, kad tai bus padaryta per dvi elektros jungtis — jau pastatytą "LitPol Link" ir tiesiamą kabelį jūroje "Harmony Link".

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atsijungimas nuo BRELL neturės jokios ekonominės naudos Baltijos valstybėms, atvirkščiai — gerokai padidins tarifus paprastiems vartotojams.

Tuo tarpu, remiantis naujausiais energetikos kontroliuojančiosios bendrovės "Inter RAO" duomenimis, per devynis šių metų mėnesius elektros eksportas į Lietuvą padidėjo 50,1 procento ir sudarė 4,360 milijardo kilovatvalandžių.

117
Tegai:
Gitanas Nausėda, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek Rusija uždirbo iš elektros tiekimo Lietuvai
Lietuviai, pasirūpinkite žvakėmis. Greit elektros nebus
Ekspertas: Lietuva kitame pasaulio krašte ieško pagalbos dėl pasitraukimo iš BRELL
Rusija nutrauks energetinius ryšius su Ukraina ir Baltijos šalimis
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 17:47 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančiai žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė papasakojo, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas

(atnaujinta 18:06 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė Seimo nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.

"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", − sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", − tvirtino kandidatas.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos
Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą