Pinigai, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų metų neteisėtą partijų finansavimą galima bus atsidurti kalėjime

(atnaujinta 09:37 2019.11.29)
Pasak teisingumo ministro, dabartinėje politinių partijų finansavimo tvarkoje yra spragų, jau nuo sausio už neteisėtą finansavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė

VILNIUS, lapkričio 28 — Sputnik. Nuo kitų metų bus atidžiau kontroliuojama, iš kokių šaltinių lėšas gauna partijos ir kaip tie pinigai išleidžiami, skelbia Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba.

Ketvirtadienį Seimas priėmė įstatymų paketą, reglamentuojantį naują politinių partijų finansavimo tvarką.

"Dabartinėje politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo tvarkoje yra spragų, nes buvo nustatyta įvairių neteisėtų paramos būdų ir schemų. Abejonių kildavo ir dėl partijų išlaidų rinkimų metu", — sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Pasak jo, nauja tvarka bus skaidresnė ir sudarys patikimesnę užkardą galimai korupcijai.

Už neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė grės asmenims, kurie neteisėtai teikė arba priėmė lėšas bei kitokią paramą, kurių vertė viršija 500 MGL (25 tūkst. eurų) arba ją panaudojo politinės partijos ar politinės kampanijos veikloje.

Už politinės partijos ar kampanijos finansavimą, neturint tam teisės, numatoma administracinė atsakomybė ir neteisėtai auką suteikusiam asmeniui, ir auką suteikusio juridinio asmens vadovui bei kitam asmeniui, priėmusiam tokį sprendimą.

Jeigu partija panaudotų lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija galės priimti sprendimą, kad tos  lėšos būtų pervestos į valstybės biudžetą.

Visos partijos išlaidos, išskyrus išlaidas politinei kampanijai finansuoti, turės būti apmokamos tik iš politinės partijos banko einamosios sąskaitos ir tik banko pavedimu. Prevencijos tikslais nustatyta, kad nario mokestis, viršijantis 0,3 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio sumą (apie 387 eurus) dydį, mokamas tik banko pavedimu. Partijos turės skelbti narių, per metus sumokančių daugiau kaip 360 eurų nario mokesčio, sąrašus, ir nurodyti jų vardus, pavardes, sumokėtą sumą.

Politologas: Masiulis skęsta ir nori "nuskandinti" Grybauskaitę >>

Politinės partijos, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus ir yra laikomos perkančiosiomis organizacijomis, savo interneto svetainėje turės skelbti visas pagal Viešųjų pirkimų įstatymą sudarytas sutartis.

Už pokyčius balsavo 66, prieš — 4, susilaikė 10 Seimo narių.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta kyšininkavimo bylos nagrinėjimas, kurioje dalyvauja ir buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, kuris kaltinamas neteisėtai paėmęs pinigus iš Raimondo Kurlianskio.

Tegai:
baudžiamoji atsakomybė, partijos, finansavimas
Dar šia tema
Nausėda siūlo nepalikti partijoms teisės neatlygintinai naudotis valstybės turtu
Visas politines kovas iš savo kišenės apmoka žiūrovas-rinkėjas
Pritarta teisės aktų projektams, didinantiems partijų finansavimo skaidrumą
Edita Rudelienė

VTEK informavo, kad šiurkštų pažeidimą Rudelienei gali tekti sumokėti baudą

(atnaujinta 14:38 2020.10.01)
Šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Netinkamai derinusiai viešuosius ir privačiuosius interesus Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei gali tekti sumokėti iki 1600 eurų siekiančią baudą, rašo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

VTEK nustatė, kad, nepraėjus metams po paskutinį kartą valstybės politikei konstatuoto pažeidimo, ji vėl pateko į interesų konfliktą. Tokiu elgesiu Rudelienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo reikalavimus (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Taip pat nustatyta, kad merė pakartotinai sprendė su savo bendraturčiu susijusius klausimus.

"Šių metų sausį Rudelienė pasirašė atsakymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašiusiai suteikti informacijos apie šį asmenį, kaip pretenduojantį vadovauti vienai Vilniaus gimnazijai. Anksčiau merės bendraturtis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos direktoriaus pareigas, todėl prašyta charakterizuoti jį kaip vadovą", — rašoma pranešime.

Politikės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Pagal Civilinį kodeksą, buvimas bendraturčiais — tai civilinis teisinis santykis, dėl kurio kyla tam tikros teisės ir pareigos. Todėl nepasibaigusiais turtiniais santykiais tiesiogiai su Rudeliene susijęs asmuo laikytinas tokiu, kuris merei kelia interesų konfliktą.

Valstybės politikams ir kitiems deklaruojantiems asmenims draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos susijusios su jų privačiais interesais.

Esant tokiam atvejui asmuo privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant minėtąsias tarnybines pareigas. Todėl merė turėjo nusišalinti, bet to nepadarė.

Klausimus dėl interesų konfliktą keliančio bendraturčio Rudelienė sprendė ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalio pradžioje VTEK nustatė, kad jo vadovavimo vienai Trakų rajono gimnazijai metu merė pasirašydavo jo darbo sutarties pakeitimus, sprendė klausimus dėl jo atostogų, algos koeficiento ir kita. Tuomet ji taip pat nenusišalino.

