Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda ragina paspartinti Lietuvos pasitraukimą BRELL

115
(atnaujinta 00:13 2019.12.08)
Pasak šalies vadovo, sinchronizacijos projekto įgyvendinimas prisidėtų ir prie "nacionalinio saugumo užtikrinimo, Baltarusijoje vykstant Astravo atominės elektrinės statyboms"

VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino sparčiau įgyvendinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Penktadienį Nausėda dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projekto iššūkiams ir galimybėms aptarti. Diskusijoje Prezidentūroje taip pat dalyvavo Seimo, vyriausybės, ministerijų, elektros tiekėjų, verslo asociacijų ir įmonių atstovai, žurnalistai, ekonomistai ir kiti energetikos ekspertai.

Šalies vadovas pabrėžė, kad sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais įgyvendinimas yra svarbiausias žingsnis, likęs iki energetinės nepriklausomybės.

Pasak Nausėdos, sinchronizacijos projekto įgyvendinimas taip pat prisidėtų ir prie "nacionalinio saugumo užtikrinimo, Baltarusijoje vykstant Astravo atominės elektrinės statyboms".

"Neturime kada dairytis atgal. Negalime atidėlioti būtinų finansinių ir techninių sprendimų šalies viduje. Turime kibti į bendrą, kryptingą darbą su mūsų artimiausiais partneriais regione", — sakė prezidentas.

Pasak prezidento, kad jau kitais metais būtina pradėti pirkimų procedūras, susijusias su "Harmony Link" elektros kabelio į Lenkiją tiesimu Baltijos jūros dugnu. Tam gali prireikti parengti teisės aktus, kurie supaprastintų teisinius ir biurokratinius reikalavimus, taikomus strateginiams nacionalinės reikšmės projektams.

"Svarbu pabrėžti ir tai, kad sinchronizacija — tai ne vien naujos jungtys, bet ir vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra. Štai kodėl mūsų tikslas yra iki 2030-ųjų mažiausiai 70 procentų reikalingos elektros energijos pasigaminti Lietuvoje", — pridūrė šalies vadovas, ragindamas elektros energijos gamyba užsiimančias įmones aktyviai įsitraukti į sinchronizacijos projektą.

Lietuva, Latvija ir Estija planuoja palikti BRELL energijos žiedą iki 2025 metų. Anot Baltijos šalių valdžių, tai leis užtikrinti "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos ir prisijungti prie žemyninės Europos tinklų. Tikimasi, kad tai bus padaryta per dvi elektros jungtis — jau pastatytą "LitPol Link" ir tiesiamą kabelį jūroje "Harmony Link".

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atsijungimas nuo BRELL neturės jokios ekonominės naudos Baltijos valstybėms, atvirkščiai — gerokai padidins tarifus paprastiems vartotojams.

Tuo tarpu, remiantis naujausiais energetikos kontroliuojančiosios bendrovės "Inter RAO" duomenimis, per devynis šių metų mėnesius elektros eksportas į Lietuvą padidėjo 50,1 procento ir sudarė 4,360 milijardo kilovatvalandžių.

115
Tegai:
Gitanas Nausėda, BRELL, Lietuvos pasitraukimas iš BRELL
Dar šia tema
Paaiškėjo, kiek Rusija uždirbo iš elektros tiekimo Lietuvai
Lietuviai, pasirūpinkite žvakėmis. Greit elektros nebus
Ekspertas: Lietuva kitame pasaulio krašte ieško pagalbos dėl pasitraukimo iš BRELL
Rusija nutrauks energetinius ryšius su Ukraina ir Baltijos šalimis
Rinkimų apylinkė, archyvinė nuotrauka

Patvirtintos naujos rinkimų apylinkių ribos

(atnaujinta 12:29 2020.07.03)
Apylinkių ribas keisti — sudaryti naujas arba panaikinti — pasiūlė 23 savivaldybės, 37 savivaldybės pasiūlė keisti apylinkių būstinių adresus

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Vyriausioji rinkimų komisija penktadienį, likus 100 dienų iki Seimo rinkimų, patvirtino rinkimų apylinkių ribas.

Rinkimų apylinkių skaičius sumažėjo — jų, palyginti su 2019 metais, bus 34 mažiau. 

Pasak VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjo Dariaus Gaižausko, keičiami ir kai kurių apylinkių adresai.

"Visos 60 savivaldybių atsiuntė teikimus. Iš jų tik 16 savivaldybių patvirtino, kad, lyginant su 2019 metų Prezidento rinkimais, nieko nekeis. Apylinkių ribas keisti — sudaryti naujas arba panaikinti — pasiūlė 23 savivaldybės. 37 savivaldybės pasiūlė keisti apylinkių būstinių adresus. Yra siūloma keisti 96 rinkimų apylinkių būstinių adresus", — sakė Gaižauskas.

