Autonominis paleidėjas Jars kariniame parade Raudonojoje aikštėje, archyvinė nuotrauka

JAV žiniasklaida papasakojo apie "blogiausią košmarą" Lietuvos valdžiai

419
(atnaujinta 10:49 2019.11.21)
Trampas neatmetė, kad gali priimti Putino kvietimą į renginį, minint pergalės Antrajame pasauliniame kare metines. Daugelis Lietuvos politikų jau pareiškė, kad nerimauja dėl galimos kelionės

VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. JAV prezidento Donaldo Trampo susidomėjimas kelione į Maskvoje vyksiantį Pergalės Didžiajame Tėvynės kare minėjimą kelia Lietuvos vadovybei susirūpinimą, rašo Džoelis Gerkas amerikiečių leidinyje "Washington Examiner".

"Tiesą sakant, mūsų blogiausias košmaras pradėjo išsipildyti — Amerikos prezidentas iškilmingai švęs tai, kas nėra švęstinas įvykis visoms sovietų okupuotoms šalims", — sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patarėja teisės klausimais Dovilė Sagatienė.

Jos manymu, "nenuspėjamas" Amerikos lyderis gali sudaryti susitarimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, kuris sukeltų abejonių dėl Lietuvos saugumo.

Lapkričio pradžioje JAV prezidentas paskelbė galįs priimti Rusijos vadovo kvietimą gegužę apsilankyti Maskvoje dalyvauti iškilmėse, minint 75-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.

Penktadienį Lietuvos ambasadoje Vašingtone vyko renginys, skirtas "sovietiniams nusikaltimams pokario Lietuvoje", kurio metu Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis palygino Tarybų Sąjungą su Trečiuoju reichu ir pavadino juos totalitariniais režimais.

Anot Karoblio, Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo pabaiga turi kitokią prasmę. Lietuvos valdžia šią datą laiko kovos su "sovietine okupacija" pradžia.

"Trampas nebuvo paminėtas oficialiuose pareiškimuose, tačiau aukšto rango pareigūnai ir ekspertai, kurie dalyvavo šiame renginyje privačiai, teigė, kad jiems nerimą kelia galimos kelionės idėja", — rašo laikraštyje.

Anksčiau paaiškėjo, kad Šiaurės Europos ir Baltijos šalys dar neatsakė į Rusijos kvietimą į gegužės 9-osios Pergalės dienos paradą. Vyks šventiniai renginiai, skirti Pergalės Didžiajame Tėvynės kare 75-osioms metinėms paminėti, buvo nusiųsti Rusijos užsienio reikalų ministerijos Antrajame Europos departamente dalyvaujančių šalių vadovybei. Tarp jų yra Danija, Islandija, Suomija, Švedija, Latvija, Lietuva ir Estija.

Anot Rusijos užsienio reikalų ministerijos Antrojo Europos departamento direktoriaus Sergejaus Beliajevo, iki šiol nebuvo jokios visuomenės reakcijos — nei teigiamos, nei neigiamos.

Net prieš oficialų Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid kvietimą į Maskvą gegužės 9 dieną Estijos užsienio reikalų ministerija ją įspėjo prieš kelionę. Skyriaus vadovas Urmas Reinsalu teigė skeptiškai vertinantis tokią galimybę.

Anksčiau buvo pranešta, kad 17 šalių vadovai patvirtino savo atvykimą pergalės metinių proga į Maskvą 2020 metais.

Baltijos šalių pareiškimai apie "sovietinę okupaciją"

Baltijos šalių valdžios ne kartą pareiškė, kad jų įstojimas į TSRS buvo "okupacijos" padarinys. Lietuva, Latvija ir Estija nuolat kovoja su "okupacijos padariniais" ir reikalauja atlyginti "žalą".

Rusijos valdžia ne kartą pažymėjo, kad negali būti net kalbos apie TSRS neva įvykdytą Baltijos šalių okupaciją 1940 metais. Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą aiškino, kad departamentas vertina Latvijos, Lietuvos ir Estijos įstojimą į TSRS kaip atitinkantį to meto tarptautines teisės normas.

Anot Rusijos diplomatų, terminas "okupacija" čia negali būti vartojamas, nes tarp TSRS ir Baltijos šalių nebuvo vykdomi karo veiksmai, o kariuomenė buvo įvesta pagal susitarimą ir gavus aiškų šių respublikų valdžios institucijų sutikimą.

