Kremlius, archyvinė nuotrauka

Dauguma lietuvių pasisako prieš nesantaiką su Rusija

(atnaujinta 11:33 2019.11.27)
Po daugelio metų begalinės valstybės isterijos "puolančių rusų" tema, didžioji dauguma lietuvių mano, kad oficialus antirusiškas Vilniaus kursas neadekvatus

VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Didžioji dauguma lietuvių mano, kad jų šalies politika Rusijos atžvilgiu yra pernelyg atšiauri, ir nepritaria karinių išlaidų augimui, rašo portalo "RuBaltic.ru" autorius Aleksandras Nosovičius.

Dėl šios priežasties Lietuvos valdžia netgi pradėjo viešą ginčą su tauta: prezidentas Gitanas Nausėda priekaištavo lietuviams dėl politinio nesąmoningumo dėl nenoro skirti pinigų kariuomenei. Pirmą kartą valdančiosios klasės konfrontacijos su Maskva nepopuliarumas Lietuvoje toks akivaizdus.

Lietuvoje vienas po kito buvo paskelbti du sensacingi tyrimai. Pirmasis, "Vilmorus" atliktas viešosios nuomonės tyrimas, parodė, kad daugiau nei pusė lietuvių priešinasi tolesniam karinių išlaidų didinimui.

Iki šių metų Lietuva pagaliau atitiko karinio biudžeto reikalavimus — 2% BVP, kurių reikalauja NATO ir JAV prezidentas Donaldas Trampas. Tačiau to nepakanka Lietuvos valdžiai: dabar ji iškėlė uždavinį padidinti gynybos išlaidas iki 2,5% Lietuvos Respublikos BVP.

Tyrimas įrodė, kad absoliuti dauguma Lietuvos piliečių šiuo klausimu nepalaiko valdžios.

55% lietuvių nepritarė ir toliau nepritaria tolesniam karinių išlaidų augimui. Už militarizacijos tęsimą pasisakė apie 30% respondentų, 14,5% respondentų neturėjo tvirtos nuomonės.

Oficialaus kurso ir gyventojų požiūrio neatitikimas yra toks akivaizdus, ​​kad valstybės vadovas nusprendė kaltinti lietuvius dėl politinio nesąmoningumo.

"Sieksiu, kad mes suprastume vieną paprastą dalyką — jeigu mes norime pataupyti savo krašto saugumo sąskaita, tai taip, žinoma, mes galime pensijas gauti ir iš kitos valstybės. Mums tada pensijas mokės kita valstybė. Ar mes to norime? Mes to nenorime", — sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas Pabradės kariniame poligone.

Pirmą kartą taip aštriai išryškėjo valdančiojo elito ir paprastų lietuvių nesutarimas dėl dabartinės politikos.

Žmonės pasirenka besąlyginį prioritetą spręsdami problemas socialinėje srityje. Nenuostabu. Šalis, kuri pirmauja pasaulyje dėl alkoholizmo, o Europoje — pagal savižudybių skaičių, patenka į "garbingą" pirmąjį trejetą dėl skurdo, žmogžudysčių, mirtingumo ir emigracijos. Akivaizdu, kad su tuo reikia kažką daryti.

Panašu, kad valdžia tam neprieštarauja. Pats prezidentas Nausėda pasipiktinęs sako, kad jam gėda dėl socialinių garantijų, kurias žmonėms teikia Lietuvos valstybė. Dėl Lietuvos skurdo lygio, dėl apgailėtinų pensijų.

Logiška išvada: reikia didinti pensijas ir teikti socialines garantijas, kad nebūtų gėda. Tačiau Lietuvos elitas tik skėsčioja rankomis: biudžete tam nėra pinigų.

Kaipgi nėra — piktinasi Lietuvos žmonės. Ką tik Lietuva nupirko 200 šarvuotų visureigių iš JAV už 150 milijonų dolerių. Į šalį privežama "Abramsų", karinis biudžetas kasmet didėja. Yra pinigų tankams, šarvuočiams, ginklams, o pensininkams — nėra?