Jo teigimu, apylinkių skaičius mažėja. Daugiausia — 6 rinkimų apylinkėmis — sumažėja Ignalinoje.

"Palyginimui su 2019 metais, tai rinkimų apylinkių sumažėjo. Vietoje buvusių 1972 lieka 1938. Sumažėjimas yra 34 apylinkėmis. Utenos rajone ir Vilniaus mieste apylinkių padidėjo dviem. Kretingos, Marijampolės, Rokiškio, Šakių, Švenčionių, Tauragės ir Trakų rajonuose sumažėjo po vieną apylinkę. Akmenės rajone ir Palangos mieste — dviem apylinkėm. Kaišiadorių rajone, Kauno mieste, Mažeikių rajone, Pakruojo rajone — trimis apylinkėm. Alytaus rajone — keturiomis, Lazdijų rajone — penkiomis, Ignalinos — šešiomis apylinkėmis", — teigė VRK atstovas.

Be to, jis pridūrė, kad Kauno rajone keičiamas vienos apylinkės pavadinimas. 

Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 11 dieną.

Tegai:
apylinkė, rinkimai, Vyriausioji rinkimų komisija
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
VRK paskelbė, kiek pinigų besiruošdamos Seimo rinkimams surinko partijos
Pranckietis į Seimo rinkimus eis su Liberalų sąjūdžiu
Konservatoriai reitingavo kandidatus į Lietuvos Seimo rinkimus
Seimas reglamentavo rinkimų organizavimo tvarką ekstremaliosios situacijos metu
Seimas nesuteikė Paksui galimybės kandidatuoti į rinkimus

Boltonas pareiškė, kad Trampas nenorėjo girdėti žvalgybos pranešimų apie Rusiją

(atnaujinta 10:26 2020.07.03)
Jis pridūrė, kad sutiko su kitais buvusiais pareigūnais, kurie tvirtina, kad Trampas nenorėjo girdėti neigiamos informacijos apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Džonas Boltonas (John Bolton) teigė, kad Donaldas Trampas ant jo supyko, kai gavo žvalgybos pranešimus, susijusius su Rusija.

"Manau, kad turiu pakankamai randų dėl užuominų apie Rusiją, kurių jis greičiausiai nenorėjo girdėti", — sakė Boltonas interviu CNN.

Jis pridūrė, kad sutiko su kitais buvusiais pareigūnais, kurie tvirtina, kad Trampas nenorėjo girdėti neigiamos informacijos apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Anot Boltono, "visi suprato Rusijos veiklos pobūdį, išskyrus prezidentą".

"Buvo daug darbo, ko ir buvo galima tikėtis. Mes tiesiog bandėme informuoti prezidentą, bandėme išsiaiškinti jo reakciją. Buvo imtasi priemonių — manau, kad tai svarbu, — kovoti su Rusijos grėsmėmis, tačiau paprastai tuo metu prezidentas buvo nepatenkintas", — pridūrė Boltonas.

Paklaustas, ar jis pasakė Trampui, kad Rusija tariamai siūlo atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane, ar jis anksčiau girdėjo, kad apie tai pranešė "The New York Times", Boltonas teigė, kad "nekalbės apie įslaptintą informaciją".

"The New York Times", cituodamas anoniminius JAV žvalgybos pareigūnus, paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad Rusijos karinė žvalgyba siūlė atlygį su Talibanu susijusiems kovotojams už išpuolius prieš amerikiečių kareivius Afganistane ir kad Trampas buvo apie tai informuotas. Kita vertus, nebuvo pateikta jokių to įrodymų.

Rusijos ambasada JAV reikalavo,

kad šalies valdžia tinkamai reaguotų į grėsmes, kylančias diplomatams dėl naujienų apie Rusiją ir Afganistaną. Rusijos užsienio reikalų ministerija žiniasklaidos pranešimus pavadino melagingais. Trampas straipsnį pavadino "užsakytu". Baltieji rūmai, Pentagono ir JAV žvalgyba teigė, kad šiuo metu pranešimai nepatvirtinti ir kad Trampas nebuvo apie juos informuotas.

Rusijos Federacijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, komentuodamas "The New York Times" publikaciją, apgailestavo, kad kažkada didžiausia ir labiausiai gerbiama pasaulio žiniasklaida neišvengė tokių "ančių". Jis pridūrė, kad teiginiai apie "sąmokslą" yra melas. Žurnalistų paklaustas, ar Trampas šiais metais aptarė šią temą su Putinu, Peskovas atsakė neigiamai.

Tegai:
Rusija, Vladimiras Putinas, Donaldas Trampas
Dar šia tema
Trampas: žvalgyba nustatė, kad duomenys apie Rusijos "sąmokslą" su Talibanu nepagrįsti
Atvira klastotė: JAV žvalgyba nepatikėjo informacija apie Rusijos "susitarimą" su Talibanu