419
Tegai:
Lietuva, Rusija, JAV
Seimo narys Aurelijus Veryga

Veryga buvo nufotografuotas kuriant įrašą socialiniame tinkle apie Dulkį

(atnaujinta 21:59 2021.04.15)
Nuotraukose matyti, kaip politikas redaguoja iliustraciją, kurioje pavaizduotas Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seime fotografas užfiksavo Seimo narį Aurelijų Verygą tuo metu, kai jis rengė nuotrauką įrašui socialiniuose tinkluose apie sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.

"Seime niekas neprasprūsta pro fotografų akis", — rašė politikas savo Facebook paskyroje ir pridėjo kelias nuotraukas.

Anksčiau Veryga paskelbė nuotrauką su Dulkio karikatūra, kurioje pastarasis vaizduojamas miegantis visas savaitės dienas, išskyrus trečiadienį, kai vyksta vyriausybės posėdis. Įraše Seimo narys pakomentavo Sveikatos apsaugos ministerijos vadovo kalbą.

"Ministras pareiškė, kad nebuvo nieko, nei laboratorijų galimybių, nei darbuotojų, nei testų, nei metodikų... nieko... ir vadovų nebuvo... gal net ir ministerijos nebuvo. Kaupinių metodo įteisinimas buvo užsakytas mūsų ir mokslininkai jį atliko. Dėl greitųjų antigenų testų patys ir užsispyrėt pirkti ilgai ir vargti su sudėtingomis procedūromis, nors testus galėjote turėti per savaitę", — rašė jis.

Lietuvoje karantinas pratęstas iki vasaros pradžios. Naujausiais duomenimis, iš viso nustatyta daugiau kaip 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkstančio žmonių.

Tegai:
Arūnas Dulkys, Sveikatos apsaugos ministerija, Aurelijus Veryga, Seimas
Dar šia tema
Dulkys pripažino, kad "Korona STOP" programėlė nebuvo geriausias sprendimas
Nausėda: kiti mokslo metai turi būti kontaktiniai ir saugūs
Šiugždinienė paaiškino, nuo ko priklausys grįžimas į kontaktinį ugdymą mokyklose
Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka

Seimui pristatyta Bubnio kandidatūra į LGGRTC vadovo pareigas

(atnaujinta 21:48 2021.04.15)
Dr. Arūnas Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą Genocido centro įvaizdį, jį transformuoti, kad ši įstaiga taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse

VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen parlamentui pristatė nutarimo projektą, kuriuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovu pasiūlė skirti istoriką dr. Arūną Bubnį. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

Pristatydama kandidatūrą Seimo vadovė pabrėžė, kad Bubnys yra patyręs istorikas ir vienas kompetentingiausių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos ekspertų Lietuvoje.

"Daktaro A. Bubnio kandidatūrą siūlau išsamiai pasikonsultavusi tiek su Lietuvos istorikais, tiek su kolegomis įvairių Seimo frakcijų nariais. Ši kandidatūra turi tvirtą atramą ne tik istorikų bendruomenėje, bet ir pačiame Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Bubnys yra užsitarnavęs pasitikėjimą, kuris, tikiu, leis jam užtikrinti sklandų darbą bei nešališkumo ir skaidrumo standartus Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, atkurti visuomenės pasitikėjimą šia institucija", — sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Prisistatydamas kandidatas dr. A. Bubnys pabrėžė, kad sieks atgauti pastaruoju metu stipriai pažeistą šios įstaigos įvaizdį, ją transformuoti, kad taptų autoritetinga Lietuvos visuomenės ir užsienio kolegų ir partnerių akyse. 

"Imantis vadovauti šiai įstaigai, svarbiausia yra sujungti ligšiolinį gilų įdirbį su dabarties diktuojamais naujais poreikiais. Centre yra labai daug potencialo, kurį nuosekliai ir protingai dirbant įmanoma įgalinti. Ne naikinti ir laužyti, tačiau reformuoti išsaugant tai, kas buvo sukurta iki šiol", — tvirtino kandidatas.

Pasak jo, siekiant centro stabilizavimo ir pertvarkymo būtų tikslinga pirmiausia normalizuoti atmosferą darbovietėje. Dr. A. Bubnys akcentavo, kad svarbu išsklaidyti ir paneigti dirbtinai sukurtą centro mokslininkų supriešinimą su visuomeninėmis organizacijomis, atkurti ir stiprinti bendradarbiavimą su XX amžiaus istoriniais tyrimais užsiimančiomis institucijomis ir centrais Lietuvoje, taip pat išskyrė institucijos poreikį turėti aukštos kvalifikacijos teisininką, išmanantį karo, genocido nusikaltimus ir žmogaus teises.