Reaguodama į tai, valdžia priekaištauja, pasitelkdama "švenčiausią" principą — "kas nenori maitinti savo armijos, maitins svetimą". Ar norite, kad okupantai iš Rusijos mokėtų jums pensijas? Nepamirškite, kad turime agresyvią kaimynę, kuri vis ruošiasi pulti.

Įdomiausia, kad šiuo klausimu atsivėrė valdžios prieštaravimai gyventojams.

Po daugelio metų begalinės valstybės isterijos "puolančių rusų" tema, didžioji dauguma lietuvių mano, kad oficialus antirusiškas Vilniaus kursas neadekvatus.

Lietuvos vyriausybė paskelbė apklausos apie tai, kuo lietuviai didžiuojasi, rezultatus. Tik 11% lietuvių didžiuojasi iš esmės neigiamu požiūriu į Rusiją. Šią poziciją netinkama laiko 53% lietuvių.

Tai yra, daugiau nei pusės gyventojų neįkvepia dalykai, kurie įkvėpė oficialią buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės propagandą — antirusišką isteriją, kurią ji pavadino politine drąsa ir principinga pozicija.

Visus šiuos metus Rusija taip ir neužpuolė Lietuvos, neokupavo ir neparodė nė menkiausio ženklo, kad ketina tai padaryti. Kodėl toliau perkami amerikiečių šarvuoti visureigiai, tuo tarpu nedidinant pensijų ir pašalpų vienišoms motinoms, yra neaišku.

Vyriausybės paskelbtoje apklausoje yra daug kitų įdomių skaičių. Pavyzdžiui, net 70% lietuvių mano, kad jų šalis yra korumpuota, o 52% lietuvių mano, kad Lietuva yra mažiau sėkminga šalis nei jos regioniniai kaimynai. Tik ketvirtadalis respondentų didžiuojasi respublikos orientacija į JAV ir tik 26% žavisi Lietuvos vaidmeniu NATO ir Europos Sąjungoje. Šis vaidmuo yra šaukti apie "Rusijos grėsmę" dykumoje.

Taigi, kursas, kuriuo Lietuva seka, yra nepriimtinas daugumai šalies piliečių, o vyriausybės ir gyventojų konfliktas dėl to jau vyksta viešų piketų forma.
Konflikto centre yra šalies prezidentas Gitanas Nausėda, kuris triumfavo per rinkimus pavasarį, nes pažadėjo pokyčių kelią, taip pat ir tokius ekstremalius pokyčius šiuolaikinėje Lietuvoje kaip politinio dialogo su Rusija atnaujinimas.

Tačiau vietoj naujo kurso Lietuva iš inercijos eina pramintu Dalios Grybauskaitės ir už jos stovėjusių "landsberginių" keliu. Artėjančių pokyčių simbolis Nausėda po rinkimų pasisako prieš derybas su Maskva ir griežtai smerkia savo paties rinkėjus už jų norą šarvuočiams skirtas lėšas panaudoti pensijoms ir socialinėms garantijoms.

Nenuostabu, kad naujojo prezidento reitingas, po kelių mėnesių pasiekęs aukščiausią vertę, dabar iškart nukrito 10%.

Tačiau akivaizdus kurso nepopuliarumas nepriverčia vyriausybės jo atsisakyti. Nepaisydama liaudies nepritarimo, valdžia tvirtai laikosi savo pozicijos dėl tankų pirkimo iš JAV ir antirusiškų šūkių.

Jei tai yra demokratija, tai kažkokia labai specifinė Lietuvos demokratija. Tai yra Rusijos ir Vakarų pasienio ribinės šalies demokratija, kurioje jokia visuomenės valia negali būti iškelta aukščiau šiai šaliai priskirtos Rusijos "sulaikymo" istorinės misijos.

Tegai:
rusai, Vilnius
Dar šia tema
Rusofobų fronte nieko naujo: Nausėda prašo NATO raketų
Išdidus už saugumą moka dvigubai
Baltijos šalis apjungė bendra kova. Dėl pinigų ir JAV dėmesio
Sviesto, o ne patrankų — ar Lietuvoje įvyks "juodojo vanago žūtis"?
ETPA posėdis

ETPA nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą užginčyti Rusijos Federacijos įgaliojimus

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. ETPA nariai žiemos sesijos atidarymo metu nepatvirtino Rusijos delegacijos įgaliojimų, praneša RIA Novosti.