Priminta, kad šiurkštus Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo pažeidimas konstatuojamas tuomet, kai jo nuostatos pažeistos pakartotinai per vienerius metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs šį įstatymą.

Toks pažeidimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 eurų. Surašytą administracinio nusižengimo protokolą VTEK pateiks nagrinėti teismui, kuris spręs, kokio dydžio baudą skirti merei.

Tyrimą VTEK atliko suabejojusi Trakų rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu. Pastaroji buvo nusprendusi, kad merė minėtoje situacijoje į interesų konfliktą nepateko.

Tegai:
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), merai, Trakų rajonas
Dar šia tema
Vilniuje įrengs vaizdo kameras, skirtas nustatyti atliekų tvarkymo pažeidėjus
Neteisėta medžioklė medžiotojams kainavo beveik 4000 eurų ir visureigį
Lietuvoje startavo akcija "Garažiukas": tikrinami automobilius remontuojantys asmenys
Svetlana Tichanovskaja, archyvinė nuotrauka

Tichanovskaja palaikė idėją, kad Putinas dalyvautų derybose su Minsku

(atnaujinta 14:22 2020.10.01)
Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą Svetlana Tichanovskaja sakė, kad "būtų puiku", jei Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas pakviestų kolegą iš Rusijos Vladimirą Putiną dalyvauti derybose su Baltarusijos valdžios institucijomis kaip tarpininką, rašo RIA Novosti.

"Mes visada sakėme, kad vis dar esame atviri dialogui. Mes norėtume, kad kaimyninės šalys pirmiausia būtų tarpininkės šiose derybose su valdžios institucijomis", — sakė ji interviu radijo stočiai RTL.

"Būtų puiku, jei prezidentas Makronas galėtų pakviesti, pavyzdžiui, p. Putiną dalyvauti ir būti tarpininku šiose derybose", — pridūrė ji.

Vilniuje viešėjęs Makronas antradienio rytą susitiko su Tichanovskaja. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad šis susitikimas yra jų teisė ir Kremlius tai gerbia. Anksčiau Tichanovskaja sakė, kad Baltarusijos opozicijos atstovai teigė Makronui, jog jie yra pasirengę dialogui su Rusijos valdžia ir šis bendravimas jiems yra svarbus. Be to, pasak jos, Prancūzijos lyderis palaiko šį norą ir yra pasirengęs "padėti visais įmanomais būdais".

Nuo rugpjūčio 9 dienos visoje Baltarusijoje vyksta didžiuliai opozicijos protestai, jie prasidėjo iškart po prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo Aleksandras Lukašenka — CRK duomenimis, jis surinko 80,1 % balsų. Baltarusijos opozicija laiko Tichanovskają nugalėtoja ir reikalauja paskirti naujus rinkimus. Pati Tichanovskaja išvyko į Lietuvą.

Pirmosiomis dienomis Baltarusijoje protesto veiksmus slopino saugumo pajėgos: pareigūnai naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas ir gumines kulkas prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rinkimų rezultatais. Tada teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, kad išsklaidytų mitingus.

Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį. Rugsėjo 23 dieną įvyko Aleksandro Lukašenkos inauguracija, išprovokavusi protesto akciją, kurią teisėsaugos pareigūnai vėl išsklaidė panaudodami jėgą.

Tegai:
Vladimiras Putinas, Svetlana Tichanovskaja
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja Lukašenkos inauguraciją pavadino "išėjimu į pensiją"
Prancūzijos prezidentas susitiks su Tichanovskaja Lietuvoje, "jei ji paprašys"
Žiniasklaida sužinojo apie Tichanovskajos planus susitikti su Merkel
Baltarusijos URM Tichanovskają pavadino "nauja Lietuvos įžymybe"
Gydytojas

SAM pateikė rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo

(atnaujinta 14:50 2020.10.01)
Ketvirtadienio duomenimis, Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje ir padidėjusią riziką medicinos darbuotojams užsikrėsti COVID-19 infekcija, paskelbtos rekomendacijas gydymo įstaigoms dėl apsaugos priemonių rezervo kaupimo, rašo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tam, kad gydymo įstaigos dirbtų nepertraukiamai, rekomenduojama sukaupti ir laikyti apsaugos priemonių atsargas ne trumpesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. Ne mažiau kaip 20 proc. mėnesinio apsaugos priemonių poreikio savo pavaldumo gydymo įstaigoms rekomenduojama kaupti ir savivaldybėms.

Taip pat rekomendacijose pateikti per mėnesį sunaudojamų apsaugos priemonių vidurkiai vienai stacionaro lovai ir vienam ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos darbuotojui.

Ministerijoje priminta, kad įstatymai įpareigoja darbdavį užtikrinti darbuotojų aprūpinimą apsaugos priemonėmis ir nustatyti jų naudojimo tvarką.

Iš viso Lietuvoje patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius siekia 4784, 92 žmonės mirė. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtintas 91 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejis.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Lietuviai išgelbėjo turizmo sezoną Latvijoje
Estijos URM vadovas paragino atkurti "Baltijos burbulą"
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas