JT pastatas, archyvinė nuotrauka

Rusijos tautinių mažumų atstovas JT pasmerkė rusofobiją Baltijos šalyse ir Ukrainoje

(atnaujinta 23:57 2019.12.02)
Diskusijų, kuriose dalyvavo žurnalistai, visuomenės veikėjai ir žmogaus teisių aktyvistai, temos: "Rusų žiniasklaidos draudimai ir kalbos kvotos Baltijos šalyse", "Švietimo rusų kalba panaikinimas", "Nelojalių" prorusiškų gyventojų teisių pažeidimai"

VILNIUS, lapkričio 30 — Sputnik. JT turėtų atkreipti dėmesį į kalbų segregaciją Baltijos šalyse ir Ukrainoje, kalbant apie rusakalbius gyventojus, ir Rusijos nacionalinių organizacijų vadovų persekiojimą šiose valstybėse. Tai buvo konstatuota penktadienį Ženevoje vykstančiame JT tautinių mažumų teisių forume kalbant Tarptautinės Rusijos tautiečių tarybos atstovui Nikolajui Zyrianovui, praneša agentūra TASS.

"Rusakalbių segregacija tapo jų politikos pagrindu", — sakė jis, primindamas, kad vietiniai rusakalbiai Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos gyventojai susiduria su draudimu gauti išsilavinimą gimtąja kalba.

"Padėtis atspindi blogiausius rasizmo bruožus", — interviu TASS teigė Zyrianovas, aiškindamas, kad "laikydamiesi įstatymų normų, kuriomis siekiama sunaikinti rusų kalbą, žmonės Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Ukrainoje areštuoja nepageidaujamus žmones, pateikdami jiems išgalvotus kaltinimus".

Be to, "tokių atvejų jau yra daug, jie pradedami prieš rusofilus, prieš rusakalbius, kurie tik gina savo teisę į mokslą ir kreipiasi į valdžios institucijas gimtąja kalba, tai yra, jie kovoja už žmogaus teises".

Agentūros pašnekovas priminė, kad Algirdui Paleckiui Lietuvoje, Aleksandrui Gaponenkai, Jurijui Aleksejevui ir Vladimirui Lindermanui Latvijoje pateikti neteisėti kaltinimai pagal valdžios institucijų abejotinas formuluotes. Tautinių mažumų atstovas paragino JT atkreipti dėmesį į šią situaciją, taip pat į Baltijos šalių ir visos Ukrainos diskriminacinę kalbos politiką.

Zyrianovas įvertino diskusiją Ženevoje kaip "produktyvią ir naudingą". Kiekviename forume vis daugiau kalbų, nukreiptų prieš rusofobiją ir nacionalizmą Baltijos šalyse ir Ukrainoje. Jis taip pat pridūrė:

"Ukrainos nacionalistinį valstybinės kalbos įstatymą kritikavo šios šalies ir kitų valstybių organizacijos. Visų pirma, ryškus Vengrijos atstovų pareiškimas, kuris pažymėjo šio įstatymo diskriminacinį pobūdį."

Tautinių mažumų atstovas taip pat pabrėžė Serbijos parlamento nario Aleksandro Šešelio kalbą, kuris gyrė Krymo totorių ir ukrainiečių kalbų teisių apsaugos lygį Krymo Respublikoje.

Lapkričio 28–29 dieną Ženevoje vyko 12-oji mažumų klausimų forumo sesija, globojama JT Žmogaus teisių tarybos. Sesijos metu įvyko apskritojo stalo diskusija "Rusakalbiai Baltijos šalyse ir Ukrainoje: mažumų diskriminacija".

Diskusijų, kuriose dalyvavo žurnalistai, visuomenės veikėjai ir žmogaus teisių aktyvistai, temos: "Rusų žiniasklaidos draudimai ir kalbos kvotos Baltijos šalyse", "Švietimo rusų kalba panaikinimas", "Nelojalių" prorusiškų gyventojų teisių pažeidimai".

Tegai:
švietimas, draudimas, žiniasklaida, rusų kalba, žurnalistai
Dar šia tema
Lietuva lyderiauja Baltijoje pagal rusų kalbos besimokančių pradinukų skaičių
Buvęs Latvijos švietimo ministras: rusų mokyklų pervedimas į latvių kalbą kenks valstybei
Politikas: Latvijoje auga tėvų, pasirengusių ginti rusų kalbą, skaičius
Putinas: "urviniai rusofobai" paskelbė karą rusų kalbai