Po kandidatūros pristatymo, kaip numato Seimo statutas, dr. A. Bubnio kandidatūrą svarstys Žmogaus teisių komitetas, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, numatomi susitikimai su Seimo frakcijomis. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti balandžio 22 d.

Seimas balandžio 1 dieną iš Genocido centro direktoriaus pareigų atleido nuo praėjusių metų liepos šias pareigas ėjusį Adą Jakubauską.

Tegai:
Seimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras (LGGRTC)
Dar šia tema
Lietuvos Seimo deputatai dėl karantino kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Lietuvos Seimas dėlioja "vaivorykštinius" akcentus. Jų vis daugėja
URM įvertino galimybę perpirkti "Belorus" sanatoriją iš Baltarusijos
Seimo pirmininkė iškėlė kandidatą į Genocido centro vadovo postą
Fukušimos AE saugyklos su užterštu vandeniu

"Aplink yra tik priešai!" Japonus papiktino Rusijos pozicija dėl "Fukušimos"

(atnaujinta 09:51 2021.04.16)
Anksčiau Japonijos vyriausybė pareiškė, jog nori išlieti į vandenyną vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1" po kruopštaus jo valymo, tačiau Rusija, Kinija ir Pietų Korėja sukritikavo Japonijos iniciatyvą

VILNIUS, balandžio 16 — Sputnik. Japonijos naujienų agentūros "Jiji" skaitytojai išreiškė nepasitenkinimą Rusijos nuomone dėl Tokijo planų išpilti radioaktyvų vandenį iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

Kaip jau buvo pranešta anksčiau, Japonijos vyriausybė ruošiasi išpilti vandenį į vandenyną po kruopštaus jo valymo. Remiantis preliminariais planais, šis procesas prasidės 2023 metais. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Maskva laukia paaiškinimų, nes Tokijas nesitarė su kaimyninėmis šalimis dėl veiksmų, galinčių kelti radiacinę grėsmę.

Kinija ir Pietų Korėja taip pat sukritikavo Japonijos iniciatyvą. Šiuo atžvilgiu kai kurie vartotojai priėjo prie išvados, kad Japonijos kaimyninės šalys nusprendė "sudaryti susitarimą" ir "kištis į valstybės vidaus reikalus".

"Raudonoji gauja" — Kinija, Pietų Korėja ir Rusija — dar kažką sako Japonijai! Ir jos mano, kad mes įsiklausysime savo priešus!"— pasakė vienas iš skaitytojų.

"Kinija, Pietų ir Šiaurės Korėja bei dar Rusija — tai antijaponų kartelė. Kažkoks vaikų darželis. Visi laikosi tos pačios pozicijos Japonijos atžvilgiu", — mano vartotojas.

"Dar nepakaktų, kad tokių pareiškimų pateiktų ir Šiaurės Korėja! Ir vis dėlto aplink Japoniją yra tik priešai!" — teigia vienas iš komentatorių.

"O kokia prasmė Japonijai ką nors susitarti su kokia nors "prievartautojų gauja", jei ji atitinka visus tarptautinius standartus?"— paklausė kitas.

Tarp diskutuojančių apie situaciją, buvo tie, kurie paragino Japonijos valdžią imtis atsakomųjų veiksmų.

"O tegul Japonijos vyriausybė netyli. Reikia duoti atkirtį kiekvienam tokiam pasikėsinimui!" — sureagavo skaitytojas.

"Atėjo laikas Japonijai nutraukti pacifizmą, kai aplink mus yra tokios šalys kaip Kinija ir Rusija!" — įsitikinęs komentatorius.

"Atskieskime išvalytu vandeniu iš Fukušimos atominės elektrinės rusų vandenį, visiškai užterštą radiacija Vladivostoko pakrantėje", — pasiūlė kitas.

Vienas iš skaitytojų mano, kad Rusija susidurs su neigiamomis pasekmėmis dėl savo pozicijos dėl radioaktyvaus vandens išmetimo iš avarinės atominės elektrinės "Fukušima-1".

"Na, dabar Rusija, kuri pati aiškiai priėmė sprendimą neatiduoti mums šiaurinių salų jokiomis aplinkybėmis, ima reikšti mums pretenzijas dėl visko, įskaitant riziką išvalyto aušinamojo vandens iš atominės elektrinės išliejimą į vandenyną. Ar Rusija nebijo tolesnio japonų visuomenės nuomonės apie ją blogėjimo? " — pastebėjo vartotojas.

Tegai:
Kinija, Pietų Korėja, atominė elektrinė, Japonija, Rusija