Ukrainos delegacijos vadovė Marija Mezenceva pateikė pasiūlymą iš esmės ginčyti įgaliojimus.

Po jos pareiškimo pagal galiojančią tvarką įvyko balsavimas, kuriame dauguma palaikė idėją ginčyti delegacijos įgaliojimus pagal aštuntąjį asamblėjos taisyklių straipsnį. Pasiūlymui pritarė 38 parlamentarai iš penkių nacionalinių delegacijų.

Pagal taisykles, klausimas siunčiamas atitinkamam ETPA komitetui parengti ataskaitą, kuri bus aptarta šią savaitę.

Tegai:
Rusija, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA)
Gedimino pilis

LVŽS vyriausybei pasiūlė kovos su pandemija priemones

(atnaujinta 13:51 2021.01.25)
Jų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano

VILNIUS, sausio 25 — Sputnik. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vyriausybei pasiūlė koronaviruso pandemijos valdymo būdus.

Parlamentarų teigimu, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi konkretaus veiksmų plano.

"Matome daug blaškymosi ir nekonkretumo kalbant apie COVID-19 priemones. Konservatorių-liberalų Vyriausybė ėmėsi tik vienos priemonės, kuri jiems atrodė paprasčiausiai įgyvendinama – sustabdyti bet kokį žmonių judėjimą. Tačiau ši Vyriausybė, kaip matome, neturi kompetencijų įvertinti to pasekmių, kurios gali būti ilgalaikės ir gana sudėtingai sprendžiamos ateityje. Todėl mes tiesiame pagalbos ranką I. Šimonytės Vyriausybei, raginame nebūti išdidžiais ir priimti mūsų gerai apsvarstytus pasiūlymus, kurie, kaip tikimės, jau trumpalaikėje perspektyvoje turėtų teigiamus rezultatus", — sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, LVŽS partijos narys Aurelijus Veryga teigė, kad visuomenė, šalies prezidentas ir parlamentarai buvo suklaidinti, kai vyriausybė paskelbė apie išsamų 130 žingsnių infekcijos kontrolės planą. Pasak jo, šiuo metu matyti tik ankstesnio kabineto priimtų sprendimų kartojimas, tačiau tai vyksta neatsižvelgiant į pažeidžiamiausias sritis ir nepasimokant iš pirmosios pandemijos bangos metu įgytos patirties.

"Toks elgesys, kai neapdairiai įvardijami neegzistuojantys planai, neskatina nei tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nei visuomenės pasitikėjimo ir diskredituoja valdžios taikomas priemones", — sakė jis.

Jis pažymėjo, kad susirūpinimą kelia tai, jog vyriausybė neturi aiškaus plano išeiti iš karantino.

"Galbūt tai lemia tai, kad ir ekspertų pateikti ligos suvaldymo scenarijams trūksta Lietuvos situacijos pajautimo ir unikalumo, kai tiesiog nukopijuojami kitų valstybių kitai pandeminei situacijai kurti scenarijai ir aklai pasitikima karantinu, kaip vienintele priemone", — sakė Karbauskis.

Be to, jiems rūpi, kaip vyriausybė parenka ekspertus. Pasak Karbauskio, dažniausiai jie yra ne epidemiologai ar infekcinių ligų specialistai, o kitų sričių klinikinę praktiką turintys gydytojai — hematologai, šeimos gydytojai ir kiti.

Pasak partijos vadovo, LVŽS siūlo priemones, susijusias su gyventojų perkėlimu, smulkiuoju verslu, švietimo ir sveikatos sistemomis, skiepais ir bandymais.

Planuodama skiepus, partija siūlo pasinaudoti jau parengtų užsienio šalių patirtimi, ypač tų, kurios teritorijos, gyventojų struktūros ir kitų savybių požiūriu yra panašios į Lietuvą.

