Vilnius

Europarlamentarė apkaltino Lietuvą istorinės tiesos monopolija

(atnaujinta 20:32 2019.12.02)
Anksčiau Rusijos tardymo komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurie įtariami tuo, kad Rusijos piliečiams paskelbė nepagrįstą nuosprendį dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių

VILNIUS, gruodžio 2 — Sputnik. "Latvijos rusų sąjungos" vadovė, Europos Parlamento narė Tatjana Ždanoka pasmerkė rezoliuciją dėl Rusijos teisminio persekiojimo, vykdomo Lietuvos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų, dalyvavusių 1991 metų sausio 13 dienos įvykių tyrime, atžvilgiu. Apie tai praneša portalas RuBaltic.ru.

Anksčiau ES paragino Rusiją nutraukti baudžiamąjį procesą. Rezoliucijoje teigiama, kad jis yra "politiškai motyvuotas" ir gali paskatinti bandymus piktnaudžiauti Interpolo duomenimis, taip pat kitais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais.

Ždanoka pabrėžė, kad Europos Parlamentas turėtų paraginti Lietuvos valdžią panaikinti politinius ir ideologinius apribojimus tiriant ir aptariant įvykius, įvykusius šalia Vilniaus televizijos bokšto.

"Nepriklausoma teismo valdžia yra neįmanoma, jei egzistuoja valstybinė istorinės tiesos monopolija. Lietuvoje bet koks nukrypimas nuo formulės, pagal kurią tik TSRS ginkluotosios pajėgos yra atsakingos už 14 demonstrantų žūtį 1991 metų sausio 13 dieną, yra baudžiamosios atsakomybės pagrindas", — pareiškė ji.

Pažymima, kad Ždanoka buvo vienintelė europarlamentarė iš Latvijos, balsavusi prieš šią rezoliuciją.

1991 metų sausio 13-osios byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

Kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.

Teismas taip pat skyrė 12 metų kalėjimo bausmę buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui 12 metų, dešimt metų — buvusiam TSRS gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir 14 metų kalėjimo — buvusiam Tarybų kariuomenės Vilniaus garnizono vadovui Vladimirui Uschopčikui.

Lietuvos teisingumo ministerija pažadėjo, kad Sausio 13-osios byloje valstybės skirti teisiamųjų advokatai už dalyvavimą procese gaus daugiau nei pusę milijono eurų.

 Maskvoje nuosprendis buvo pavadintas "neteisėtu". Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo. Maskva pažymėjo, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė.

Rusijos tardymo komitetas pradėjo baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorų ir teisėjų atžvilgiu dėl nekaltų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn.

1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
© Sputnik /
1991 m. sausio 13 d. įvykiai Vilniuje
Tegai:
Europos Parlamentas, Lietuva, Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Rusijos fondas pateikė ESBO biurui kreipimąsi dėl "Sausio 13-osios bylos"
Advokatas paprašė Nausėdos išaiškinti poziciją dėl "Sausio 13-osios bylos"
EP ragina Interpolą "ignoruoti" Rusijos prašymus dėl Sausio 13-osios bylos
EP aptars atsakomuosius veiksmus Rusijai dėl Sausio 13-osios bylos teisėjų
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja

Lietuvos užsienio reikalų ministras susitiko su Tichanovskaja

(atnaujinta 16:46 2020.09.20)
Rugpjūtį Lietuvos diplomatas tapo pirmuoju pareigūnu, pranešusiu apie moters buvimo vietą, jai išvykus iš Baltarusijos

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog sekmadienį susitiko su buvusia kandidate į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, ir patvirtino, kad Vilnius remia baltarusius.

"Šiandien, per Pasaulinę solidarumo su Baltarusija dieną, aš susitikau su Baltarusijos nacionaline lydere Svetlana Tichanovskaja. Aš patvirtinau, jog Lietuva palaiko baltarusius jų nore laisvai ir demokratiškai spręsti savo šalies ateitį be persekiojimų ir engimo", — socialiniame tinkle Twitter parašė Linkevičius.

Tichanovskaja į Lietuvą atvyko praėjus dienai po balsavimo dienos prezidento rinkimuose, kuriuos laimėjo dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka. Kaip pasakojo moteris, ji atvyko į Lietuvą, nes ten dar prieš rinkimus buvo išvežti jos vaikai. Linkevičius tapo pirmuoju politiku, pranešusiu apie Tichanovskajos atvykimą. Pirmuoju Lietuvos valdžios atstovu, susitikusiu su moterimi, tapo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Netrukus po atvykimo į Lietuvą buvusi kandidatė į prezidentus pradėjo raginti rengti masines akcijas ir streikus. Vėliau paaiškėjo, kad artimiausiu metu ji neketina palikti Lietuvos. Be to, Vilniuje ji susitiko su dar vienu opozicijos politiku Pavelu Latuška.