Jie mano, kad būtina reguliuoti žmonių judėjimą tik per didžiąsias šventes, reguliuoti minias prekybos centruose, leisti dirbti smulkiajam verslui ir užtikrinti klientų saugumą. Švietimo srityje LVŽS siūlo atsisakyti brandos egzaminų, į vakcinacijos eilę įtraukti mokytojus kaip prioritetinę grupę.

Partija tikisi, kad jei jos pasiūlymai bus priimti, tai turės teigiamą poveikį situacijai ir padės susidoroti su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 177 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau kaip 119 tūkstančių žmonių. Nuo infekcijos mirė 2 664 žmonės.

Lietuvoje vakcinacija nuo koronaviruso prasidėjo gruodžio pabaigoje, pirmiausia buvo paskiepyti medicinos darbuotojai. Beveik devyni tūkstančiai gyventojų jau yra visiškai paskiepyti.

Tegai:
koronavirusas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
Nord Stream-2 statyba

Ekspertas: "Nord Stream-2" projektas yra naudingas visiems jo dalyviams

(atnaujinta 18:50 2021.01.25)
Vokietija yra suinteresuota diversifikuoti savo energetikos sektorių, prie to prisidės naujas dujotiekis, mano ekspertas Stanislavas Byšokas

VILNIUS, sausio 26 — Sputnik. Dujotiekio "Nord Stream-2" statybų projektą galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu, interviu Sputnik Lietuva pasakė politikos ekspertas, Tarptautinės stebėsenos organizacijos CIS-EMO vykdantysis direktorius Stanislavas Byšokas.

Vokietijos vyriausybė laikosi ankstesnės pozicijos dėl "Nord Stream-2" projekto ir atkreipia dėmesį į raginimus sustabdyti jo statybą, pareiškė oficialus Vokietijos ministrų kabineto atstovas Štefenas Zaibertas. Apie tai praneša RIA Novosti.

Naujų sankcijų įvedimo klausimas Europos Sąjungoje svarstomas situacijos su Aleksejumi Navalnu fone. Taigi dėl to Europos Parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje pareikalavo iš ES šalių vyriausybių "nedelsiant užkirsti kelią "Nord Stream-2" projekto užbaigimui, o taip pat  "juntamai sustiprinti" ribojančias priemones Rusijos Federacijai.

Ekspertas Byšokas pareiškė, kad Vokietijos pozicija dėl "Nord Stream-2" visada buvo vienareikšmė.

"Tarp Maskvos ir Berlyno yra politinių nesutarimų tam tikrais klausimais, yra ir ekonominis bendradarbiavimas. Šie du takeliai turėtų vykti nesimaišydami. Yra ekonominiai interesai, įskaitant Vokietijos interesus įvairinti savo energetikos sektorių, todėl Vokietijai svarbu turėti galimybę pirkti energiją tiek iš Rusijos per "Nord Stream-2", tiek iš Norvegijos,tiek iš Škotijos, tiek iš JAV, tai yra tiesiogiai nepriklausyti nuo vieno kažkokio tiekėjo", — pasakė jis.

Byšokas pažymėjo, kad "Nord Stream-2" galima pavadinti Rusijos ir Vokietijos projektu. Pasak jo, visos dalyvaujančios šalys gaus ekonominę naudą.

"Tai situacija, kai laimi visi šio projekto dalyviai", — apibendrino jis.

"Nord Stream-2" projektu numatoma iš Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją nutiesti dvi dujotiekio, kurio bendra galia siekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, linijas. Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas siekia tiekti ES, taip pat Ukraina ir daugybė Europos šalių.

Nord Stream-2
© Sputnik
"Nord Stream-2"
Tegai:
Vokietija, Nord Stream-2 statyba, Nord Stream-2
Temos:
Dujotiekio "Nord Stream-2" statyba
Dar šia tema
Kremlius sureagavo į naujas JAV sankcijas prieš "Nord Stream-2"
Vokietija pareiškė įsipareigojusi užbaigti "Nord Stream-2"
Ekspertas įvertino Europos Parlamento galimybes sustabdyti "Nord Stream-2"