Kaip pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, Tichanovskajos pareiškimams įtakos turi dabartinė jos buvimo vieta. Pasak Lavrovo, moteris išgyvena "matomas metamorfozes", kurios vyksta dėl to, kad "ji yra Vilniuje, Lietuvos sostinėje, kuri taip pat neslepia ambicijų Baltarusijos ir jos ateities atžvilgiu".

 

Tegai:
Baltarusija, Lietuva, Svetlana Tichanovskaja, Linas Linkevičius
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
"Prankeriai" Tichanovskajos ir Nausėdos vardu apgavo Europos Parlamento vadovą
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Lenkai rengia Baltarusijai "Maršalo planą". Ukraina patvirtins
Minskas įvertino Tiсhanovskajos dalyvavimą ES užsienio reikalų ministrų susitikime
Aleksandras Lukašenka, archyvinė nuotrauka

ES paskelbė datą, kada Lukašenka "nustoja" būti prezidentu

(atnaujinta 20:21 2020.09.19)
Europos Parlamentas palaiko sankcijų įvedimą Baltarusijos pareigūnams ir rusams, pritariantiems Lukašenkos režimui, taip pat siūlo visiškai įšaldyti bet kokį finansavimą Minskui iš Europos pusės

VILNIUS, rugsėjo 19 — Sputnik. Europos Parlamentas pareiškė, kad nuo lapkričio 5 dienos nustos laikyti Aleksandrą Lukašenką Baltarusijos vadovu.

"Kai pasibaigs <...> dabartinio autoritarinio lyderio Aleksandro Lukašenkos kadencija, Parlamentas jo nebepripažins šalies prezidentu", — sakoma rezoliucijoje.

Šiame dokumente Europos Parlamentas Baltarusijos opozicijos koordinacinę tarybą taip pat pripažino "laikinuoju žmonių atstovu" ir palaikė naujų rinkimų rengimą. EP taip pat palaikė galimas sankcijas prieš Lukašenką.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija teigė esanti nusivylusi Europos Parlamento veiksmais. Ministerija taip pat pažymėjo, kad struktūra, laikanti save objektyvia ir demokratiška, nerado politinės valios "pažvelgti toliau savo nosies". Respublikos Taryba rezoliucijos priėmimą pavadino kišimusi į valstybės vidaus reikalus. Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas taip pat apibūdino dokumentą panašiai. Jis rezoliuciją pavadino bandymu pakeisti šalies valdžią.

Masiniai protestai Baltarusijoje prasidėjo rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, oficialiais respublikos CRK duomenimis, laimėjo Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija atsisakė pripažinti oficialius rezultatus ir laimėtoja laiko Svetlaną Tichanovskają.

Pirmosiomis dienomis veiksmus numalšino saugumo pajėgos, prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jos naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. žmonių. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, tarp jų daugiau nei 130 teisėsaugos pareigūnų. Valdžia oficialiai patvirtino trijų protestuotojų mirtį.

Tegai:
ES, Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Tichanovskaja paragino JT ŽTT nedelsiant įsikišti į situaciją Baltarusijoje
Įsakymo kaina. Kuo rizikuoja Lietuva dideliame žaidime prieš Rusiją?
Ekspertas: Lietuva, Lenkija ir Ukraina gali surengti provokacijas Baltarusijai
Lukašenka pasienyje pakabino spynas
Ilgaamžė Kanė Tanaka, archyvinė nuotrauka

Vyriausia planetos gyventoja pasiekė ilgaamžiškumo rekordą

(atnaujinta 09:02 2020.09.20)
Kane Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metų

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Japonei Kanė Tanaka (Kane Tanaka), kuri buvo įtraukta į Gineso rekordų knygą kaip vyriausia planetos gyventoja, yra 117 metų 261 diena, pranešė televizijos kanalas NHK.

Tai visų japonų ilgaamžiškumo rekordas, kurį nustatė užpernai mirusi Nabi Tadžima (Nabi Tajima).

Kanė Tanaka gimė 1903 metų sausio 2 dieną. Ji mėgsta šokoladą ir gazuotus gėrimus ir tikisi sulaukti 120 metų.

Naujausiais duomenimis, dabar Japonijoje yra daugiau nei 80 tūkstančių vyresnių nei 100 metų žmonių, iš jų 88 procentus sudaro moterys. 1963 metais Japonijoje buvo tik 153 vyresni nei 100 metų žmonės, tačiau jau 1981 metais jų skaičius pasiekė tūkstantį, o 1998 metais — dešimt tūkstančių.

Tegai:
ilgaamžis, Japonija
Dar šia tema
Gydytojas atskleidė ilgaamžiškumo paslaptį